Reprezentacijos sąvoką atitinka tokie įmonės organizuojami renginiai, kurie reprezentuoja įmonę, informuoja apie įmonės veiklos pobūdį, informuoja apie jos prekes ar paslaugas (apibūdina jų pobūdį, kokybę, galimybes), taip pat planuojamą veiklą, naujas prekes ir paslaugas arba reprezentuoja Lietuvą. Reprezentacijos sąvoką taip pat atitinka įmonės organizuojami renginiai, kurie reprezentuoja įmonės įsisteigimo ar veiklos per struktūrinį padalinį valstybę.
Kultūros ar sporto renginiai, kuriuos lanko įmonės darbuotojai kartu su verslo klientais, atitinka reprezentacijos sąvoką, jei tokių renginių metu siekiami reprezentacijai įprasti tikslai ir įmonė gali tai pagrįsti. Taip pat komentaro pakeitimuose nurodoma, kad konkretiems asmenims atminimui įteikiamų smulkių verslo dovanų, pvz.: parkerių, kanceliarinių prekių, gėlių puokščių, dovanų kuponų įsigijimo išlaidos taip pat gali būti priskiriamos reprezentacinėms išlaidoms net ir tais atvejais, kai neorganizuojamas reprezentacinis renginys. Tačiau pažymima, kad įmonės patirtos išlaidos, nors ir atitinkančios kai kuriuos reprezentacijos sąnaudas apibrėžiančius kriterijus, tačiau iš esmės neatitinkančios reprezentacijos sąvokos, nelaikomos reprezentacinėmis sąnaudomis, todėl priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Komentaro papildyme taip pat paaiškinama, kad įmonės darbuotojai ar kiti įmonę atstovaujantys asmenys, dalyvaudami reprezentaciniuose renginiuose, vykdo savo darbines ar kitas su dalyvavimu įmonės veikloje susijusias funkcijas, todėl renginio metu jų gaunama nauda, t.y. jiems tenkanti reprezentacinių sąnaudų dalis (pvz., renginio bilietų įsigijimo kaina) nelaikoma šių asmenų pajamomis natūra.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000113615
(Aktualu įmonėms, vykdančioms investicinį projektą)
Papildytas LR Pelno mokesčio įstatymo 461 str. 5 dalies komentaras dėl pelno mokesčio perskaičiavimo tuo atveju, kai investiciniams projektui vykdyti įsigytas turtas įmonės veikloje naudojamas trumpiau nei trejus metus.
Atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 22 d. LR Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 461, 51, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą, buvo pakeistas ir papildytas LR Pelno mokesčio 461 str. 5 dalies komentaras.
Komentare nurodyta, kad jei turtas įmonės veikloje naudojamas tam tikrą laiką, pvz., vienerius ar dvejus metus, o trečiaisiais metais dėl tam tikrų priežasčių turtas veikloje nebenaudojamas, tai pagal 461 str. 5 dalies nuostatas, įmonė privalo perskaičiuoti ir apmokestinti atitinkamų praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus, kurie buvo sumažinti dėl šio turto įsigijimo, ir mokesčių administratoriui pateikti patikslintas tų mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas. Tačiau reikalavimas perskaičiuoti pelno mokestį netaikomas, jei įmonė pasibaigia arba tais atvejais, kai turtas nebenaudojamas ar perleidžiamas dėl teisės aktų reikalavimų (pvz., vadovaujantis ES Tarybos direktyvomis ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktais dėl tam tikro sektoriaus (pvz., energetikos) pertvarkymo). Taip pat paaiškinama, kad jei turtas, dėl kurio įsigijimo buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, įmonėje buvo naudojamas trumpiau negu trejus metus dėl reorganizavimo ar perleidimo, atitinkančio PMĮ 41 str. 2 dalyje numatytus reikalavimus, tai apmokestinamasis pelnas už praėjusius mokestinius laikotarpius taip pat neperskaičiuojamas ir metinės pelno mokesčio deklaracijos netikslinamos, tačiau su sąlyga, kad įsigyjančioji įmonė perimtą turtą naudos iki tol, kol sueis 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidusioje įmonėje pradžios. Įmonė, perėmusi turtą reorganizavimo ar perleidimo atvejais, ar dėl teisės aktų reikalavimų, ir tęsianti investicinį projektą, gali tęsti apmokestinamojo pelno mažinimą, kaip tai būtų dariusi ilgalaikį turtą perleidusi įmonė. Jeigu turtą perleidusi įmonė ne visa įsigyto turto verte sumažino apmokestinamąjį pelną, įsigyjančioji įmonė apmokestinamąjį pelną gali mažinti nepanaudota turto verte.
