Kada naudingiau parduoti akcijas – 2013 ar 2014 metais?

aktualijos

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2013-09-23 Nr. 36
Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Nuolatinis Lietuvos gyventojas valdo 8 proc. UAB A akcijų, kurias įsigijo prieš ketverius metus. Minėtų akcijų įsigijimo kaina – 8 000 litų. Visu laikotarpiu iki 2013 metų jo valdomų UAB A akcijų paketas nekito.

Gyventojui taip pat priklauso kitos UAB B akcijos. Gyventojas UAB B akcijas įsigijo 2006 metais. Prieš metus – 2012 m., gyventojas 30 proc. UAB B akcijų pardavė už 15 000 litų. Po pardavimo likusi jam nuosavybės teise priklausanti akcijų dalis – 10 proc.

Visas minėtų įmonių akcijas gyventojas yra įsigijęs iki santuokos – šios akcijos priklauso jam ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bet yra jo asmeninė nuosavybė. UAB A ir UAB B nelaikytinos susijusiais asmenimis mokesčių tikslais.

Gyventojas visas jam priklausančias akcijas ketina parduoti.

Klausimas

Ar būtų apmokestinamos akcijų pardavimo pajamos, gyventojui pardavus visas jam priklausančias akcijas (8 proc. UAB A akcijų ir 10 proc. UAB B akcijų) 2013 m.? Ar keistųsi gyventojo mokestinės prievolės, jeigu jis apmokėjimą už akcijas gautų 2014 m.?

Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja akcijų pardavimo pajamų apmokestinimą, tačiau nenustato apmokėjimo už jas tvarkos – kokia forma, terminais turi būti įvykdytas atsiskaitymas. Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 str. 1 dalimi, gyventojo pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu nenustatyta kitaip. Vadinasi, pagal bendrą taisyklę gyventojo pajamos pripažįstamos pagal pinigų apskaitos principą – kai pajamos faktiškai gaunamos.

Dėl vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinimo iki 2014 metų

Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, vertybinių popierių pardavimo pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Apmokestinamosios vertybinių popierių pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų pardavimo pajamų atėmus:

– šių vertybinių popierių įsigijimo kainą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus;

– su šių vertybinių popierių pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Įsigijimo kainą sudarančios išlaidos, taip pat kaip ir su turto pardavimu susiję privalomi mokėjimai, turi būti pagrįstos tai patvirtinančiais dokumentais.

 Apskaičiavus apmokestinamąsias vertybinių popierių pardavimo pajamas (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumą), taikomas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatytas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytos dvi šios rūšies pajamoms taikomos apmokestinimo lengvatos. Šių lengvatų taikymas susijęs su vertybinių popierių įsigijimo data – vertybiniai popieriai įsigyti iki ar po 1999 m. sausio 1 d. Nagrinėjamos situacijos atžvilgiu aktuali tik antroji vertybinių popierių pardavimo pajamoms taikoma lengvata, todėl pirmoji lengvata dėl akcijų, įsigytų iki 1999 m., pardavimo nebus aptariama.

Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 punktu, pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., neapmokestinamos, jeigu:

 – vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos, ir

– gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 proc. įmonės, kurios vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų.

Kaip matyti, lengvata susijusi ne tik su vertybinių popierių įsigijimo momentu, bet ir su šių vertybinių popierių paketo dydžiu bei valdymo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiai įmonei.

Remiantis aprašyta situacija, gyventojas, parduodamas UAB A 8 proc. akcijų, galėtų pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata – gautos UAB A akcijų pardavimo pajamos būtų neapmokestinamos, kadangi tenkintų visas lengvatos taikymui keliamas sąlygas – 3 paskutinius metus gyventojo valdomų UAB A akcijų paketas nebuvo didesnis nei 10 proc. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visa šia lengvata gyventojas galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu visą apmokėjimą už parduotas akcijas gautų dar 2013 m. Gyventojo gaunamo atlygio už akcijų pardavimą apmokestinimas keistųsi, jeigu dalį atlygio gautų 2013 m., o kitą dalį – 2014 m.

Nagrinėjant gyventojo valdomų 10 proc. UAB B akcijų pardavimą, gyventojas gyventojų pajamų mokesčio lengvata pasinaudoti negalėtų, kadangi jo valdomų akcijų paketas 3 mokestinius laikotarpius iki pardavimo buvo didesnis nei 10 proc. (prieš metus gyventojas valdė 40 proc. UAB B akcijų). Vadinasi, 2013 m. gyventojui nuo skirtumo tarp šių akcijų pardavimo pajamų ir įsigijimo kainos tektų mokėti gyventojų pajamų mokestį, taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

Dėl vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinimo pakeitimų nuo 2014 m.

Nuo 2014 m. akcijų pardavimo pajamos apmokestinamos, jeigu gautas skirtumas tarp pardavimo ir įsigijimo kainų viršija 10 000 litų per mokestinį laikotarpį. Vadinasi, akcijų pardavimo pajamoms nustatytas 10 000 litų neapmokestinamasis dydis. Ši nuostata taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Taigi nuo 2014 m. gyventojų pajamų mokestis, pardavus akcijas, skaičiuojamas taip:

Pardavimo pajamos – Įsigijimo kaina – 10 000 Lt = Apmokestinamosios pajamos

Apmokestinamosios pajamos × 15 % = Gyventojų pajamų mokestis

[content_protector password=”fidexperta”]Atkreiptinas dėmesys, kad taip pat panaikinta lengvata „auksinėms“ akcijoms (įsigytoms iki 1999 m.). Taigi nauja akcijų pardavimo pajamų apmokestinimo tvarka nuo 2014 m. taikoma, neatsižvelgiant į tai, kada akcijos įsigytos, kokio dydžio valdomų akcijų paketas.

Nagrinėjant pateiktą situaciją, kaip minėta, tuo atveju, jeigu gyventojas UAB A akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų, kad dalis ar visas apmokėjimas už akcijas gaunamas 2014 m., tai jam negalėtų būti taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata tai daliai atlygio, kuris gaunamas 2014 m. Priešingai nei 2013 m. gautos pajamos, ta dalis pajamų, kuri viršytų 10 000 litų neapmokestinamąjį dydį, 2014 m. būtų apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Šiuo atveju, gyventojui UAB A akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje palankiau, kad visas atsiskaitymas už akcijas būtų gautas dar 2013 m. UAB B akcijų pardavimo atveju, kai negalioja gyventojų pajamų mokesčio lengvata, palankiau atsiskaitymą už akcijas gauti 2014 m., kadangi būtų taikomas 10 000 litų neapmokestinamasis dydis.

Apibendrinant, remiantis teisinio reglamentavimo pakeitimais dėl akcijų pardavimo pajamų apmokestinimo, darytina išvada, kad akcijų, kurioms netaikomos gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, pardavimo pajamų apmokestinimas yra palankesnis nuo 2014 m., kadangi bus taikomas 10 000 litų neapmokestinamasis dydis.

Atsižvelgiant į tai, gyventojui, ketinančiam parduoti akcijas, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą, bet ir į numatomą faktišką apmokėjimo už vertybinių popierių pardavimą gavimą – 2013 ar 2014 m. [/content_protector]