Rūta BILKŠTYTĖ
Situacija
Lietuvos įmonė suteikė lėšų viešajai įstaigai, kuri siekė suremontuoti vieną jos valdomą pastatą Kauno senamiestyje. Viešoji įstaiga šiame pastate planavo įkurti meno galeriją. Viešosios įstaigos valdomas pastatas yra kultūros paveldo objektas ir įregistruotas į Kultūros vertybių registrą. Panaudojus suteiktą paramą, minėtas pastatas buvo pradėtas remontuoti. Baigus remontą, pastatas buvo naudojamas neviešiems renginiams. Visuomenei prieinamos meno parodos buvo organizuotos tik šešias savaites per metus.
Klausimai
Ar įmonės suteiktos lėšos viešajai įstaigai gali būti pripažintos kaip parama? Kokiais atvejais mokesčių administratorius Lietuvos įmonei gali neleisti suteikta parama mažinti savo apmokestinamojo pelno?
Paramos teikimas, jos teikėjai ir gavėjai
Remiantis LR labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – LPĮ) 5 str. 2 dalimi, parama pripažįstamos lėšos, kurias teikia Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys (išskyrus politines partijas ir viešojo sektoriaus subjektus). Taip pat parama laikomos lėšos, kurias skiria užsienio valstybės, užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei tarptautinės organizacijos. Tačiau parama pagal esmę gali būti teikiama ne tik pinigais, bet ir ilgalaikiu materialiuoju turtu, kitomis vertybėmis, panaudos teise, paslaugų suteikimu. Tiesa, reikia pažymėti, kad parama gali būti ne visi dalykai. Paramos dalyku negali būti tabako ir etilo alkoholio bei alkoholiniai gėrimai ar ribotai apyvartoje esantys daiktai. Ribotai apyvartoje esantys daiktai suprantami, kaip daiktai, kurių apyvarta yra ribojama dėl saugumo, sveikatos apsaugos ir kitų visuomenės poreikių. Tačiau prekės, esančios laisvoje apyvartoje, nepriskiriamos prie ribotai apyvartoje esančių daiktų, nors jų realizavimo terminas gali būti ir apribotas, pvz., maisto produktai.
Paramos gavėjais gali būti labdaros ir paramos fondai, biudžetinės įstaigos, asociacijos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės, bendrijos ir centrai, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai (padaliniai) ir kiti juridiniai asmenys, nesiekiantys pelno, o tuo atveju, jei pelnas gaunamas, neskirstantys jo savo steigėjams, dalininkams ar nariams. Minėti vienetai paramą gali gauti tik turėdami paramos gavėjo statusą, kurį, remiantis LPĮ 15 str. 1 dalimi, suteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojas, t. y. VĮ Registrų centras.
Kadangi pateiktos situacijos atveju Lietuvos įmonė, kaip juridinis asmuo, skyrė paramą juridiniam asmeniui, nesiekiančiam pelno – viešajai įstaigai, todėl suteiktas lėšas būtų galima laikyti parama. Situacijoje nenurodyta, ar viešoji įstaiga turi paramos gavėjo statusą. Jei viešoji įstaiga tokio statuso neturėtų, įmonė negalėtų suteiktų lėšų laikyti parama ir negalėtų pasinaudoti pelno mokesčio (toliau – PM) lengvata.
Pelno mokesčio lengvata paramos teikėjams
Tuo atveju, jei situacijoje minima viešoji įstaiga turėtų paramos gavėjo statusą, įmonė galėtų pasinaudoti LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 28 str. 2 dalyje įtvirtinta PM lengvata, kuri leidžia PM mokėtojams, turintiems teisę teikti tik paramą, du kartus atskaityti iš pajamų suteiktą paramos sumą ir (ar) perleisto turto ar suteiktų paslaugų vertę. Tais atvejais, kai parama teikiama grynaisiais pinigais, išlaidų suma, viršijanti 250 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydį, nėra atskaitoma iš paramą suteikusios įmonės pajamų.
Bet kokiu atveju iš pajamų atskaitoma išlaidų suma negali būti didesnė, kaip 40 proc. PM mokėtojo pajamų, kurios apskaičiuojamos iš visų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus suteiktą paramą ir ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius). Svarbu atkreipti dėmesį, kad išlaidų, patirtų suteikus paramą, sumos, viršijančios 40 proc. PM mokėtojo pajamų, į kitus mokestinius laikotarpius nepersikelia.
Pateiktos situacijos atveju nenurodoma, kokias išlaidas, teikdama paramą, įmonė patyrė, nepateikti duomenys apie Lietuvos įmonės veiklos pajamas, kurių dydis, kaip minėta, yra svarbus apskaičiuojant maksimalią paramos sumą. Vienetai, norėdami pasinaudoti šia PM lengvata, turėtų įvertinti, kokio dydžio paramą teikti, kadangi būtina atsižvelgti į planuojamas gauti pajamas. Gavus nedidelių pajamų (ar patyrus nuostolį), tačiau suteikus reikšmingą paramą, gali nepavykti visa apimtimi pasinaudoti lengvatos teikiamais mokestiniais privalumais.
