Pajamų iš individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimas
Gyventojai, besiverčiantys individualia veikla pagal pažymą, kurių veikla pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriama laisvajai profesijai (advokatai, notarai, antstoliai, konsultantai verslo, teisės, mokesčių klausimais, auditoriai, buhalteriai, architektai ir kt.) gyventojų pajamų mokestį skaičiuoja nuo gautų pajamų atimdami leidžiamus atskaitymus (tai veiklai patirtas išlaidas) ir šioms apmokestinamosioms pajamoms taikydami 15 proc. tarifą. Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų taikant 37,5 proc. tarifą. LR Valstybinio socialinio draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad šių asmenų socialinio draudimo įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 680 Lt per mėnesį arba 56 160 Lt per metus, t.y. nustatytos socialinio draudimo įmokų bazės „lubos“. Mokesčių atžvilgiu reikšminga yra 112 320 Lt apmokestinamųjų pajamų suma per metus. Nuo šios ribos socialinio draudimo įmokos tampa fiksuotos – 21 060 Lt, t.y. gaunant didesnes pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokos yra vienodos, nebedidėja. Atsiranda tam tikra prasme regresinė mokesčių sistema. Taigi minėtame įstatyme įtvirtinta mokesčių lengvata asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis. Nustatytos socialinio draudimo „lubos“ palengvina mokesčių naštą individualią veiklą pagal pažymą vykdantiems asmenims, nepriklausomai nuo to, kokia individualios veiklos rūšimi asmuo verčiasi – ar laisvąja profesija (šios pajamos apmokestinamos 15 proc. GPM), ar kita individualia veikla, pavyzdžiui, kirpėjų (jų pajamos apmokestinamos 5 proc. GPM).
Dividendų apmokestinimas
Dividendai mokami iš „grynojo“ pelno, t.y. jau po apmokestinimo pelno mokesčiu, taikant 15 proc. tarifą. Išmokant dividendus fiziniam asmeniui, turi būti išskaičiuojamas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Vadinasi, akcininkui – įmonės savininkui mokesčio naštos procentinis dydis, kurį sudaro pelno mokestis (jam kaip fiziniam asmeniui netiesiogiai) ir gyventojų pajamų mokestis , yra pastovus – 32 proc. Pažymėtina, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo dividendų neskaičiuojamos.
Su darbo santykiais susijusios pajamų apmokestinimas
Tuo atveju, jei įmonės savininkas savo įmonėje dirbtų kaip darbuotojas pagal darbo sutartį, priklausomai nuo jo darbo užmokesčio dydžio, mokesčių našta varijuotų nuo 37.06 iki 42,02 proc. Pavyzdžiui, jam kaip darbuotojui gavus 1 000 Lt darbo užmokesčio pajamų „į rankas“, jo mokesčių našta būtų 37,06 proc., o uždirbus 100 000 Lt neto atlygio per metus, mokesčių našta – 42,02 proc. Pažymėtina, kad mokesčių naštos dydis tampa fiksuotas – 42,02 proc., kai darbo užmokestis „ant popieriaus“ yra 3 150 Lt ir daugiau per mėnesį.
Taigi – 16 %, 32 % ar 42?
Lentelėje pateikiami palyginamieji skaičiavimai, kokia mokesčių našta tenka, t.y. kiek mokesčių sumokama, verčiantis individualia veikla pagal pažymą, esant šiuo metu nustatytoms socialinio draudimo įmokų bazės „luboms“, ir gaunant pajamas dividendų forma:
|
Pajamų iš individualios veiklos pagal pažymą apmokestinimas |
|||||
|
Apmokestinamosios pajamos (atėmus leidžiamus atskaitymus) |
GPM (15 proc.) |
Valstybinio socialinio draudimo įmokos (37,5 proc.) |
Visa mokėtinų mokesčių suma |
Pajamos „į rankas“ |
Mokesčių našta, proc. |
|
15094,34 |
2 264,15 |
2 830,19 |
5 094,34 |
10 000 |
33,75 |
|
45283,02 |
6 792,45 |
8 490,57 |
15 283,02 |
30 000 |
33,75 |
|
142 423,53 |
21 363,53 |
21 060 |
42 423,53 |
100 000 |
29,79 |
|
260 070,59 |
39 010,59 |
21 060 |
60 070,59 |
200 000 |
23,1 |
|
613 011,76 |
91 951,76 |
21 060 |
113 011,76 |
0,5 mln. |
18,44 |
|
1 201 247,06 |
180 187,06 |
21 060 |
201 247,06 |
1 mln. |
16,75 |
|
Dividendų apmokestinimas |
|||||
|
Įmonės apmokestinamosios pajamos (atėmus leidžiamus atskaitymus) |
Pelno mokestis (15 proc.) |
GPM (20 proc.) |
Visa mokėtinų mokesčių suma |
Pajamos „į rankas“ – dividendai |
Mokesčių našta, proc. |
|
14 705,88 |
2 205,88 |
2 500 |
4 705,88 |
10 000 |
32 |
|
44 117,6 |
6 617,6 |
7 500 |
14 117,6 |
30 000 |
32 |
|
147 058,8 |
22 058,8 |
25 000 |
47 058,8 |
100 000 |
32 |
|
294 117,6 |
44 117,6 |
50 000 |
94 117,6 |
200 000 |
32 |
|
735 294,1 |
110 294,1 |
125 000 |
235 294,1 |
0,5 mln. |
32 |
|
1 470 588,2 |
220 588,2 |
250 000 |
470 588,2 |
1 mln. |
32 |
* Sumos pateikiamos litais
Pastaba: kai individualios veiklos pajamos viršija 100 000 Lt ribą, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Tačiau individualia veikla besiverčiančiam asmeniui – PVM mokėtojui, išrašant sąskaitas kitiems PVM mokėtojams, šis mokestis neturi įtakos, kalbant apie gyventojų mokesčius.
