Raimonda Čepukienė
UAB „Fidexperta“ Vyr. mokesčių konsultantė
Mantas Grigaitis
UAB „Fidexperta“ Mokesčių konsultantas
Aktualu gyventojams, parduodantiems turtą
Pakeistas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo gyventojui pardavus turtą.
Nauja redakcija išdėstytas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 19 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras), kuriame detalizuojama apmokestinamųjų pajamų, gautų iš gyventojo parduoto turto, apskaičiavimo tvarka.
Komentaras papildytas informacija, kad tais atvejais, kai parduodamas namas, gyventojas į jo įsigijimo kainą negali traukti išlaidų, patirtų atliekant gerbūvio darbus. Tai reiškia, kad gyventojai, parduodami namą, negali prie namo įsigijimo kainos priskirti išlaidų, patirtų, pavyzdžiui, užsėjant veją šalia namo, trinkelėmis išklojant takelius, išasfaltuojant privažiavimą prie namo, įrengiant apšvietimą, apželdinant teritoriją ir pan.
Taip pat komentare pateikta papildoma informacija gyventojams, kurie savarankiškai statosi ne individualios veiklos būstą. Šie gyventojai savo išlaidas galės pagrįsti tik kvitais, kurių rekvizitai leis identifikuoti prekių ir paslaugų, skirtų namo statybai, pirkėjo tapatybę. Jei iš kvitų už prekes ir paslaugas, sunaudotas statant būstą, rekvizitų nebus galima nustatyti pirkėjo tapatybės, tuomet mokesčių administratorius pripažins tik tuos kasos aparato kvitus, kuriuose nurodytų prekių ir/ar paslaugų vertė neviršys 100 Eur.
Taip pat komentare nurodoma, kad gyventojai prie būsto įsigijimo kainos gali priskirti išlaidas, patirtas sumokant mokestį už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą.
Parduodant medieną ar nenukirstą mišką, gyventojai prie šio turto įsigijimo kainos gali priskirti pagal LR Miškų įstatymą sumokėtą 5 proc. privalomą mokėjimą nuo gautų pajamų už nenukirsto miško ir apvaliosios medienos pardavimą.
Aktualu gyventojams, parduodantiems nekilnojamuosius pagal prigimtį daiktus
Pakeistas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 28 p. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl pajamų, gautų iš kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo
Nauja redakcija išdėstytas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 17 str. 1 d. 28 p. apibendrintas paaiškinimas (komentaras), kuriame detalizuojama, kokioms sąlygoms esant gyventojas gali neapmokestinti pajamų, gautų iš kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo.
Komentare padaryti pakeitimai, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo GPMĮ pakeitimai, pagal kurias gyventojai gali neapmokestinti savo pajamų, gautų už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimą tik tuo atveju, jei šio nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės buvo išlaikytos ilgesnį, kaip 10 metų laikotarpį. Pakeitimais pažymima, kad šios nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios nuostatos galioja tik nekilnojamojo turto pardavimo sandoriams, pagal kuriuos nuosavybės teisė nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pirkėjui perėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. Todėl jei gyventojas pagal nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pirkimo – pardavimo sutartį pardavė tokį daiktą pardavėjui iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir iki šio termino pirkėjui perėjo to daikto nuosavybės teisė, o visą ar dalį atlygio už pardavimą pardavėjas gavo jau po 2016 m. sausio 1 d., tuomet jam 10 metų nuosavybės išlaikymo terminas nebus taikomas, t.y. šios lengvatos taikymo prasme, svarbus yra ne pajamų gavimo laikas, o laikas, kuomet nuosavybės teisė į nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą perėjo pirkėjui. Tokiu atveju, jei nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuosavybės teisė perėjo pirkėjui dar iki 2015 m. gruodžio 31 d., tuomet gyventojas, pardavęs tokį turtą, turi atsižvelgti į GPMĮ nuostatas, galiojusias iki 2015 m. gruodžio 31 d. Pagal iki šios datos galiojusias GPMĮ nuostatas, pajamos iš nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo nebuvo apmokestinamos GPM tuo atveju, jei turtas buvo įsigytas iki 2011 m. sausio 1 d. ir gyventojo nuosavybėje buvo išlaikytas ilgiau kaip 3 metus.
Taip pat komentare padaryti pakeitimai, atsižvelgiant į tai, kad Kroatija įsijungė į Europos Ekonominę Erdvę.
Aktualu asmenims dėl GPM lengvatos taikymo pardupdant gyvenamąjį būstą
Pakeisti LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 53 ir 54 p. apibendrinti paaiškinimai (komentarai) dėl pajamų, gautų už gyvenamojo būsto pardavimą apmokestinimo (neapmokestinimo).
Nauja redakcija išdėstyti LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 53 ir 54 p. apibendrinti paaiškinimai (komentarai), kuriuose nurodomos sąlygos, kurioms esant gyventojai gali GPM neapmokestinti pajamų, gautų už gyvenamojo būsto pardavimą.
GPMĮ 17 str. 1 d. 53 p. nurodoma, kad gyventojas gali neapmokestinti pajamų, gautų už gyvenamojo būsto pardavimą, jei pastaruosius 2 metus iki šio būsto pardavimo jame gyventojas buvo teisės aktų nustatyta tvarka deklaravęs savo gyvenamąją vietą. GPMĮ 17 str. 1 d. 53 p. naujos redakcijos komentare nurodoma, kad kai kuriais atvejais mokesčių administratorius, vertindamas ar gyventojas gali prisitaikyti šią lengvatą, atsižvelgs ne tik į formalų reikalavimą, kad iki gyvenamojo būsto pardavimo gyventojas jame bent 2 metus būtų deklaravęs savo gyvenamąją vietą, o ir į kitas svarbias aplinkybes. Pavyzdžiui, gyventojas 1,5 metų yra įregistravęs savo gyvenamąją vietą būste, o vėliau 2 mėnesiams išsiregistruoja iš šio būsto dėl išvykimo į kitą šalį. Po 2 mėnesių praleistų užsienyje jis grįžęs į Lietuvą vėl įregistruoja savo gyvenamąją vietą tame pačiame būste ir po 1 metų nusprendžia tą būstą parduoti. Nors formaliai toks gyventojas nebuvo įregistravęs savo gyvenamosios vietos nenutrūkstamą 2 metų laikotarpį iki būsto pardavimo, tačiau šiuo atveju mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, ir tai, kad gyventojas iš šio būsto buvo išsiregistravęs tik labai trumpą laiko tarpą dėl objektyvių priežasčių, o sudėjus du atskirus laikotarpius, kuriais gyventojas tame būste buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, matyti, kad gyvenamoji vieta buvo deklaruota ilgesnį nei 2 metų laikotarpį, leistų pasinaudoti GPMĮ 17 str. 1 d. 53 p. nustatyta lengvata.
GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p. nustatyta lengvata, kuria remiantis gyventojas gali neapmokestinti pajamų, gautų už gyvenamojo būsto pardavimą, tuo atveju, jei šiame būste jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpesnį nei 2 metų laikotarpį, tačiau gyventojas per 1 metus įsigyja kitą būstą ir jame teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja savo gyvenamąją vietą. GPMĮ 17 str. 1 d. 54 p. naujos redakcijos apibendrintame paaiškinime (komentare) pateiktas naujas pavyzdys, kuriame nurodoma, kad kai kuriais atvejais mokesčių administratorius vertindamas, ar gyventojas gali prisitaikyti šią lengvatą, atsižvelgs ne tik į formalų reikalavimą, kad naujai įsigytame gyvenamąjame būste per 1 metus būtų registruota gyvenamoji vieta, tačiau ir į kitas svarbias aplinkybes. Pavyzdžiui, gyventojas parduoda savo gyvenamąjį būstą, kuriame jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpesnį nei 2 metų laikotarpį ir pasirašo preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį su statybos bendrove, pagal kurią statybos bendrovė įsipareigoja gyventojui pastatyti naują būstą. Kadangi statybos dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti ilgesnį nei vienų metų laikotarpį ir gyventojas dėl to negali deklaruoti savo naujos gyvenamosios vietos, jis faktiškai negali pasinaudoti GPMĮ 17 str. 1 d. 53 p. nustatyta lengvata. Tokiu atveju gyventojas pildydamas savo Metinę pajamų deklaracijos GPM308 formą, už mokestinį laikotarpį, kuriuo buvo parduotas gyvenamasis būstas, turės deklaruoti ir apmokestinti pajamas, gautas iš gyvenamojo būsto pardavimo, 15 proc. GPM tarifu. Tačiau tokiu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad gyventojas dėl objektyvių priežasčių negalėjo dar tik statomame gyvenamąjame būste deklaruoti savo gyvenamosios vietos, mokesčių administratorius leis tokiems gyventojams, po kelerių metų pastatytame būste deklaravusiems savo gyvenamąja vietą, patikslinti Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą už laikotarpį, kurį buvo deklaruotos ir apmokestintos ankstesnio gyvenamojo būsto pardavimo pajamos, ir tokias pajamas priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, t.y. gyventojai turės teisę susigrąžinti anksčiau sumokėtą gyventojų pajamų mokestį už ankstesnio gyvenamojo būsto pardavimą.
Aktualu asmenims, įsigijusiems verslo liudijimus
Pakeistas LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių.
LR Vyriausybės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1146 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo pakeitimo“ pakeistos anksčiau minėtos taisyklės.
Pagrindiniai pakeitimai susiję su tuo, kad gyventojai, įsigiję prekybos verslo liudijimus ir sumokėję fiksuotą pajamų mokestį, nuo šiol galės parduoti prekes prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims ir individualią prekybos veiklą vykdantiems asmenims (tiek įsigijusiems verslo liudijimus, tiek įregistrvusiems individualią veiklą pagal pažymą), tačiau pajamų iš tokių prekių pardavimo suma per mokestinį laikotarpį, t. y. per kalendorinius metus negalės viršyti 4 500 Eur sumos. Šia teise nebus galima pasinaudoti, jei individualią prekybos veiklą vykdantiems asmenims (tiek įsigijusiems verslo liudijimus, tiek įregistravusiems individualią veiklą pagal pažymą) bus parduodami žemės ūkio ir maisto produktai. Iki šiol gyventojams, turėjusiems prekybos verslo liudijimus prekių juridiniams asmenims ir kitems individualią veiklą prekybos veiklą vykdantiems gyventojams (tiek įsigijusiems verslo liudijimus, tiek įregistrvusiems individualią veiklą pagal pažymą) parduoti nebuvo galima.
Taip pat pakeitimais nustatyta, jog kai prekybos/gamybos/paslaugų verslo liudijimą įsigijęs gyventojas parduos prekių, suteiks paslaugų juridiniam asmeniui arba individualią prekybos veiklą vykdančiam gyventojui, kurių vertė bus didesnė, kaip 4 500 Eur per mokestinį laikotarpį, tuomet pajamų dalis iš tokių sandorių, neviršyjanti 4 500 Eur sumos, nebus papildomai apmokestinama. Tuo atveju, kai pajamos iš tokių sandorių viršys 4 500 Eur sumą, tuomet šį dydį viršijančios pajamos turės būti apmokestinamos kaip pajamos gautos iš individualios veiklos pagal pažymą. Iki šių pakeitimų galiojo nuostata, kad jei gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą, parduodavo prekių ar paslaugų juridiniam asmeniui už daugiau kaip 4 500 Eur, tuomet visos iš juridinių asmenų gautos pajamos nuo „pirmo euro“ turėjo būti apmokestinamos kaip pajamos iš individualios veiklos pagal pažymą. Šios nuostatos bus taikomos apskaičiuojant 2016 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais gautas pajamas iš individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą.
Taip pat padaryti pakeitimai, kuriais remiantis gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, negalės teikti paslaugų ar parduoti savos gamybos ar kitokių prekių juridiniam asmeniui, kuris yra įregistravęs tokią pačią veiklą, kuri yra nustatyta ir gyventojo įsigytame verslo liudijime. Iki šių pakeitimų gyventojas, įsigijęs verslo liudijimą, negalėjo parduoti prekių, teikti paslaugų juridiniam asmeniui tik tuo atveju, jei juridinis asmuo faktiškai užsiimdavo tokia pačia veikla, kuri yra nurodyta ir gyventojo verslo liudijime, t. y. nuo šiol bus žiūrima ne į tai, ar vienetas tokią veiklą vykdo faktiškai, o į tai, ar vienetas tokią veiklą yra nurodęs kaip vieną iš savo veiklų, netasižvelgiant į tai, kad realiai jos niekada nevykdė ir nevykdo.
Vienas iš svarbiausių pakeitimų yra tai, kad panaikintas draudimas verslo liudijimą įsigijusiems gyventojams verstis licencijuojama veikla. Taip pat panaikinta nuostata, kad teikiant prašymą dėl verslo liudijimo įsigijimo tam tikrai gamybai turi būti pateikiamas dokumentas, patvirtinantis įgytą tradicinio amatininko statusą.
Įtvirtinta nuostata, kad gyventojui verslo liudijimas galės būti neišduodamas, jei jis turės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nebus su šia įstaiga sudaręs įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties.
Nutarimas įsigaliojo nuo 2016 m. lapkričio 24 d.
Šaltinis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/19ead3f0b15711e6b844f0f29024f5ac ir http://www.vmi.lt/cms/mokesciu-naujienos/-/asset_publisher/DkY4/content/del-lietuvos-respublikos-vyriausybes-2002-m-lapkricio-19-d-nutarimo-nr-1797-%E2%80%9Edel-verslo-liudijimu-isdavimo-gyventojams-taisykliu-ir-veiklu-kuriomis–1?redirect=http%3A%2F%2Fwww.vmi.lt%2Fcms%2Fmokesciu-naujienos%3Fp_p_id%3D101_INSTANCE_DkY4%26p_p_lifecycle%3D0%26p_p_state%3Dnormal%26p_p_mode%3Dview%26p_p_col_id%3Dcolumn-1%26p_p_col_count%3D1
Aktualu asmenims dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų nuo 2017 m. sausio 1 d.
Pakeistas LR Gyventojų pajamų mokesčio 17 str. 1 d. 2 p. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų apmokestinimo GPM.
Nauja redakcija išdėstytas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl pašalpų, mokamų iš valstybės, savivaldybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetų neapmokestinimo GPM ir išimčių, kurioms esant ši lengvata nėra taikoma.
Pakeitimai padaryti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. anksčiau minėta lengvata nebus taikoma nedarbo socialinio draudimo išmokoms. Tai reiškia, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios savo esme yra laikina kompensacija dėl netektų pajamų iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių, bus apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu kaip pajamos iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių. Reikia pažymėti, kad tokioms gaunamoms nedarbo socialinio draudimo išmokoms bus taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis.
Aktualu asmenims, išmokantiems gyventojams A klasės išmokas
Pakeistas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl pajamų priskyrimo klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką.
Nauja redakcija išdėstytas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 22 str. apibendrintas paaiškinimas (komentaras), kuriame detalizuojama, kurios gyventojų gautos pajamos ar išmokos yra priskiriamos prie A ar B klasės pajamų.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. nuo A klasės išmokų gyventojų pajamų mokestį apskaičiuojantys, išskaičiuojantys ir deklaruojantys asmenys nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas išmokas ir nuo jų apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį privalės deklaruoti Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje (toliau – ir FR0572 forma) tik bendromis sumomis, atskirai nurodant įvairių rūšių išmokų sumas (pvz., su darbo santykiais susijusias išmokas ir kt). Taigi asmenys, išmokantys gyventojams išmokas, kurios pagal GPMĮ nuostatas yra priskiriamos prie gyventojo A klasės išmokų, turės pateikti tik pagrindinį FR0572 formos lapą (nebereikės kas mėnesį deklaruoti išmokų FR0572 formos priede FR0572A „Nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys“ ir FR0572U priedo „Nuo nenuolatinių Lietuvos gyventojų turto pardavimo pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys“). Informacija apie nuo 2017 m. sausio 1 d. išmokėtas A klasės išmokas kiekvienam gyventojui individualiai ir nuo tokių išmokų apskaičiuotą GPM turės būti pateikiama Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR0573A ir FR0573U prieduose. FR0573 forma ir jos priedai už 2017 metų mokestinį laikotarpį turės būti pateikti iki 2018 m. vasario 15 d.