Laikotarpiu, kai indėlių palūkanos yra nusiritusios iki rekordinių žemumų, o obligacijų pajamingumas dažnai neviršija infliacijos, viena patraukliausių investavimo alternatyvų yra bendrovių, nuolat mokančių dividendus, akcijų įsigijimas. Dosniausios paprastai būna telekomunikacijų, komunalinių paslaugų ir energetikos bendrovės, jų dividendų pajamingumas per metus gali siekti 8% ir daugiau. Tačiau dividendai, skirtingai nei indėlių ir obligacijų palūkanos, yra apmokestinami, tad, vertinant būsimas pajamas iš dividendų, būtina atsižvelgti į tai, kad dalį pajamų teks atseikėti valstybei. Lietuvoje gaunami dividendai apmokestinami 20% tarifu. Pavyzdžiui, jei prognozuojama, kad TEO LT mokės 0,059 EUR už akciją 2012 m. dividendų, o bendrovės akcijų kaina biržoje siekia 0,8 EUR, tai dividendų pajamingumas sudaro apie 7,4%. Tačiau sumokėjus 20% mokestį grynosios dividendų pajamos sieks 0,0472 EUR, tad tikrasis dividendų pajamingumas bus apie 5,9%.
Pajamos užsienyje
Situacija yra kur kas įdomesnė, kai dividendai gaunami iš užsienio bendrovių, kurios paprastai nuskaito mokesčius pagal toje šalyje taikomus tarifus ir investuotojui perveda likusią, atskaičiavusios mokesčius, sumą. Kad investuotojui netektų mokesčių mokėti du kartus, šalys pasirašo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (DAIS), tačiau tai nereiškia, kad DAIS nuostatos automatiškai taikomos kiekvienam investuotojui. „Kad būtų galima pasinaudoti DAIS taikomomis privilegijomis, investuotojas valstybei, kurioje įsikūrusi dividendus mokanti bendrovė, turi pateikti rezidento statusą liudijantį pažymėjimą, o savo valstybės institucijoms – pažymą apie gautus dividendus užsienyje ir jiems pritaikytą mokestį“, – pasakoja Saulė Dagilytė, advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji mokesčių teisininkė. Jei informacija apie tai, kad investuotojas moka mokesčius Lietuvoje, užsienio valstybei nepateikiama, dividendus gavęs investuotojas gali būti priverstas ne tik sumokėti didesnius mokesčius užsienio šalyje, bet ir papildomai sumokėti mokesčių Lietuvoje. „Pavyzdžiui, Vokietijos ir Lietuvos DAIS numato, kad Vokietija gali apmokestinti Lietuvos investuotojui išmokamus dividendus 15% tarifu, likusieji 5% mokesčių tokiu atveju turėtų atitekti Lietuvos biudžetui. Tačiau jei Vokietija neturi informacijos, kad akcijos priklauso Lietuvos investuotojui, dividendai yra apmokestinami standartiniu 26,375% tarifu, o investuotojas dar privalo papildomai sumokėti 5% mokesčių Lietuvoje“, – aiškina Rūta Bilkštytė, nepriklausomos mokesčių konsultacijų bendrovės „Fidexperta“ direktorė.
Nerūpi
Finansų tarpininkai teigia, kad Lietuvos mokesčių inspekcija, nesigilindama į situaciją ir galimybes taikyti DAIS numatytus maksimalius dividendų apmokestinimo tarifus, tiesiog vertina, kad investuotojai užsienio šalyje sumoka tiek, kiek numatyta DAIS sutartyje, t. y. dažniausiai 15%, ir reikalauja papildomai sumokėti dar 5%. Tad investuotojas už dividendus, gautus užsienyje, vietoje 20% atseikėja 30% ir daugiau. „Jeigu pajamų mokestis nuo dividendų užsienyje buvo išskaičiuotas didesniu negu DAIS nustatytu tarifu, Lietuvos mokesčių administratorius neturi teisės leisti gyventojui įskaityti visą užsienyje sumokėtą pajamų mokesčio sumą“, – tvirtina Alina Gaudutytė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja. Anot jos, jei dividendus investuotojas gavo iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva taiko DAIS, įmonės, tai iš Lietuvoje mokėtinos pajamų mokesčio nuo dividendų sumos jis gali atskaityti tik tokią pajamų mokesčio sumą, kokią užsienio įmonė turėjo teisę išskaičiuoti nuo dividendų pagal DAIS nuostatas.
