Rugpjūčio mėnesio mokesčių naujienos
Sandra Pavlova,
UAB „Fidexperta” vyr. mokesčių konsultantė
Aktualu vienetams norintiems pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, investuojant į filmo ar jo dalies gamybą.
Patvirtinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 str. 101 d., 161 d. ir 41 d., 172 str., 462 str., komentarai, kuriais detalizuojama pelno mokesčio lengvata taikoma vienetams, investuojantiems į filmo ar jo dalies gamybą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (18-10-31-1)-RM-11472 patvirtinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau ir PMĮ) 2 str. 101 d., 161 d. ir 41 d. apibendrinti paaiškinimai (komentarai).
PMĮ 2 str. 101 d. komentare nurodoma, kad filmo dalies gamyba (kuriai taikoma pelno mokesčio lengvata), suprantama, kaip filmo kūrybinio sumanymo įgyvendinimo etapas, kurio metu filmuojama pagal:
– filmo scenarijų, atitinkantį filmo kultūrinio turinio vertinimo kriterijus, ir
– kalendorinį filmo gamybos planą, tai pat laikantis išlaidų sąmatos pagal finansavimo planą, ir
– sukuriama filmo dalis, kuri nėra daugiaserijinio filmo serija;
Paaiškinama kas laikytina filmu pelno mokesčio prasme, taip pat pateikiamas išaiškinimas dėl daugiaserijinio filmo, kurio kūrybai suteiktoms lėšoms pelno mokesčio lengvata nėra taikoma.
PMĮ 2 str. 161 d. komentaru detalizuojama, kokie subjektai laikytini Lietuvos filmo gamintojais. Pelno mokesčio lengvatos tikslais laikoma, kad Lietuvos filmo gamintoju laikomas:
– nuolatinis Lietuvos gyventojas;
– Europos ekonominės erdvės valstybės narės pilietis, veikiantis per nuolatinę bazę Lietuvoje;
– Lietuvos vienetas arba Europos ekonominės erdvės valstybės narės vienetas, veikiantis per nuolatinę buveinę, jei tokie asmenys verčiasi filmų gamyba ir yra atsakingi už kūrybinį, organizacinį, finansinį filmo ar jo dalies gamybos procesą.
Reikia pabrėžti, kad PMĮ nustayta lengvata gali būti taikoma tik tais atvejais, kai aukščiau nurodyti asmenys yra laikomi Lietuvos filmo gamintoju neatlygintinų lėšų skyrimo metu. Lietuvos filmo gamintojo statusas nesiejamas su filmo autoryste ar gretutinių teisių turėjimu. Jis gali tik teikti filmo gamybos (ar jo dalies) paslaugas.
PMĮ 172 str. komentare nurodoma, kad apmokestinamąjį pelną, nustatyta tvarka, gali susimažinti šie investuotojai:
– Lietuvos vienetas ar užsienio vienetas per nuolatinę buveinę suteikęs lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos filmo gamintojui.
Komentare pabrėžiama, kad investuotoju ir Lietuvos filmo gamintoju negali būti tie patys asmenys.
Svarbu pabrėžti, kad filmo atitikimas nustatytiems kultūrinio turinio bei gamybos vertinimo kriterijams patvirtinamas pažyma, kurią išduoda Lietuvos kino centras. Be to, jei lėšos skiriamos filmo dalies gamybai, nustatytus kriterijus, turi atitikti ne tik filmo dalis, kuriai buvo skirtos lėšos, bet ir visas filmas.
Filmo ar jo dalies gamybos išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jei tai nėra PMĮ 172 str. 3 d. nurodytos išlaidos, patvirtinama, kad Lietuvoje patirta nemažiau, kaip 150 000 Lt filmo ar jo dalies gamybos išlaidų ir Lietuvoje patirtos išlaidos sudaro ne mažiau, kaip 80 proc. visų filmo išlaidų (iškyrus išlaidas nustatytas 172 str. 3 d.).
Nurodoma, kad neatlygintinai filmo ar jo dalies gamybai suteiktų lėšų dydis yra tinkamas, jei jos neviršija 20 proc. visų filmo ar jo dalies gamybai patirtų išlaidų. Šiuo atveju neatsižvelgiama į išlaidų rūšį ar tai kur jos patiriamos. Tačiau tokios lėšos Lietuvos filmo gamintojui turi būti suteikiamos neatlygintinai, t.y. investuotojas negali gauti jokios kitos ekonominės naudos iš filmo ar jo dalies gamybos.
Pažymėtina, kad investuotojas iš apmokestinamųjų pajamų gali atskaityti ne daugiau, kaip 75 proc. neatlygintinai suteiktų lėšų filmo ar jo dalies gamybai. Tokių lėšų dalis atskaitoma iš apmokestinamųjų pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo investuotojas gauna Lietuvos kino centro investicijos pažymą.
