Dėl palūkanų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams
Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai Bendrovės sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Pelno mokesčio įstatymo komentare nurodoma, kad sąnaudomis, priskiriamomis prie leidžiamų atskaitymų, laikomos palūkanos už bet kokios rūšies paskolas, įskaitant lizingą (finansinę nuomą), prekių pirkimą išsimokėtinai, palūkanas, mokamas už indėlius ir vertybinius popierius (palūkanomis nelaikomos netesybos (baudos, delspinigiai) už sutarčių nevykdymą ir kitos ekonominės sankcijos). Taigi įmonių už paskolas mokamos palūkanos laikytinos leidžiamais atskaitymais, jei tai būtina įmonės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti.
Pažymėtina, kad Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio nuostatos nustato specialias apmokestinimo nuostatas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, už kontroliuojamo skolinto kapitalo naudojimą mokamos palūkanos laikomos nesusijusiomis su pajamų uždirbimu ir, apskaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną, šių palūkanų dalis neatskaitoma iš įmonės pajamų. Vadinasi, Bendrovės mokamos palūkanos už iš akcininko gautą paskolą, kuri viršija kontroliuojamo ir nuosavo kapitalo santykį 4:1, priskiriamos Bendrovės neleidžiamiems atskaitymams.
Nagrinėjamoje situacijoje Bendrovė leidžiamiems atskaitymams galės priskirti palūkanas už paskolą, kuri neviršija minėto skolinto ir nuosavo kapitalo santykio, t. y. leidžiamiems atskaitymams Bendrovė galės priskirti tik palūkanas, mokamas nuo 80 000 litų paskolos dalies, nuo likusios paskolos dalies (20 000 litų) priskaičiuotų palūkanų nagrinėjamoje situacijoje Bendrovė leidžiamiems atskaitymams priskirti negalės, neatsižvelgiant į tai, kad palūkanos atitinka rinkos kainą. Tačiau, tuo atveju, jei Bendrovė įrodytų, kad tokia pati paskola, tokiomis pačiomis paskolos suteikimo sąlygomis būtų suteikta iš nesusijusio asmens, t. y. ne iš akcininko, būtų galimybė Bendrovės mokamas palūkanas priskirti leidžiamiems atskaitymams.
Taip pat būtina atkreipti dėmesį – neatsižvelgiant į tai, kad, pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies nuostatas akcininko, kuris yra ir įmonės darbuotojas, gaunamos palūkanos yra gyventojų pajamų mokesčio objektas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, tai pagal Pelno mokesčio 17 str. 1 dalies nuostatas lyg ir visos palūkanos būtų laikomos leidžiamais atskaitymais, tačiau taip nėra. Kaip minėta, Pelno mokesčio įstatymo 40 str. 3 dalis nustato specialias apmokestinimo nuostatas tais atvejais, kai paskolą įmonei teikia akcininkai, todėl tais atvejais, kai darbuotojo – akcininko, gaunamos palūkanos už paskolą, suteiktą įmonei, yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, vis dėlto palūkanos už kontroliuojamąjį skolintą kapitalą turi būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Dėl palūkanų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu
Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. 1 dalies nuostatomis, darbuotojo iš darbdavio gaunamos palūkanos priskiriamos A klasės pajamoms, todėl tokias pajamas išmokanti įmonė nuo palūkanų turėtų išskaičiuoti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 19 punkto nuostatas, jei mokamos palūkanos atitinka rinkos kainą ir palūkanos mokamos už paskolas, kurios bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos, tokios palūkanos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos.
Nagrinėjamoje situacijoje Bendrovė, išmokėdama palūkanas savo darbuotojui – akcininkui, gyventojų pajamų mokesčio nuo mokamų palūkanų neturi išskaičiuoti, t. y. darbuotojo – akcininko, už Bendrovei suteiktą paskolą gaunamos palūkanos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos, tačiau darbuotojui – akcininkui, gali atsirasti prievolė deklaruoti gautas palūkanas, atsižvelgiant į per metus gautą palūkanų sumą.