Tikslinama PVM atskaita – 5 ar 10 metų?

aktualijos

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2013-09-16 Nr. 35
Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Bendrovė A, vykdydama investicinį projektą ir siekdama padidinti savo gamybos pajėgumus, prie gamybinių patalpų pastatė naują priestatą, kuriame įrengė įsigytas naujas gamybines linijas, skirtas naujam produktui gaminti.

Atsižvelgdama į tai, kad pastatytos patalpos bus naudojamos PVM apmokestinamajai veiklai vykdyti, bendrovė A statybos darbams vykdyti įsigytų prekių (paslaugų) pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą. Taip pat bendrovė A į PVM atskaitą įtraukė ir įsigytų gamybinių linijų pirkimo PVM, kadangi gamybinės linijos bus naudojamos PVM apmokestinamojoje veikloje. Bendrovė A PVM neapmokestinamos veiklos nevykdo.

Po šešerių metų bendrovė A išanalizavo naujojo produkto pardavimų rodiklius ir nusprendė nutraukti produkto gamybą. Pastatyto priestato ir įrengtų gamybinių linijų bendrovė A nebenaudoja savo PVM apmokestinamoje veikloje, todėl buvo nuspręsta turtą parduoti. Turtas (priestatas ir gamybinės linijos) buvo parduotas be PVM.

Klausimas

Ar bendrovei A atsiranda prievolė tikslinti PVM atskaitą? Jei taip, kuriam situacijoje aprašytam turtui (pastatui, įrenginiams) bendrovė A turėtų tikslinti PVM atskaitą?

Mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus reglamentuoja LR mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ). MAĮ 68 str. 1 dalyje nustatytas bendras principas, pagal kurį, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjamos situacijos atveju, klausimas kilo dėl prievolės tikslinti PVM atskaitą, taip pat turėtų būti vadovaujamasi ir LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nuostatomis.

Nagrinėjamoje situacijoje bendrovė A pastatė priestatą ir įsigijo gamybines linijas – minėtas turtas priskirtinas ilgalaikiam turtui. Atsižvelgiant į tai, reikėtų vadovautis PVMĮ 67 straipsnio nuostatomis, kurios reglamentuoja PVM atskaitos tikslinimą, pasikeitus ilgalaikio materialiojo turto naudojimui. Minėtame PVMĮ straipsnyje nustatyta, kad PVM atskaita turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto – dešimt metų, o kitoms ilgalaikio materialiojo turto rūšims, kurioms teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas ne trumpesnis kaip ketverių metų nusidėvėjimo normatyvas – penkerius metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis. Pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju – taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM atskaita tikslinama dešimt metų nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai.

Kaip jau rašyta, bendrovė A nurodo, kad gamybines linijas savo PVM apmokestinamojoje veikloje nustojo naudoti ir pardavė praėjus šešeriems metams po jų įsigijimo. Kaip minėta, ilgalaikiam turtui (išskyrus pastatus) PVM atskaita turi būti tikslinama penkerius metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo atskaityta to turto pirkimo PVM. Taigi, tuo atveju, jei bendrovė A gamybinių linijų pirkimo PVM atskaitė daugiau nei prieš penkerius metus, prievolės tikslinti PVM atskaitą dėl gamybinių linijų neatsiranda.

Tačiau, kaip minėta, PVMĮ 67 straipsnio nuostatos numato, kad nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų PVM atskaitos tikslinimo terminas yra dešimt metų. Vadovaujantis PVMĮ 67 str. 5 dalies nuostatomis, bendrovei A atsiranda prievolė tikslinti priestato PVM atskaitą, kadangi priestato bendrovė nebenaudoja savo PVM apmokestinamoje veikloje, ir priestatą, kurio pasigaminimo PVM buvo įtraukusi į PVM atskaitą, pardavė be PVM. Pažymėtina, kad, šiuo atveju, PVM atskaita turi būti patikslinta ne metinėje deklaracijoje, o to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės (įvyko priestato pardavimas), PVM deklaracijoje atitinkamai (t. y. atskaityta pirkimo PVM dalimi, tenkančia iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos likusiam laikotarpiui) padidinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM sumą. Šiuo atveju, patikslinama (atstatoma) iš karto visa atskaityta pasigaminimo PVM suma, tenkanti laikotarpiui nuo turto pardavimo be PVM momento iki tikslinimo laikotarpio pabaigos (nagrinėjamu atveju, iki dešimties metų laikotarpio pabaigos).

[content_protector password=”fidexperta”]Tuo atveju, jei bendrovė A visiškai būtų nebenaudojusi priestato PVM apmokestinamojoje veikloje, tačiau dar būtų nepardavusi, t. y. priestatas liktų bendrovės A, vykdančios tik PVM apmokestinamąją veiklą, nuosavybe, prievolės tikslinti PVM atskaitą dėl priestato bendrovei A neatsirastų.

Atkreipiamas dėmesys, kad nekilnojamojo pagal prigimtį daikto ir kito ilgalaikio materialiojo turto, kuriam teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno (pajamų) apmokestinimą, nustatytas ne trumpesnis kaip ketverių metų nusidėvėjimo normatyvas, PVM atskaita tikslinama ne kalendorinius dešimt ar penkerius metus, o tik laikotarpį nuo minėto ilgalaikio turto pirkimo (importo) PVM (ar jo dalies) įtraukimo į PVM atskaitą iki tol, kol praeis dešimt ar penkeri metai nuo turto įsigijimo (pasigaminimo ar esminio pagerinimo). [/content_protector]