Mokestinės prievolės išvykstantiems iš Lietuvos

Raimonda Čepukienė

UAB „Fidexperta“ Vyr. mokesčių konsultantė

Mantas Grigaitis

UAB „Fidexperta“  Mokesčių konsultantas

Straipsnį galite rasti: http://aktualijos.lt/ Nr. 48 (912)

 

Situacija: Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2016 m. rugsėjo mėn. nusprendė emigruoti į Vokietiją. Prieš išvykdamas jis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos pateikė  galutinai iš Lietuvos išvykstančio gyventojo pajamų deklaraciją.

 

Klausimai: Kokiais būdais nuolatinis Lietuvos gyventojas, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, turi informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos? Kaip gyventojas turi deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, kad jam nesusidarytų privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola?

 

Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos susidarymo

Viešojoje erdvėje galima išgirsti istorijas apie lietuvių, kurie ilgą laiką buvo išvykę iš Lietuvos, susidariusias skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra).

Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 17 str. 9 d. nuostatomis, jei gyventojas nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – ir PSD) kitais SDĮ nustatytais pagrindais, tuomet jis kas mėnesį savarankiškai už save turi mokėti 9 proc. nuo minimalios mėnesinės algos, galiojančios tą mėnesį, dydžio PSD įmokas. Tokios įmokos turi būti sumokamos kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Tai reiškia, kad iš esmės savarankiškai draustis PSD turi gyventojai, kurie nevykdo jokios ekonominės veiklos, negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, nėra apdrausti PSD valstybės lėšomis ar nėra drausti kitais pagrindais. Reikia pažymėti, kad valstybės lėšomis yra draudžiami įvairių rūšių pensijas gaunantys asmenys, studentai, darbo biržoje registruoti bedarbiai, asmenys gaunantys socialinę pašalpą, neįgalieji ir kt.

Taip pat aukščiau pateiktos situacijos atveju svarbu pažymėti, kad savarankiškai PSD draustis ir mokėti įmokas turi ir gyventojai, kurie ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui išvyksta iš Lietuvos ir tokio išvykimo tinkamai nedeklaravo. Tai reiškia, kad jei Sodra neturi duomenų, kad toks gyventojas deklaravo apie savo išvykimą iš Lietuvos, laiko tokį gyventoją neišvykusiu iš Lietuvos ir apskaičiuoja jam tenkančias mokėtinas PSD įmokas. Dažnai atsitinka, kad gyventojas tik po ilgo laiko sugrįžęs į Lietuvą sužino apie susidariusią skolą.

Atsižvelgiant į tai, nuolatiniam Lietuvos gyventojui, ilgam laikui ar galutinai išvykstančiam iš Lietuvos, svarbu tinkamai informuoti valstybės institucijas ir išvengti ginčų dėl jiems apskaičiuotų PSD įmokų skolų.

 

Informavimas apie gyventojo išvykimą iš Lietuvos

Reikia pažymėti, kad šiuo metu nuolatiniai Lietuvos gyventojai apie ilgesnį kaip 6 mėnesių išvykimą iš Lietuvos  valstybines insitucijas gali informuoti dviem būdais.

Visų pirma, gyventojas apie savo išvykimą iš Lietuvos gali informuoti Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, kurį šiuo metu administruoja Valstybės įmonė „Registrų centras“. Tokiu atveju išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaracijos yra teikiamos įstaigoms, kurioms įstatymų nustatyta tvarka yra suteikta teisė deklaruoti gyventojo gyvenamąją vietą. Lietuvoje gyventojo gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugas teikia konkrečios savivaldybės seniūnijos, o savivaldybėse, kurių teritorijoje nėra įsteigtų seniūnijų, – savivaldybių administracijos padaliniai. Taip pat savo gyvenamąją vietą Lietuvoje ar išvykimą iš Lietuvos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui galima registruoti kreipiantis į užsienyje esančias Lietuvos Respublikos konsulines įstaigas.

