Rūta BILKŠTYTĖ
Situacija
Nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo ekonominę veiklą – 2011 m. įregistravo individualią veiklą pagal pažymą. Gyventojo pagrindinė veikla – konsultacinių paslaugų dėl verslo plėtros Lietuvoje teikimas. Gyventojas, teikiatis paslaugas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims Lietuvoje ir užsienio valstybėse, nėra registruotas PVM mokėtoju.
Per paskutiniuosius 12 mėnesių gyventojas Lietuvos įmonėms ir fiziniams asmenims suteikė paslaugų, kurių vertė – 50 000 Lt. Tačiau pagrindinis klientas šiuo laikotarpiu buvo Latvijos įmonė, kuri už suteiktas konsultavimo paslaugas gyventojui sumokėjo 200 000 Lt. Latvijos įmonė yra registruota PVM mokėtoja Latvijoje.
Klausimas
Ar gyventojui atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju dėl vykdomos veiklos? Ar atsiranda prievolė nuo visos sandorių, dėl kurių per paskutiniuosius 12 mėnesių buvo viršyta 155 000 Lt riba, sumos deklaruoti ir mokėti PVM? Ar pajamos iš užsienio įmonės už suteiktas konsultacijas yra įtraukiamos skaičiuojant 155 000 Lt ribą?
Vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 71 str. 1 ir 2 dalių nuostatomis, prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas ir bendra atlygio už vykdomą ekonominę veiklą suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) yra didesnė kaip 155 000 Lt. Remiantis PVM įstatymo 3 str. 1 dalimi, PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, kai tenkinamos visos šios sąlygos:
- prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
- prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje;
- prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.
Nagrinėjant pateiktą situaciją ta apimtimi, kai paslaugos suteiktos užsienio įmonei, paslaugos suteiktos už atlygį, paslaugas suteikė apmokestinamasis asmuo, tačiau paslaugų pirkėjas yra Latvijoje PVM mokėtoju registruotas apmokestinamasis asmuo, laikytina, kad gyventojas vykdo veiklą (teikia paslaugas) Latvijoje, o ne Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojo vykdoma veikla pagal PVM įstatymo 3 str. 1 dalį nėra PVM objektas Lietuvoje, gyventojui mokėtino PVM nesusidaro, taip pat neatsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje dėl paslaugų, suteiktų Latvijos įmonei. Vadinasi, pajamos, gautos iš Latvijos įmonės, nėra įtraukiamos skaičiuojant 155 000 Lt ribą. Taikant bendrus visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms PVM apmokestinimo principus, gyventojo paslaugų pirkėjas – Latvijos įmonė, PVM mokėtoja, turi apskaičiuoti savo šalies paslaugų pirkimo PVM ir sumokėti į Latvijos biudžetą pagal atvirkštinį PVM apmokestinimo principą.
[content_protector password=”fidexperta”]Gyventojas Lietuvoje suteikė paslaugų už 50 000 Lt, t. y. per paskutiniuosius 12 mėnesių neviršijo 155 000 Lt ribos, todėl ir dėl paslaugų teikimo Lietuvoje jam neatsiranda prievolės registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti bei mokėti PVM į biudžetą.
Atsižvelgiant į tai, siekiant įvertinti galimas prievoles, susijusias su PVM skaičiavimu ir mokėjimu bei registravimusi PVM mokėtoju, kiekvieną atvejį reikia įvertinti individualiai, išanalizuoti gautas pajamas, jų dydį, rūšį, pajamų šaltinį ir kitas aplinkybes. [/content_protector]