Lentelėje palyginta, kokio dydžio pajamas reikia uždirbti, vykdant individualią veiklą pagal pažymą (kai taikomas 15 proc. GPM tarifas) ar būnant akcininku, kai pajamos gaunamos dividendų forma, kokia mokesčių našta tenka abiem atvejais, kad gyventojas „į rankas“ gautų vienodą sumą. Iš pateiktų skaičiavimų matyti, jog nuo to momento, kai socialinio draudimo įmokos tampa fiksuotos, gyventojui tenka mažesnė mokesčių našta vykdant individualią veiklą pagal pažymą nei steigiant įmonę ir gaunant pajamas dividendais. Iki to momento, kol neatsiranda socialinio draudimo įmokų bazės „lubos“, gyventojui naudingiau gauti dividendus nei individualios veiklos pajamas. Paradoksas, bet tai reiškia, kad jei asmuo planuoja per metus iš vykdomos veiklos gauti kiek mažiau nei 113 000 Lt apmokestinamųjų pajamų, jam naudingiau steigti įmonę ir pajamas gauti dividendų forma. Tuo tarpu, jei uždirbamos didesnės pajamos, verta įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą. Tokiu atveju mokesčių našta dėl nustatytų socialinio draudimo įmokų bazės „lubų“ mažėja, kai tuo tarpu dividendų gavimo atveju mokesčių naštos procentinis dydis lieka tas pats – 32 proc.
Peršasi išvada, kad gyventojui, ketinančiam teikti paslaugas ir planuojant uždirbti nuo 100 000 Lt ir daugiau pajamų „į rankas“, naudingiau vykdyti veiklą pagal pažymą dėl mažesnės mokesčių naštos. Tuo tarpu steigti įmonę ir gauti pajamas dividendais verta tik tuomet, kai apmokestinamosios pajamos nesiekia tos ribos, nuo kurios atsiranda Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta lengvata individualią veiklą vykdantiems asmenims, t.y. apmokestinamosios pajamos neviršyja 112 320 Lt ribos per metus. Tai tarsi neatitinka verslo logikos – individualios veiklos vykdymo koncepsija skirta pavieniams asmenims vykdyti ekonominę veiklą savarankiškai, o uždarosios akcinės bendrovės steigiamos siekiant plėsti ir vystyti verslą, kuomet pajamos yra didelės. Tačiau mokesčių aspektu dideles pajamas gaunantiems gyventojams naudingiau steigti ne įmonę, o įregistruoti individualią veiklą.
Taigi prieš pradedant vykdyti bet kokią veiklą, verta pagalvoti apie planuojamų uždirbti pajamų dydį, apskaičiuoti joms tenkančios mokesčių naštos dydį ir tik tada spręsti, kokią veiklos vykdymo formą, optimaliausią mokesčių atžvilgiu, pasirinkti:
-
Mokesčių našta nuo su darbo santykiais susijusių pajamų yra didžiausia, bet atlygis mokamas pastoviai kiekvieną mėnesį ir užtikrinamos visos socialinės garantijos – svarbiausia įmonė turi turėti pastovias pajamas.
-
Dividendų atveju mokesčių naštos dydis yra pastovus – 32 proc., tačiau pajamos iš dividendų yra mokamos vieną kartą per metus, pasibaigus finansiniams metams. O svarbiausia – įmonė turi būti pelninga.
-
Mažiausia mokesčių našta tenka pajamoms iš individualios veiklos, su svarbiausia sąlyga, kad uždirbamas bent milijonas….