Gyventojas, deklaruojantis savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, deklaraciją dėl išvykimo iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, turi pateikti asmeniškai, atvykus į gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigą arba naudojantis internetu per el. valdžios portalą, patvirtinant savo tapatybę šiame portale nurodytais būdais.  Pažymėtina, kad deklaraciją apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos reikia pateikti ne anksčiau kaip 7 darbo dienos prieš išvykstant.

Situacijoje minimas gyventojas 2016 m. rugsėjo mėn. prieš išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikė tik galutinai iš Lietuvos išvykstančio gyventojo pajamų deklaraciją. Svarbu pabrėžti, kad iki šių metų galo, t.y. 2016 m. gruodžio 31 d., Sodra apskaičiuodama gyventojų prievoles susimokėti PSD apie ilgiau kaip 6 mėnesiams iš Lietuvos išvykstančius asmenis galės sužinoti tiek iš mokesčių administratoriaus, kuriam gyventojas pateikė galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo pajamų deklaraciją, tiek iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, kai gyventojai apie savo išvykimą informuoja gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigą. Tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. Sodra, apskaičiuodama PSD įmokų prievoles, remsis tik duomenimis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro. Tai reiškia, kad jei situacijoje minimas gyventojas emigruotų kitais metais, t.y. jau po 2016 m. gruodžio 31 d., tuomet jam reikėtų apie savo išvykimą deklaruoti ir gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, kad ši padarytų atitinkamus pakeitimus Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Tai ypač aktualu, kadangi jei gyventojai po 2016 m. gruodžio 31 d. mokesčių administratoriui pateiks tik galutinai išvykstančio iš Lietuvos gyventojo pajamų deklaraciją, toks gyventojas Sodros požiūriu bus laikomas neišsiregistravusiu iš Lietuvos Respublikos ir jam bus apskaičiuojamos PSD įmokos, kaip asmeniui turinčiam tokias įmokas mokėti savarankiškai.

 

Gyventojo, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų deklaravimas

Reikia pažymėti, kad jei gyventojas pateikia deklaraciją apie savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, tai neatleidžia jo nuo prievolės pateikti mokesčių deklaraciją kaip galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančiojo asmens. Tai susiję su tuo, kad gyventojas, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos ne nuo kalendorinių metų pradžios, turi deklaruoti tais metais iki išvykimo gautas pajamas.

Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 29 str. 1 d. nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, turi mokesčių administratoriui pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, t.y. jis turi deklaruoti pajamas gautas nuo tų kalendorinių metų pradžios iki išvykimo dienos. Deklaracijoje reikia nurodyti tiek deklaruotinas pajamas, gautas Lietuvoje, tiek deklaruotinas pajamas, gautas užsienio valstybėse, ir nurodyti nuo jų jau sumokėtą ar apskaičiuotą GPM.

Būtina pabrėžti, kad minėtą gyventojo, galutinai išvykstančio iš Lietuvos Respublikos, deklaraciją pateikęs nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra atleidžiamas nuo prievolės deklaruoti savo per mokestinį laikotarpį, kurį jis išvyko iš Lietuvos Respublikos, gautas pajamas ir pateikti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą iki mokestinio kito laikotarpio, einančio po praėjusio mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. Pavyzdžiui, situacijoje minimas gyventojas nusprendė galutinai išvykti iš Lietuvos 2016 m. rugsėjo mėnesį, taigi toks gyventojas iki savo išvykimo dienos mokesčių administratoriui pateikė galutinai iš Lietuvos išvykstančio gyventojo deklaraciją ir joje deklaravo iki išvykimo dienos gautas pajamas, nuo jų jau sumokėtą GPM ir apskaičiuotą GPM. Tačiau situacijoje minimas Lietuvos gyventojas turės pateikti ir Metinės pajamų deklaraciją už 2016 metų mokestinį laikotarpį iki 2017 m. gegužės 2 d. Reikia pabrėžti, kad iki galutinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos reikia sumokėti ir apskaičiuotą GPM.

Pažymėtina, kad jei galutinai iš Lietuvos išvyksta gyventojas, kuris atitinka GPMĮ 4 str. 3 d. nustatytas sąlygas, t.y. jei jis tris vienas paskui kitą einančius mokestinius laikotarpius buvo nuolatinis Lietuvos gyventojas ir iš karto po jų einančiu mokestiniu laikotarpiu išvyksta iš Lietuvos ir išvykimo mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje jis prabūna mažiau nei 183 kalendorines dienas, jam mokesčių administratoriui reikia pateikti tik galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo deklaraciją, kuri pildoma už laikotarpį nuo kalendorinių metų pradžios iki galutinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pabrėžtina, kad ypatingą dėmesį pildant šias deklaracijas turi atkreipti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, pardavę Europos Ekonominės Erdvės (toliau – ir EEE) valstybėje esantį jiems priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jie trumpiau kaip 2 metus buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą. Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p. nuostatas, gyventojai gali neapmokestinti pajamų iš gyvenamojo būsto, esančio EEE valstybėse, pardavimo, jei tokiame būste jų gyvenamoji vieta buvo registruota trumpiau kaip 2 metus, tačiau per metus nuo pardavimo sandorio jie EEE valstybėje įsigijo naują gyvenamąjį būstą ir jame teisės aktų nustatyta tvarka deklaravo gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris planavo pasinaudoti anksčiau minėta lengvata, tačiau iki galutinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos neįsigijo naujo gyvenamojo būsto vienoje iš EEE valstybių ir jame nedeklaravo savo gyvenamosios vietos, turi deklaruoti ir apmokestinti pajamas, gautas iš ankstesnio gyvenamojo būsto pardavimo iki savo išvykimo dienos, tokias pajamas deklaruodamas galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo deklaracijoje. Tuo atveju, jei gyventojas, galutinai išvykęs iš Lietuvos ir deklaravęs bei apmokestinęs tokias pajamas iki to paties mokestinio laikotarpio, kuriuo galutinai išvyko iš Lietuvos, paskutinės dienos įsigys gyvenamąjį būstą kitoje EEE valstybėje ir jame deklaruos savo gyvenamąją vietą, tuomet jis teikdamas Metinės pajamų deklaracijos už tą mokestinį laikotarpį, galės ankstesnio gyvenamojo būsto pardavimo apmokestinamąsias pajams priskirti prie savo neapmokestinamųjų pajamų ir susigrąžinti iki išvykimo iš Lietuvos Respublikos deklaruotą ir sumokėtą GPM. Jei naujas gyvenamasis būstas, kuriame deklaruojama nauja gyvenamoji vieta būtų įsigytas kitą mokestinį laikotarpį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurį nuolatinis Lietuvos gyventojas galutinai išvyko iš Lietuvos, tuomet jis galėtų patikslinti galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo deklaraciją ir priskirti pajamas iš ankstesnio būsto pardavimo prie neapmokestinamųjų pajamų ir tokiu būdu susigrąžinti GPM permoką.

 

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, reikia pažymėti, kad gyventojai, siekdami išvengti PSD įmokų skolų, turi informuoti valstybines institucijas apie ilgalaikį išvykimą iš Lietuvos. Tai galima padaryti užpildant ir pateikiant išvykstančiojo iš Lietuvos deklaraciją gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai. Pateikus tokią deklaraciją ši informacija yra įtraukiama į LR gyventojų registrą. Taip pat gyventojai, galutinai išvykstantys iš Lietuvos, turi pateikti mokesčių administratoriui galutinai iš Lietuvos Respublikos išvykstančio gyventojo deklaraciją ir joje deklaruoti pajamas, gautas tuo mokestiniu laikotarpiu iki išvykimo dienos, bei jas apmokestinti. Svarbu pabrėžti, kad Sodra, apskaičiuodama PSD įmokų prievoles nuo 2017 m. sausio 1 d., atsižvelgs tik į informaciją, pateiktą LR gyventojų registre.