Paskolų teikimas naudojantis tarpusavio skolinimosi platformomis

Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, turintis laisvų piniginių lėšų, nusprendė jų nelaikyti banke kaip indėlio, o investuoti. Kadangi gyventojas neturi patirties, investuojant pinigus į vertybinius popierius, nusprendė šias lėšas paskolinti kitiems asmenims, naudodamasis tarpusavio skolinimosi platforma, veikiančia internete. Po kurio laiko į savo banko sąskaitą gyventojas gavo pirmąsias palūkanas už investuotas lėšas ir delspinigius iš vieno skolininko už laiku negrąžintą paskolą.

 

Klausimai

Ar apmokestinamos nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už paskolas, suteiktas naudojantis tarpusavio skolinimosi platforma? Ar apmokestinami nuolatinio Lietuvos gyventojo gaunami delspinigiai už paskolą?

 

Palūkanų, gautų už suteiktas paskolas, priskyrimas pajamų klasei

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 17 str. 1 dalyje nenumatyta jokia GPM lengvata, taikytina gyventojų gautoms palūkanoms už kitiems asmenims suteiktas paskolas. Taigi, tokioms palūkanoms nėra taikomas joks neapmokestinamasis pajamų dydis ir jos apmokestinamos nuo „pirmo euro“, taikant GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytą standartinį 15 proc. GPM tarifą.

Palūkanų, gautų už kitiems asmenims suteiktas paskolas, deklaravimo ir mokesčio sumokėjimo tvarka iš esmės skiriasi, pagal tai, kokiam asmeniui išmokamos palūkanos ir koks asmuo jas išmoka. Vadovaujantis GPMĮ 22 str. 3 dalimi, tais atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna palūkanas už suteiktas paskolas iš Lietuvos vieneto, tokios gautos pajamos yra priskiriamos nuolatinio Lietuvos gyventojo B klasės pajamoms. Tai reiškia, kad GPM nuo tokių pajamų turi apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti pats gyventojas, gavęs palūkanų, t. y. kreditorius. Gautas palūkanas jis turi deklaruoti, pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą (toliau – GPM308 forma) ir šios deklaracijos formos GPM308P priedą „Apmokestinamosios pajamos“ (toliau – GPM308P priedas).

Jei nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna palūkanas už suteiktas paskolas iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo, vadovaujantis GPMĮ 22 str. 2 d. 1 punktu, tokios pajamos laikomos nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamomis. Pagal GPMĮ 24 straipsnį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, išmokėjęs palūkanas kitam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, turi mokesčių administratoriui pateikti Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą (toliau – FR0572 forma). Išmokėtos palūkanos turi būti deklaruojamos FR0572 formos FR0572A priede „Nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys“ (toliau – FR0572A priedas). Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išmokėjęs palūkanas kitam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, turėtų FR0572 formą ir jos FR0572A priedą pateikti mokesčių administratoriui iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį bus išmokėtos palūkanos, 15 d. Vadovaujantis GPMĮ 23 str. 3 dalimi, jei A klasei priskiriamos pajamos būtų išmokamos iki kalendorinio mėnesio 15 d., GPM turėtų būti sumokėtas iki to paties kalendorinio mėnesio 15 d. Jei palūkanos būtų išmokėtos po kalendorinio mėnesio 15 d., tai GPM būtų apskaičiuojamas, išskaičiuojamas ir sumokamas iki to paties kalendorinio mėnesio paskutinės dienos.

 

Tarpusavio skolinimosi platformos

Pateiktoje situacijoje minima, kad gyventojas paskolas teikė naudodamasis tarpusavio skolinimosi platformos paslaugomis. Tarpusavio skolinimosi platformos tampa vis populiaresne investavimo forma gyventojams, norintiems gauti finansinę grąžą iš laisvų turimų piniginių lėšų investavimo. Tarpusavio skolinimosi platformos leidžia gyventojams skolintis ne iš bankų, greitųjų kreditų bendrovių, o iš kitų fizinių asmenų. Kreditoriais, tokiu atveju, tampa kiti fiziniai asmenys, skolinantys pinigus. Naudodamiesi šiomis tarpusavio skolinimosi platformomis, fiziniai asmenys gali gauti vartojimo kredito paslaugas. Toks verslo modelis vyksta tuo principu, kad skolinimasis vyksta ne tiesiogiai tarp dviejų fizinių asmenų, o naudojantis platformos, kaip tarpininko, paslaugomis. Be to, vienas asmuo – skolininkas gali skolintis iš kelių gyventojų. Skolininkas apskaičiuotas palūkanas moka tarpusavio skolinimosi platformai, kuri gautas palūkanas padalina kreditoriams proporcingai, pagal jų paskolintų lėšų dalį.

Valstybinė mokesčių inspekcija tokių sandorių atveju laikosi tos nuomonės, kad nors skolinimasis vyksta tarp dviejų fizinių asmenų, tačiau kai skolininkas palūkanas pirmiausia sumoka platformai, kaip tarpininkui, kuri vėliau šias palūkanas paskirsto kreditoriams, tokios kreditoriaus gaunamos palūkanos laikomos jo B klasės pajamomis. Tai reiškia, kad tarpusavio skolinimosi platformos, pagal GPMĮ, laikomos nuolatiniais Lietuvos vienetais.

Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių administratorius tarpusavio skolinimosi platformą laiko juridiniu asmeniu, tarpusavio skolinimosi platforma turėtų, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų vasario 15 d. mokesčių administratoriui pateikti informaciją apie išmokėtas palūkanas Metinės gyventojams išmokėtų išmokų pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms pažymos FR0471 formoje (toliau – FR0471 forma).

Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, nuolatinio Lietuvos gyventojo gaunamos palūkanos už suteiktas paskolas per tarpusavio skolinimosi platformą būtų priskirtos jo B klasės pajamoms. Tai reiškia, kad, jei jis 2016 m. gautų palūkanų už tokius sandorius, tokias pajamas turėtų deklaruoti GPM308 formoje iki 2017 m. gegužės 2 d. Deklaruojamų palūkanų suma, gauta per tarpusavio skolinimosi platformą, negali būti mažinama per kalendorinius metus patirtais nuostoliais, netekimais dėl paskolų, kurių gavėjai bankrutavo ir (ar) kitaip nevykdo mokėjimų laiku. Iki anksčiau minėto termino jis turėtų sumokėti ir nuo tokių palūkanų apskaičiuotą GPM. Taip pat situacijoje minima platforma turėtų iki 2017 m. vasario 15 d. pateikti mokesčių administratoriui FR0471 formą, kurioje nurodytų, kiek palūkanų išmokėjo situacijoje minimam nuolatiniam Lietuvos gyventojui.

 

Skolinimas per tarpusavio skolinimosi platformas – kaip individuali veikla

Nuolat sudarant paskolų sandorius per tarpusavio skolinimosi platformas, gali iškilti klausimų dėl tokios veiklos pripažinimo individualia veikla. Tai yra aktualu, nes individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimo našta yra didesnė, nei gautas palūkanas apmokestinant tik 15 proc. GPM tarifu. Vadovaujantis GPMĮ 2 str. 7 dalimi, individualia veikla laikoma savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Todėl, siekiant įvertinti, ar gyventojas vykdo individualią veiklą, turi būti atsižvelgiama į tai, ar veikla vykdoma savarankiškai, ar joje yra versliškumo ir tęstinumo požymių ir ar ta veikla siekiama ekonominės naudos.

Mokesčių administratoriaus požiūriu gyventojas, skolindamas pinigus, nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jei tarpusavio skolinimosi platforma atlieka visu aktyvius veiksmus:

– aktyviais veiksmais ieško subjektų, kurie norėtų pasiskolinti per platformą;

– atlieka subjektų rizikos vertinimo, atitikimo įstatymų reikalavimams ir tinkamumo skolinti veiksmus;

– vykdo atsakingo skolinimo veiklą;

– vykdo paskolos grąžinimo administravimą;

– vykdo priverstinius išieškojimo veiksmus tais atvejais, kai paskolos gavėjas nevykdo savo įsipareigojimų laiku, sprendžia ginčus su paskolų gavėju;

– teikia ataskaitas priežiūros institucijai;

– atlieka kitus veiksmus.

 

Jei gyventojas tik priimą sprendimą dėl paskolos termino ir paskolos dydžio, nelaikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Jei gyventojas pats tiesiogiai, nesinaudodamas tarpusavio skolinimosi platformos paslaugomis, kitiems asmenims skolintų nuolat ir tęstinį laikotarpį, tai, vadovaujantis GPMĮ 2 str. 7 dalimi, tokia veikla būtų laikoma individualia veikla. Tačiau, jei gyventojas sudaro tik atsitiktinius paskolų sandorius, kurie neturi „versliškumo“ požymių, tokiu atveju, nelaikoma, kad gyventojas vykdo indivi­dualią veiklą.

 

Kreditoriaus gaunamų delspinigių apmokestinimas GPM

Delspinigiai ir baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pavėluotą vykdymą, išmokamos kreditoriui už suteiktas paskolas, nelaikomos palūkanomis.

Vadovaujantis GPMĮ 22 straipsniu, delspinigiai už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (paskolos palūkanų nemokėjimą arba pavėluotą mokėjimą), išmokami per tarpusavio skolinimosi platformą, yra priskiriami nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamoms. Tokie delspinigiai apmokestinami GPMĮ 6 straipsnyje nustatytu 15 proc. GPM tarifu.

Atsižvelgiant į tai, kad tokie delspinigiai priskiriami tarpusavio skolinimosi platformos A klasės išmokoms, prievolė apskaičiuoti GPM už tokius delspinigius, jį išskaičiuoti ir sumokėti tenka tokias išmokas išmokančiam asmeniui, t. y. tarpusavio skolinimosi platformai, kaip tarpininkui. Tarpusavio skolinimosi platforma turėtų mokesčių administratoriui pateikti Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą. Išmokėtos palūkanos turi būti deklaruojamos FR0572 formos FR0572A priede. Nuolatiniam Lietuvos gyventojui, tokiu atveju, papildomų mokestinių prievolių neatsiranda.

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naudojantis tarpusavio skolinimosi platformos paslaugomis, nuolatinio Lietuvos gyventojo, kaip kreditoriaus, gaunamos palūkanos yra laikomos jo B klasės pajamomis, todėl GPM apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti turi pats gyventojas. Jei didžiąją dalį veiksmų, susijusių su paskolos sandoriu, atlieka tarpusavio skolinimosi platforma, kaip tarpininkas, paskolų teikimo veikla netampa nuolatinio Lietuvos gyventojo individualia veikla. Kreditoriaus gaunami delspinigiai ar baudos iš skolininko, išmokami per tarpusavio skolinimosi platformą, nėra laikomi palūkanomis, 15 proc. GPM nuo tokių išmokų turi apskaičiuoti, išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti tarpusavio skolinimosi platforma.