Gautos paramos panaudojimas
Norint pasinaudoti anksčiau minėta PM lengvata, svarbu ne tik, kad paramą teiktų ir ją gautų tokią teisę turintys asmenys, bet ir tai, ar paramos gavėjas suteiktas lėšas panaudoja tinkamai. Remiantis LPĮ 13 str. 3 dalimi, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), nustačiusi paramos teikimo, gavimo ir panaudojimo pažeidimus, gali panaikinti mokesčių lengvatas ir pritaikyti įstatymų numatytas sankcijas.
Vertinant, ar suteiktos lėšos gali būti laikomos parama, svarbu nustatyti, ar tos lėšos buvo panaudotos visuomenei naudingiems tikslams. Visuomenei naudingais tikslais pripažįstama veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Nors pateiktas sąrašas išties ilgas, tačiau nėra baigtinis, todėl paramos gavėjai lėšas, gautas kaip paramą, gali panaudoti įvairiose visuomenei naudingose srityse.
Vienas iš atvejų, kai VMI prie FM galėtų paramą pripažinti panaudota ne pagal paskirtį, jei paramos gavėjas gautą paramą panaudotų politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms finansuoti. Taip pat paramos gavėjai negali panaudoti gautos paramos, kaip įnašo kito juridinio asmens kapitale. Tai iš esmės reiškia, kad paramos gavėjai gautos paramos negali panaudoti investiciniams tikslams. Vienetų suteiktos lėšos ar daiktai bei paslaugos taip pat gali būti nepripažinti parama, jei paramos gavėjas gautą paramą suteiks kaip labdarą asmenims, kurie neturi teisės gauti labdaros pagal LPĮ nuostatas.
Paramos gavėjai taip pat turėtų atsižvelgti į jų veiklą reguliuojančių įstatymų nuostatas, kadangi jei paramos gavėjai, panaudodami gautas lėšas, pažeis jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tai gali būti pagrindu nepripažinti gautų lėšų parama. Jei paramos gavėjas gautų lėšų nepanaudoja visuomenei naudingiems tikslams, tai suteiktos lėšos gali būti pripažintos paramos gavėjo pajamomis, priskiriamomis jo PM bazei, o paramos teikėjui gali būti neleista pasinaudoti anksčiau minėta PM lengvata.
[content_protector password=”fidexperta”]Pateiktos situacijos atveju matyti, kad įmonei suteikus lėšų viešajai įstaigai, už jas buvo suremontuotas pastatas, kuris vėliau daugiausia buvo naudojamas neviešiems renginiams, o visai visuomenei prieinamos parodos vyko tik šešias savaites per metus. Kyla rizika, kad VMI prie FM palaikytų tokias parodas tik siekiu formaliai atitikti PM lengvatos sąlygas ir galėtų pritaikyti turinio viršenybės prieš formą principą. LVAT bylos Nr. A-602-158-12 2012 m. sausio 30 d. nutartyje panašioje situacijoje teisėjų kolegija pasisakė, kad kultūros paveldo objektų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą, valdytojai turi pareigą rūpintis tokiais objektais, sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su šiais objektais, juos lankyti.
Šios situacijos atveju mokesčių administratoriui gali kilti klausimas, ar viešoji įstaiga, savo valdomą pastatą suremontavusi už iš Lietuvos įmonės gautas lėšas, jį naudojo daugiausia savo reikmėms organizuodama neviešus renginius ir vykdė komercinę veiklą. Šiuo atveju VMI prie FM gali traktuoti, kad lėšos nebuvo panaudotos visuomenei naudingiems tikslams siekti. Riziką didintų ir tai, jei, pvz., situacijoje minimi nevieši renginiai būtų buvę užsakyti ar organizuoti įmonės, suteikusios lėšas kaip paramą viešosios įstaigos pastato remontui.
Paramos teikėjai turėtų domėtis, kaip yra naudojamos jų suteiktos lėšos ar vertybės. Nors paramos gavėjai faktiškai yra nepriklausomi nuo paramos teikėjų, tačiau tam tikrais atvejais paramos gavėjas gali įsipareigoti paramos teikėjams, pvz., viešinti informaciją apie paramos teikėją (informacijai viešinti negali būti panaudota daugiau kaip 10 proc. to paramos teikėjo suteiktų lėšų), teikti ataskaitas apie savo veiklą ir naudoti paramą paramos teikėjo nurodyta tvarka. Paramos teikimas gali būti įforminamas atitinkama sutartimi, kurioje būtų nustatytos papildomos paramos naudojimo sąlygos, ar laisvos formos dokumentu, kuriame turi būti nurodyti LR buhalterinės apskaitos įstatyme nurodyti privalomi rekvizitai.
(Bus daugiau)[/content_protector]