Komentare taip pat nurodoma, kokioms išlaidoms padengti panaudotos lėšos negali būti atimamos iš apmokestinamųjų pajamų pvz. išlaidoms dėl paraiškos rengimo konsultacijų, parengiamųjų filmo darbų išlaidos ir kt.
PMĮ 462 str. komentare nurodoma, kad investuotojas, neatlygintinai suteikęs lėšų filmo ar jo dalies gamybai, tokias lėšas gali ne tik atskaityti iš apmokestinamųjų pajamų, bet ir sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Mokėtinas pelno mokestis gali būti mažinamas už tą laikotarpį, kai gaunama investicijos pažyma. Pažymėtina, kad pelno mokestis gali būti sumažinamas ne daugiau, kaip 75 proc. Jei investuotojo neatlygintinai suteiktų lėšų suma yra didesnė, nei 75 proc. už mokestiniu laikotarpiu apskaičiuotą pelno mokesčio sumą, tai šią sumą viršijanti dali gali būti perkeliama į kitus du, vienas po kito einančius, mokestinius laikotarpius, apskaičiuotoms pelno mokesčio sumoms mažinti. Tačiau tokiu atveju kiekvieno mokestinio laikotarpio mokėtinas pelno mokestis negali būti sumažintas daugiau, kaip 75 proc., todėl per du metus neperkelta, likusia neatlygintinai suteiktų lėšų suma, investuotojas, negali mažinti pelno mokesčio.
Jeigu investuotojas neatlygintinai suteikia lėšas ne vienerius mokestinius metus ir gauna tai patvirtinančias investicines pažymas, tai kiekvienų mokestinių metų investuota pinigų suma (viršijanti 75 proc. pelno mokesčio sumos) perkeliama į kitus mokestinius metus iš eilės ta tvarka, kokia buvo suteikta (pirmiausiai perkeliama anksčiausiai suteiktų lėšų suma). Jei investuotojas mokestinius metus baigia nuostolingai, t.y. neprivalo mokėti pelno mokesčio, tais metais jis negali pasinaudoti šia lengvata, tačiau kitais dvejais mokestiniais metais, jei investuotojas gaus pelno, jis galės pasinaudoti šia lengvata ir susimažinti mokestį.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000131187
Aktualu vienetams, norintiems perkelti nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius.
Pakeistas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 str. komentaras, kuriuo detalizuojama mokestinių laikotarpių nuostolių perkėlimo į kitus mokestinius laikotarpius tvarka.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos 2014 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (18.10-31-1)-RM-13389 pakeistas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 30 straipsnio apibendrintas paaiškinimas (komentaras). Pakeisti PMĮ 30 str. 1- 2, 4 – 6 d. komentarai.
PMĮ 30 str. 2 d. komentaras papildytas nuostata, kad ankstesniais mokestiniais laikotarpiais susidarę veiklos nuostoliai ir finansų įstaigų nuostoliai dėl vertybinių popierių perleidimo, kurių perkėlimo terminai iki 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio nepasibaigė, vieneto pasirinkimu taip pat gali būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laiką.
Pažymėtina, kad vienetai, tame tarpe ir finansų įstaigos, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, perkeliamus vertybinių popierių perleidimo nuostolius gali atskaityti tik iš kitais mokestiniais laikotarpiais gauto vertybinių popierių perleidimo pelno.
Apskaičiuojant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, perkeliamų, iš pajamų atskaitomų, mokestinių laikotarpių nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 proc. mokestinio laikotarpio pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus (tačiau neatskaitant ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių). Ši nuostata taikoma ir finansų įstaigų vertybinių popierių perleidimo nuostoliams.
Ne finansų įstaigų ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai iš mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno atskaitomi tokia tvarka:
– vienetas gavęs pelno iš vertybinių popierių perleidimo, gali atskaityti ankstesnių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių perleidimo nuostolių sumą, neviršijančią mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno sumos, neatsižvelgiant į tai ar mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos pelnas ar nuostolis;
– jeigu mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos pelnas ar vertybinių popierių perleidimo pelnas, tai iš apmokestinamojo pelno atskaitoma ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 proc., mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto neatėmus ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių ir vertybinių popierių perleidimo pelno, apskaičiuoto iš jo atėmus perkeliamus ankstesnių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių perleidimo nuostolius (jeigu vienetas jų turėjo ir jų suma mažesnė už mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno sumą), bendros sumos;
– jeigu mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos nuostolis, o vertybinių popierių perleidimo veiklos – pelnas, tuomet iš vertybinių popierių perleidimo veiklos pelno atėmus perkeliamą vertybinių popierių perleidimo nuostolių sumą (jei tokių yra) ir padengus mokestinio laikotarpio veiklos nuostolius, iš likusios vertybinių popierių perleidimo veiklos pelno sumos gali būti atskaitomi ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostoliai. Tačiau taip atskaitomų perkeliamų veiklos nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 proc. šios likusios vertybinių popierių perleidimo pelno sumos (arba ne daugiau, kaip 70 proc. vertybinių popierių perleidimo pelno sumos, jeigu vienetas vertybinių popierių perleidimo nuostolių neturėjo);
– jei iš mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno atėmus perkeliamus vertybinių popierių perleidimo nuostolius (jei jų turima), likusi vertybinių popierių perleidimo pelno suma yra mažesnė už mokestinio laikotarpio veiklos nuostolių sumą, t.y. bendras rezultatas yra nuostolis, tai veiklos nuostoliai iš vertybinių popierių perleidimo pelno neatskaitomi;
– tais atvejais, kai apskaičiuojamas vertybinių popierių perleidimo nuostolis, o veiklos – pelnas, tai iš veiklos pelno atskaitoma ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių suma negali viršyti 70 proc. mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumos. Šiuo atveju apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną į vertybinių popierių perleidimo nuostolius neatsižvelgiama.