Brangu ir painu
Kai kurie mokesčių specialistai tvirtina, kad pranešimus apie investuotojų rezidavimo šalį užsienio bendrovėms turėtų pateikti finansų tarpininkai, t. y. bankai ar finansų maklerio įmonės. „Pasitaiko atvejų, kai bankai, kurie tarpininkauja įsigyjant užsienio bendrovių akcijų, neleidžia klientams pasinaudoti mokesčių įstatymų numatytomis dividendų apmokestinimo taisyklėmis, t. y. neužtikrina, kad užsienio valstybėje mokesčius išskaičiuojanti institucija būtų informuojama apie tai, kad investuotojui neturi būti visa apimtimi pagal tos šalies įstatymus išskaityti dividendų mokesčiai“, – komentuoja p. Bilkštytė. Tačiau bankų atstovai tvirtina, kad pranešimai apie kiekvieną investuotoją užsienio valstybėse tarpininkui atneštų daugiau sąnaudų ir jas jis būtų priverstas perkelti ant investuotojo pečių, pavyzdžiui, padidinti prekybos vertybiniais popieriais (VP) mokesčius. „Norint pritaikyti DAIS tarifus dividendams, gautiems užsienyje, būtina nustatyti tikrąjį akcijų savininką (angl. beneficial owner). Privačių klientų užsienio VP dažniausiai saugomi bendroje klientų sąskaitoje, todėl identifikuoti tikrąjį pajamų gavėją yra sudėtinga“, – aiškina vieno iš Lietuvos komercinių bankų atstovas,
nenorėjęs viešinti savo pavardės. Pasak jo, klientams priklausančius VP patikėjus saugoti užsienyje veikiančiam brokeriui, pasitaiko atvejų, kad VP saugomi vienoje bendroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvoje veikiančio tarpininko vardu, tokiu atveju tikruoju akcijų savininku pripažįstamas tarpininkas ir tada gali būti pritaikytos mokesčių lengvatos pagal DAIS. „Tačiau dauguma Lietuvos VP saugotojų, laikydamiesi finansinių priemonių saugojimo reikalavimų, atskiria klientams priklausančias akcijas nuo nuosavų VP, atidaro bendras klientų sąskaitas užsienio bankuose, kurie saugo VP (angl. omnibus accounts), ir nurodo, kad VP priklauso saugotojo klientams“, – teigia banko atstovas. Anot jo, atidaryti tokią sąskaitą užsienyje kiekvienam privačiam klientui Lietuvos VP saugotojai dažniausiai neturi galimybių, be to, tokia sąskaitų schema atsiskaitymo ir akcijų saugojimo procesą apsunkintų ir pabrangintų.
Nėra sąrašuose
Ypač sudėtinga, o, pasak analitikų, dažnai ir neįmanoma, susigrąžinti mokesčių iš JAV. „Norint, kad dividendams, gautiems iš JAV bendrovių, kurių akcijos saugomos bendroje klientų sąskaitoje pas užsienio saugotoją, būtų pritaikytas 15% DAIS tarifas, o ne standartinis 30%, Lietuvoje veikiantis tarpininkas turi gauti „Qualified Intermediary“ statusą, kurį suteikia JAV mokesčių inspekcija (IRS). Kad finansų tarpininkas gautų tokį statusą, reikia, kad šalis, kurioje jis veikia, su IRS būtų suderinusi Klientų pažinimo ir informacijos apie juos gavimo taisykles (angl. Know your customer)“, – aiškina banko atstovas. Pasak jo, Lietuvos kol kas nėra šalių, kurios yra suderinusios tokias taisykles su IRS, sąraše, tad ir DAIS numatytas 15% tarifas negali būti taikomas bendrosioms klientų sąskaitoms, kuriose Lietuvoje veikiantys saugotojai laiko savo klientams priklausančius JAV VP. Savo ruožtu Finansų ministerija tvirtina, kad greičiausiai šalių sąrašą vienašališkai sudaro JAV. „Patys inicijuoti tai, kad Lietuva atsirastų tame sąraše, deja, neturime jokio teisinio pagrindo. Šis klausimas nėra dvišalių derybų objektas. Kokiais principais vadovaujantis jis yra sudaromas ir kodėl ten nėra Lietuvos, reiktų klausti JAV ambasados ekonomikos atašė“, – teigia Vytautas Lenkutis, Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas. Finansų tarpininkams ir valdžios institucijoms kratantis atsakomybės dėl DAIS pritaikymo galimybių užtikrinimo, analitikai pataria įvertinti galimas pasekmes prieš investuojant. „Bendrovių, mokančių solidžius dividendus, geriau ieškoti artimesnėse rinkose, o pirmiausia Lietuvoje. Tada galima gauti ir neblogas pajamas, ir išvengti su mokesčiais susijusios painiavos“, – teigia Marius Dubnikovas, Finansų maklerių asociacijos prezidentas.