Atkreiptinas dėmesys, kad jei reorganizavimo ar perleidimo atvejais įsigyjančioji įmonė perima turtą (dėl kurio turtą perleidusi įmonė susimažino apmokestinamąjį pelną pagal investicinio projekto lengvatą) ir šio turto nenaudoja iki kol sueis 3 metai nuo ilgalaikio turto naudojimo jį perleidusioje įmonėje pradžios, tai tiek turtą perleidusi įmonė, tiek turtą įsigijusi įmonė (jei ji apmokestinamąjį pelną toliau mažino nepanaudota turto verte), privalo perskaičiuoti ir apmokestinti atitinkamų praėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamuosius pelnus, kurie buvo sumažinti dėl šio turto įsigijimo, ir mokesčių administratoriui pateikti patikslintas tų mokestinių laikotarpių metines pelno mokesčio deklaracijas.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000113584
(Aktualu laivybos įmonėms)
Papildyti LR Pelno mokesčio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių laivybos įmonių veiklą bei apmokestinimą, komentarai.
LR Pelno mokesčio įstatymo 2 str. komentaro papildyme paaiškinamos tokios sąvokos, kaip fiksuoto pelno mokesčio, jūrų laivo naudingosios talpos, laivybos vieneto, taip pat su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusios veiklos bei tarptautinio vežimo jūrų laivais sąvokos.
LR Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 7 d. komentaro papildyme nurodoma, kad jei laivybos vieneto pasirinkimu iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su tuo tiesiogiai susijusios veiklos apmokestinamos taikant fiksuotą pelno mokesčio tarifą, tokios pajamos nepriskiriamos pelno mokesčio bazei pagal pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas. Tuo atveju, kai laivybos vienetas pasirinko pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su tuo tiesiogiai susijusios veiklos taikyti fiksuotą pelno mokestį, tačiau uždirba pajamų iš veiklos, kuri nepriskiriama tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su tuo tiesiogiai susijusiai veiklai, tokios pajamos priskiriamos pelno mokesčio bazei pagal 4 str. 1 d. nuostatas, nuo kurios apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas pelno mokesčio įstatymo 11 str. nustatyta tvarka.
LR Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 7 d. komentaro papildyme paaiškinta, kad jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamos iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su tuo tiesiogiai susijusios veiklos apmokestinamos taikant fiksuotą pelno mokestį, tokios pajamos nepriskiriamos pajamoms, o joms tenkančios išlaidos nepriskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams. Tuo atveju, kai laivybos vienetas pasirinko pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos taikyti fiksuotą pelno mokestį, tačiau uždirba pajamų iš veiklos, kuri nepriskiriama tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su tuo tiesiogiai susijusiai veiklai, tokios pajamos pagal pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. priskiriamos pelno mokesčio bazei, nuo kurios apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną leidžiamiems atskaitymams priskiriamos tik šias pajamas uždirbant patirtos išlaidos.
LR Pelno mokesčio įstatymo 31 str. 1d. 18 p. komentaro papildyme nurodoma, kad neleidžiamiems atskaitymams priskiriamos sąnaudos, susijusios su pajamomis iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos, jei laivybos vieneto pasirinkimu pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos taikomas fiksuotas pelno mokestis. Tuo atveju, jei vienetas uždirba pajamų iš veiklos, kuri nepriskiriama tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusiai veiklai, tokios pajamos pagal pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. priskiriamos pelno mokesčio bazei, nuo kurios apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas, todėl su šių pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams LR Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
LR Pelno mokesčio įstatymo 381 str. komentare detaliai paaiškintas tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamų apmokestinimas.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000113696
(Aktualu įmonėms, ketinančioms vykdyti MTEP projektus)
Nuo 2012 m. birželio 14 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 650 Dėl rekomenduojamos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapų klasifikacijos aprašo patvirtinimo.
Pagal LR pelno mokesčio įstatymo 171 str. nuostatas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) darbų sąnaudos tris kartus gali būti atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos. Įsigaliojęs Nutarimas įtvirtina, kad įmonei ar mokesčių administratoriui kilus neaiškumų dėl atitinkamos veiklos priskyrimo MTEP, bus galima kreiptis į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą, kuri atliks veiklos vertinimą ir pateiks ekspertines išvadas.
Nutarime įtvirtinamas ir rekomendacinis MTEP etapų klasifikacijos aprašas, detalizuojantis MTEP etapus nuo žinių įgijimo iki produkto sukūrimo.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000113775