Ne finansų įstaigos iš vertybinių popierių perleidimo pelno gali atskaityti ankstesnių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių perleidimo nuostolių sumą, neviršijančią mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno sumos.
Finansų įstaigų, ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai iš mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno atskaitomi tokia tvarka:
– jeigu mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos pelnas ir vertybinių popierių perleidimo pelnas, tai bendra atskaitomų perkeliamų veiklos ir vertybinių popierių perleidimo nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 proc. apmokestinamojo pelno sumos (ji gaunama sudėjus veiklos ir vertybinių popierių perleidimo pelnų sumas). Tačiau atskirai iš vertybinių popierių perleidimo pelno atskaitoma vertybinių popierių perleidimo nuostolių suma negali būti didesnė, nei 70 proc. to mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno. Tais atvejais, kai vienetas perkeliamų veiklos nuostolių neturi, tai apmokestinamąjį pelną galima susimažinti tik iš vertybinių popierių perleidimo pelno atskaitoma perkeliamų vertybinių popierių perleidimo nuostolių suma, kuri negali būti didesnė nei 70 proc. vertybinių popierių perleidimo pelno. Jeigu vieneto perkeliami vertybinių popierių perleidimo nuostoliai yra mažesni, nei 70 proc., to mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno ar perkeliamų nuostolių iš viso neturi, tuomet iš likusios vertybinių popierių perleidimo pelno sumos ar viso vertybinių popierių perleidimo pelno gali būti atskaitomi praeitų mokestinių laikotarpių veiklos nuostoliai. Tačiau bendras atskaitomų nuostolių suma (veiklos ir vertybinių popierių perleidimo) negali būti didesnė kaip 70 procentų bendrai apskaičiuoto veiklos ir vertybinių popierių perleidimo pelno sumos;
– jei mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas veiklos nuostolis, o iš vertybinių popierių perleidimo gaunamas pelnas, tai iš vertybinių popierių perleidimo pelno atskaitoma perkeliamų nuostolių suma negali būti didesnė, kaip 70 procentų apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš vertybinių popierių perleidimo pelno atėmus veiklos nuostolių sumą. Tais atvejais, kai vieneto perkeliami vertybinių popierių perleidimo nuostoliai sudaro mažiau kaip 70 procentų mokestinio laikotarpio vertybinių popierių perleidimo pelno ir veiklos nuostolių skirtumo (arba vienetas neturi vertybinių popierių perleidimo nuostolių), tai iš vertybinių popierių perleidimo pelno gali būti atskaitomi ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostoliai, tačiau atskaitoma vertybinių popierių perleidimo ir veiklos nuostolių bendra suma, negali būti didesnė, kaip 70 proc. apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto iš vertybinių popierių perleidimo pelno atėmus veiklos nuostolių sumą;
[content_protector password=”fidexperta”]
– tais atvejais, kai mokestiniu laikotarpiu apskaičiuojamas vertybinių popierių perleidimo nuostolis, o veiklos – pelnas, tai iš veiklos pelno atskaitoma ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių suma negali viršyti 70 proc. mokestinio laikotarpio veiklos pelno sumos. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, į vertybinių popierių perleidimo nuostolius neatsižvelgiama.
– jeigu bendras mokestinio laikotarpio rezultatas yra nuostolis, pvz. vertybinių popierių perleidimo pelno ir veiklos nuostolių skirtumo suma yra neigiama, tai ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai, įskaitant vertybinių popierių perleidimo nuostolius, iš mokestinio laikotarpio pajamų neatskaitomi.
Pažymėtina, kad iš mokestinio laikotarpio pajamų atskaitomus, ankstesnių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolius ir/ar vertybinių popierių perleidimo nuostolius ribojanti nuostata netaikoma vienetams kurių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 5 proc. pelno mokesčio tarifu (t.y., kai vienetas atitinka PMĮ 5 str. 2 d. nustatytas sąlygas).
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=10001312204
[/content_protector]