Gyventojų pajamų mokestis: vasario mėnesio mokesčių naujienos
2013 m. vasario 14 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė paaiškinimą (registracijos Nr. (32.42-31-1)-RM-1095) dėl LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio „Pajamos natūra“ taikymo.
Pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms. Minėto įstatymo 9 str. 1 d. reglamentuoja gyventojo gautos naudos atvejus, kurie nepriskiriami pajamoms natūra. Taigi gyventojo pajamomis natūra laikoma visa jo gauta nauda, išskyrus atvejus, kurie nurodyti 9 str. 1 d.
VMI, atsakydama į gautus mokesčių mokėtojų paklausimus, suformavo praktiką, kad tam tikrais atvejais gauta nauda negali būti vertinama kaip pajamų mokesčio objektas, nes ji gauta bendražmogiško bendravimo pagrindu, kai neidentifikuojamas ekonominiais dėsniais pagrįstas siekis duoti ar gauti naudą. Pavyzdžiui, bendražmogiško bendravimo dėsniai konstatuotini tais atvejais, kai darbdavys darbuotojams jubiliejų proga, perėjimo į kitą darbą proga ir panašiais atvejais teikia gėles, institucijos simbolika pažymėtus suvenyrus, nes tai tik gyventojų pagerbimo, padėkos ir dėmesio išraiška, kuri negali būti vertinama kaip ekonominė nauda ar kaip atlygis už darbą ar suteiktas paslaugas.
Atribojant atvejus, kai situacija gali būti vertinama kaip „bendražmogiškas bendravimas“, VMI teigia, kad pats draugystės, kaimynystės, giminystės santykis visų pirma leidžia manyti, kad tokiu atveju galimi bendražmogiški santykiai, kurie nėra susiję su ekonominės naudos siekimu, tačiau nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas vienareikšmiai atsakyti, kad pajamų natūra nėra. Kai naudos atsiradimas sąlygotas turto natūra davėjo ir natūra gavėjo tam tikrais ekonominiais interesais, santykiais, susijusiais su darbine ar panašia veikla, ir dėl sandorių įtakos, tai pats turto suteikimas naudotis asmeniniais tikslais jau yra vertinamas kaip gauta nauda (pajamos). Taigi, tokiu atveju bendražmogiškas bendravimas GPMĮ taikymo požiūriu nekonstatuojamas.
Dėl lengvatinių paskolų teikimo
Nuo 2010 m. sausio 1 d. gyventojo pajamomis, gautomis natūra, pripažįstama nauda, gauta už kreditą ar paskolą mokant lengvatines palūkanas arba jų nemokant. Tai reiškia, kad pinigų skolinimo paslauga lengvatinėmis sąlygomis (be palūkanų) visų pirma identifikuoja ekonominiais dėsniais pagrįstą siekį duoti ar gauti naudą konkrečiam asmeniui. Tačiau vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, VMI, atsakydama į mokesčių mokėtojų paklausimus apie, pavyzdžiui, tėvų vaikams suteiktas paskolas be palūkanų, suformavo praktiką, kad tokiu atveju šalių veiksmus lemia bendražmogiški santykiai, neparemti rinkos dėsniais, kadangi nėra pagrindo net preziumuoti, kad siekiama duoti ekonominę naudą vaikams ir todėl vaikų gauta beprocentinė paskola negali būti vertinama kaip pajamos.
Tuo pačiu VMI pažymi, kad praktikoje dažnai nustatomi atvejai, kai būtent tarp giminystės ar draugystės ryšiais susijusių asmenų sandoriai sudaromi siekiant mokestinės naudos, dažnai būna fiktyvūs, kaip tarpinė grandis mokesčių vengimo grandinėje ar neteisėtų būdu įgytų pajamų legalizavimo būdas ir pan. Todėl giminystės, kaimynystės, draugystės santykiai niekada nebuvo ir nėra vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis galima besąlygiškai konstatuoti, kad tarp šalių yra bendražmogiški santykiai ir tokiu atveju situacija savaime vertinama kaip ne pajamų mokesčio objektas arba priešingai. Tik įvertinus aplinkybių visumą galima nustatyti pajamų gavimo faktą, pajamas gavusi asmenį, identifikuoti pajamų rūšį ir pritaikyti tuo konkrečiu atveju taikytinas apmokestinimo nuostatas.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000121118
Aktualu dėl vertybinių popierių pardavimo pajamų apmokestinimo
VMI pakeitė komentarą, susijusį su pajamų už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius apmokestinimu.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pakeitė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 29 ir 30 punktų apibendrintus paaiškinimus (komentarus).
LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 29 ir 30 punktuose reglamentuojamos pajamų už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius apmokestinimo lengvatos, kai vertybiniai popieriai įsigyti iki 1999 m. sausio 1 d. ir po 1999 m. sausio 1 d.
Komentaro pakeitimai susiję su Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. išnagrinėta administracine byla Nr. A602-1222/2012 ir nutarties joje priėmimu.
Dėl 17 str. 1 d. 29 p. komentaro, esminiai pakeitimai:
- Kai didinamas vieneto įstatinis kapitalas, t.y., kai didinama anksčiau išleistų akcijų nominali vertė arba naujai išleidžiamos akcijos ir šis padidinimas įvyko po 1999-01-01, tuomet naujai išduotų akcijų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos arba akcijų nominalios vertės padidinimo atveju, akcijos nominalios vertės padidinimo suma (tokias akcijas parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn) neapmokestinamos pajamų mokesčiu tik tuo atveju, jeigu atitinka šio straipsnio 1 dalies 30 punkto reikalavimus. Tokia pat nuostata taikoma pajamoms, gautoms už dalių bei pajų perleidimą.
- Tuo atveju, kai keičiama tik akcijų nominali vertė ir jų skaičius, nekeičiant (nedidinant arba nemažinant) vieneto įstatinio kapitalo dydžio ir jo dalyviams mainais į turėtas akcijas išduodamos naujos nominalios vertės to paties vieneto akcijos, nekeičiant dalyvio valdomo kapitalo dalies, tai naujos nominalios vertės akcijų išleidimo data nelaikoma nauju šių akcijų įsigijimu.
Pavyzdys
|
Gyventojas iki 1999-01-01 įsigijo vieneto “X” akcijų. 2003-05-10 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu buvo sumažinta vieneto akcijų nominali vertė nuo 5 Lt iki 1 Lt ir tuo pačiu atitinkamai padidintas akcijų skaičius nuo 30 000 iki 150 000 vienetų, nekeičiant 150 000 Lt įstatinio kapitalo dydžio. Bendrovės akcininkas mainais į turėtas 5 Lt nominalo vertės akcijas gavo atitinkamą kiekį naujos 1 Lt nominalios vertės vieneto akcijų, bendra jo valdoma kapitalo dalis liko nepakitusi. Pateiktu atveju laikoma, kad naujos nominalios vertės akcijas (1 Lt nominalios vertės) dalyvis įsigijo iki 1999-01-01, todėl šių akcijų perleidimo pajamoms taikoma šiame punkte nustatyta apmokestinimo lengvata. |
Dėl 17 str. 1 d. 30 p. komentaro, esminiai pakeitimai:
- Tuo atveju, kai keičiama tik akcijų nominali vertė ir jų skaičius, nekeičiant (nedidinant arba nemažinant) vieneto įstatinio kapitalo dydžio, ir jo dalyviams mainais į turėtas akcijas išduodamos naujos nominalios vertės to paties vieneto akcijos, nekeičiant dalyvio valdomo kapitalo dalies, tai naujos nominalios vertės akcijų išleidimo data nelaikoma nauju šių akcijų įsigijimu.
Pavyzdys
Gyventojas 2008-01-08 įsigijo 3 proc. AB “XX” akcijų, t.y. 900 akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 5 Lt.
2008-05-10 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu AB “XX” 30 000 vienetų 5 Lt nominalios vertės akcijų pakeistos į 150 000 vienetų 1 Lt nominalios vertės akcijų. Gyventojo turėtos 900 akcijų (vienos akcijos nominali vertė 5 Lt) pakeistos į 4500 naujų akcijų (vienos akcijos nominali vertė 1 Lt), valdoma kapitalo dalis 3 proc. išlieka nepakitusi.
2009-01-10 gyventojas visus turimas (3 proc. AB “XX”) akcijas perleidžia kitam gyventojui. Šiuo atveju laikoma, kad akcijų įsigijimo data – 2008-01-08 ir akcijos perleidžiamos ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos.