su mokesčių ekspertės R. Bilkštytės komentarais
Šalies verslo grupių akcininkai vis dažniau antrinių įmonių valdymą patiki kontroliuojančiosioms bendrovėms. Ekspertai pažymi, kad tokio modelio įdiegimas dažnai signalizuoja apie verslo grupės plėtros planus.
Bene naujausias kontroliuojančiosios bendrovės (holdingo) pavyzdys – nuo 2014 m. pradžios kartu susijungusi „Vičiūnų“ įmonių grupė, sudaryta iš 47 bendrovių Lietuvoje ir užsienyje, kuriose dirba apie 7.000 darbuotojų. Ji skelbia, kad nuo šiol kontroliuojančioji UAB „Vičiūnų grupė“ bus atsakinga už grupės įmonių veiklos analizę, kontrolę ir veiklos koordinavimą (www.vz.lt, 2013 12 30).
„Natūralu, kad tokia didelė verslo grupė pasirinko kontroliuojančiosios bendrovės modelį. Jos struktūra visame pasaulyje yra įprasta ir efektyvi valdymo forma, ypač stambesniam ir išskaidytam verslui. Jiems jau seniai reikėjo tokį žingsnį žengti“, – vertina Marius Grajauskas, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ partneris, advokatas.
Visvaldas Matijošaitis, naujosios kontroliuojančiosios bendrovės valdybos pirmininkas, pertvarką grindžia siekiu efektyviau įgyvendinti verslo augimo strategiją.
„Plečiame veiklą, statome naujus fabrikus, einame į naujas rinkas. Tai paskatino keisti įmonių valdymą, centralizuoti procesus ir įkurti kontroliuojančiąją bendrovę“, – aiškina jis.
Patogus valdymo įrankis
Pono Grajausko vertinimu, kontroliuojančiosios įmonės sukūrimas liudija apie verslo brandą, o ateityje, stiprėjant lietuviškiems verslams, šis modelis šalyje turėtų būti taikomas vis plačiau. „Pagrindiniai kontroliuojančiųjų įmonių uždaviniai – nustatyti tikslus ir planus antrinėms įmonėms, reikalauti atsakomybės, prižiūrėti rezultatus. Kuo labiau plečiasi verslas, tuo daugiau išteklių reikia jam kontroliuoti ir suvaldyti galimą riziką. Kontroliuojančiosios įmonės tampa patogiu įrankiu, padedančiu efektyviau valdyti daug įmonių ir verslų“, – pranašumus vardija teisininkas.
Rūta Bilkštytė, „Fidexperta“ vadovė: „Kontroliuojančiųjų bendrovių atsiradimas – požymis, kad lietuviškas verslas tampa brandesnis.“ Rūta Bilkštytė, mokesčių konsultacijų bendrovės „Fidexperta“ vadovė, aiškina, kad kontroliuojančiosios bendrovės, po kurios sparnu veikia antrinės įmonės, sukūrimas yra natūralus verslo augimo etapas. „Paprastai būna taip: iš pradžių verslininkai įkuria įmonę, skirtą vienai veiklai, o kai atsiranda laisvų lėšų, kurias galima investuoti, ši įmonė imasi ir naujų veiklos rūšių. Tada įmonė pereina į antrą augimo etapą – savininkai įkuria atskirus juridinius vienetus ir taip išskaido veiklą. Atskiros įmonės padeda išvengti tam tikros rizikos, pavyzdžiui, vienai kuriai įmonei netekus leidimų ar licencijų, kitos įmonės gali toliau sėkmingai dirbti“, – pirmuosius verslo augimo etapus apibūdina p. Bilkštytė.
Kai įmonių grupei atsiranda poreikis sutelkti aukštos kvalifikacijos valdymo specialistus viename centre, suvienodinti veiklos principus, optimizuoti administracines sąnaudas, efektyviau koordinuoti bendrovių veiklą, paprastai kuriama kontroliuojančioji bendrovė.
„Tai kitas natūralus augimo etapas. Nemažai Lietuvos verslų per 20 metų subrendo, atsirado poreikis kurti kontroliuojančiąsias įmones, ypač tada, kai verslas yra labiau išskaidytas, turi įmonių užsienyje. Dažnai iš pradžių kontroliuojančioji bendrovė būna neformali: dalijamasi įmonių specialistais, siekiama vienodai tvarkyti finansus, o paskui priimamas sprendimas kurti atskirą „tėvų“ įmonę, kuri kontroliuotų „vaikus“, – aiškina konsultantė.
Signalas apie plėtrą
Ponas Grajauskas pabrėžia, kad įmonės, diegiančios kontroliuojančiosios bendrovės modelį, paprastai galvoja apie rimtesnę plėtrą.
„Dažnai pelną, kurį grupės įmonės uždirba ir išmoka dividendais kontroliuojančiajai bendrovei, ši reinvestuoja į naujas sritis ir naujus verslus – pinigai skolinami naujoms ar perspektyvioms antrinėms įmonėms ir taip stiprinama visa grupė“, – aiškina p. Grajauskas.
Anot p. Grajausko, kontroliuojančiosios bendrovės valdymo modelio minusai greičiau teoriniai, juos paprastai atsveria iš sinergijos gaunama nauda.
„Kontroliuojančioji įmonė yra papildomų išlaidų šaltinis: reikia išlaikyti biurą, darbuotojus, tačiau dažniausiai grupės mastu tai atsiperka, nes savo įmonėms ji teikia įvairias paslaugas, o tai mažina antrinių įmonių sąnaudas. Per kontroliuojančiąją bendrovę gali būti tvarkoma įmonių grupės buhalterija, ji gali teikti konsultacines, teisines paslaugas, rūpintis žaliavomis ar pardavimais“, – nurodo teisininkas.
Didžiųjų pasirinkimas
Kontroliuojančiosios įmonės valdymo modelį Lietuvoje jau taiko dešimtys verslo grupių, tiek pačių didžiausių, tiek vidutinių. Viena stambiausių kontroliuojančiųjų įmonių Lietuvoje – dar 2001 m. įsteigtas koncernas „Achemos grupė“, vienijantis daugiau nei 50 Lietuvoje ir užsienyje veikiančių bendrovių, užsiimančių gamyba, logistika, uosto krova, energetika ir kitomis veiklomis. Kaip kontroliuojančioji bendrovė veikia ir koncernas „MG Baltic“, kuriam priklauso 63 įmonės, užsiimančios mažmenine prekyba, gamyba, statyba, nekilnojamojo turto valdymu ir kt.
Marius Grajauskas, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ partneris, advokatas: „Kontroliuojančioji įmonė grupės įmonėms teikia įvairių paslaugų, o tai mažina antrinių įmonių sąnaudas.“ Per kontroliuojančiąją bendrovę „Vilniaus prekyba“ valdo mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklų verslą. Čia schema dar sudėtingesnė, nes Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje veikiančių parduotuvių ir vaistinių tinklus „Vilniaus prekyba“ valdo per antrines kontroliuojančiąsias bendroves (subholdingus). Kontroliuojančiosios bendrovės modelį taiko ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Hanner“ – jos vienintele akcininke 2012 m. tapo Estijoje registruota kontroliuojančioji įmonė „Hanner Group“. Tokiais pačiais principais valdomos ir valstybinės elektros energetikos bendrovės. Grupės įmonės iki 2013 m. rugsėjo veikė po Visagino atominės elektrinės skėčiu, o po reorganizacijos jos funkcijos buvo perleistos pagrindinei įmonei „Lietuvos energija“ (LE), kuri valdo elektros gamybos ir skirstymo įmones bei keletą mažesnių antrinių bendrovių.
Dalius Misiūnas, LE valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, sako, kad taip siekiama labiau integruoti grupės įmones, įgyvendinti efektyvesnę korporatyvinio valdymo schemą, priimant ir įgyvendinant sprendimus dėl pagrindinių korporatyvinių finansų, teisės, strategijos, rizikos valdymo, audito, komunikacijos, projektų bei procesų valdymo, pirkimų ir kitų veiklos sričių realizavimo visos įmonių grupės mastu.
Bendrų taisyklių nėra
„Vakarų medienos grupė“ (VMG) aprūpina žaliava grupės įmones, sprendžia strateginius klausimus, planuoja investicijas. Ji rūpinasi ES paramos lėšų pritraukimu.
Po VMG skėčiu įmonės „Klaipėdos mediena“, „Sakuona“, „VMG Industry“, „VMD Technics“, UAB „Baltijos elektrinių investicijos“ ir medienos žaliava VMG įmones ir kitus užsakovus aprūpinanti Baltarusijos „LogDrev“ buvo sujungtos 2008 m. Pagrindinis pertvarkymų tikslas – efektyviau koordinuoti grupės įmonių veiklą. „Rezultatai mus tenkina, kol kas atrodo, kad šis žingsnis buvo teisingas“, – penkerių metų patirtį apibendrina Viktoras Adomaitis, medienos perdirbimo įmonių kontroliuojančiosios bendrovės generalinis direktorius.
[content_protector password=”fidexperta”]AB „Linas Agro Group“ (LAG) šią valdymo formą pasirinko 2008 m., kai rengėsi startui vertybinių popierių biržoje. Šiuo metu LAG Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Danijoje konsoliduoja 34 įmones, kurios užsiima žemės ūkio veikla.
Tomas Tumėnas, „Linas Agro Group“ finansų direktorius: „Kai sukuriama viena sistema, viskas tampa paprasčiau, greičiau, aiškiau.“ „Eiti į biržą su viena įmone patogiau, aiškiau investuotojams. Tačiau siekėme ir kitų tikslų –- norėjome turėti bendrą savo įmonių vaizdą, užtikrinti, kad būtų atsekama finansinė įmonės istorija, būtų aiški ir bendra apskaita“, – pabrėžia Tomas Tumėnas, finansų direktorius ir valdybos narys.
Tačiau LAG nutarė, kad deleguoti į kontroliuojančiąją bendrovę specialistų iš antrinių įmonių, kaip kartais daro kitos verslo grupės, nėra prasmės.
„Nusprendėme, kad darbo tai nepagerins, bus nelabai aišku, kaip įmonėms pasidalyti valdymo išlaidas“, – aiškina jis.
„Alma littera“ grupė taip pat turi kontroliuojančiąją bendrovę „AL holdingas”, kuri atlieka tik kai kurias strategines funkcijas, tokias kaip finansų kontrolė, teisės ir personalo valdymas, rinkodara, o tai sukuria sinergiją ir padeda taupyti resursus.
„Alma littera“ grupė susikūrė 2002 m., kai leidykla įsigijo kontrolinį leidyklos „Šviesa“ akcijų paketą. Kitas plėtros etapas prasidėjo 2003 m., kai buvo nutarta steigti knygynų tinklą „Pegasas“, kuris vėliau įsigijo keletą kitų knygynų tinklų. 2011 m. įkurta kontroliuojančioji bendrovė „AL holdingas“ šiuo metu valdo antrines įmones „Šviesa“, „Alma littera“, „ALG knygynai“, „Arpresa“, „Konferencijų ir audiovizualinės sistemos“, „AL valda“, Estijos įmonę „Almaliest“ ir Latvijos „RD Baltic“.
„Įmonių grupės valdymas yra daug sudėtingesnis nei vienos įmonės valdymas, todėl tam tikros valdymo funkcijos yra neišvengiamai sutelkiamos kontroliuojančiojoje įmonėje. Kita vertus, „Alma littera“ grupėje visos antrinės įmonės yra savarankiškos ir kiekviena atsako už savo rezultatus – tuo siekiame, kad kiekvieno atskiro verslo veikla būtų maksimaliai efektyvi ir negalėtų „pasislėpti“ po bendrais grupės rezultatais“, – aiškina Irmantas Švažas, „AL holdingas“, didžiausios Lietuvoje knygų leidybos ir prekybos įmonių grupės, generalinis direktorius.