Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2013-11-25 Nr. 45
Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė
Rūta BILKŠTYTĖ
Situacija
UAB A 2010 m. spalio 10 d. suteikė 7 000 Lt paskolą UAB B. Paskolos sutartyje buvo numatyta, kad nustatoma fiksuota palūkanų norma, pagal kurią apskaičiuotas palūkanas UAB B turės sumokėti paskolos grąžinimo dieną. UAB B gautą paskolą turėjo grąžinti 2011 m. sausio 15 d. Mokesčių tikslais UAB A ir UAB B nėra susijusios įmonės.
Deja, susiklosčius nepalankioms verslo sąlygoms, paaiškėjo, kad UAB B gautos 7 000 Lt paskolos ir atitinkamai priskaičiuotų palūkanų UAB A negrąžins. UAB A nebuvo pareikalavusi iš UAB B užtikrinti paskolą, pavyzdžiui, įkeičiant nekilnojamąjį turtą.
Klausimas
Ar UAB A paskolą, suteiktą UAB B, gali pripažinti beviltiška skola ir priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams? Kokius dokumentus UAB A privalo turėti skolos beviltiškumui pagrįsti?
Dėl beviltiškos skolos pripažinimo ir priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 40 „Dėl skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nuostatomis ir esant bent vienam iš Taisyklių 2 punkte nurodytų pagrindų, numatyta galimybė sumas, priskirtas pajamoms, tačiau negautas, laikyti beviltiškomis skolomis. Įrodžiusi skolos beviltiškumą ir pastangas šiai skolai susigrąžinti, nesusigrąžintas skolas, vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo 17 str. 2 d. 7 punktu, galima priskirti ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, beviltiškomis skolomis pripažįstamos tos sumos, kurios buvo įtrauktos į pajamas kaip gautinos, tačiau nebuvo gautos. Atsižvelgiant į tai, UAB A negalėtų beviltiška skola pripažinti neatgautos pačios paskolos, tačiau beviltiška skola galėtų pripažinti nuo neatgautos paskolos priskaičiuotas palūkanas, kurios buvo įtrauktos į pajamas.
Dėl skolos beviltiškumo įrodymų
Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, privaloma įrodyti ne tik pačios skolos beviltiškumą, bet ir pastangas šiai skolai susigrąžinti. Pastangos gali būti įrodinėjamos įvairiais teisiniais dokumentais, susirašinėjimais su skolininku ir kitais dokumentais, atsižvelgiant į skolininko skolos sumą.
Tuo atveju, jei vieno skolininko (juridinio asmens) skolos suma neviršija 1 000 Lt, vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, reikalavimas turėti dokumentus, įrodančius skolos beviltiškumą ir pastangas atgauti tokią skolą, netaikomas.
Jei skolos suma neviršija 10 000 Lt, vadovaujantis Taisyklių 25 punktu, įrodymai skolos beviltiškumui pagrįsti galėtų būti: skolų suderinimo aktai (jei jie yra sudaryti), susitikimų su skolininku protokolai, įvairi vidinė įmonės dokumentacija (finansinių tarnybų ataskaitos, informaciniai pranešimai ir kt.), taip pat išorinė dokumentacija (susirašinėjimo su skolininku įrodymai: registruoti laiškai, telegramos, fakso pranešimai, bankų, audito įmonių ir kitų organizacijų rašytinė informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu, skolų išieškojimo (tarpininkavimo susigrąžinant skolas) paslaugas teikiančių įmonių dokumentai, kur nurodoma apie pastangas atgauti skolas, ir kitokie dokumentai). Bet kuriuo atveju tokie dokumentai turi leisti padaryti išvadą, kad atgauti skolų negalima ir kad įmonė stengėsi skolas susigrąžinti.
Tuo atveju, jei skolos suma didesnė nei 10 000 Lt, bet ne didesnė nei 100 000 Lt, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, įmonei pakanka turėti dokumentus, patvirtinančius faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto, taip pat dokumentus, įrodančius bent vieną iš šių faktų:
1) iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su tais kreditoriais; arba
2) skolinga įmonė yra nemoki.
[content_protector password=”fidexperta”]Kitais atvejais būtina turėti Taisyklėse nurodytus teisinius dokumentus, patvirtinančius faktą, kad skolininkas yra likviduotas arba bankrutavęs (pvz., valstybės įmonės Registrų centro išduotą (ar iš jos duomenų bazės elektroniniu būdu gautą) dokumentą, įrodantį likviduoto asmens išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, įsiteisėjusią teismo nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto arba dokumentą, įrodantį likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, ir kt.).
Dokumentai, kuriais remiantis skolos pripažįstamos beviltiškomis, turi būti saugomi tokį pat laikotarpį ir tokia pat tvarka, kaip saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai pagal galiojančius teisės norminius aktus. Jeigu įmonė neturi reikiamų dokumentų, skolos negali būti pripažįstamos beviltiškomis.
Taigi reikalaujami dokumentai skolos beviltiškumui pagrįsti ir jų pobūdis priklauso nuo to, kokio dydžio skolą siekiama pripažinti beviltiška skola. Atsižvelgiant į tai, UAB A, atsižvelgdama į palūkanų sumą, turėtų surinkti atitinkamus (pagal Taisyklių nuostatas reikalaujamus) dokumentus. Taip pat reikėtų pažymėti, kad UAB A turėtų įrodyti ir savo pastangas susigrąžinti skolą. Šis įrodinėjimas priklauso nuo konkrečios situacijos pobūdžio. [/content_protector]
