Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM parengė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. „Individuali veikla“ 1 ir 2 p. bei 2 str. 22 d. „Verslo liudijimas“ apibendrintus paaiškinimus (komentarus).
- LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. reglamentuojama individualios veiklos samprata.
1) Pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. 1 p., individualiai veiklai priskiriama savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą.
Komentaras papildytas nuostata, kad gyventojų nuo 2010 m. sausio 1 d. vykdoma nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla nelaikoma individualia veikla. Komentare nurodoma, kas laikoma nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais, tai – žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais yra laikomi žemės sklypai, įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) – tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžinieriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme, gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos ir kitą funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos, įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan. Taigi, pavyzdžiui, gyventojas, įsigijęs žemės sklypą, jį padalinęs į mažesnius sklypus, ir vėliau juos pardavęs, nėra laikomas vykdančiu individualią veiklą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad verčiantis kai kuriomis komercinėmis arba gamybinėmis veiklomis teisės aktai numato reikalavimą įsteigti juridinis asmenis, todėl gyventojai, norėdami užsiimti savarankiška komercine arba gamybine veikla, atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį, turėtų pasidomėti, ar tokią veikla jie gali vykdyti, neįregistravę juridinio asmens.
2) Pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. 2 p., individualia veikla laikoma savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė, įskaitant laisvąsias profesijas, ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla.
Pagal parengtą komentarą, savarankišką kūrybinę veiklą vykdančiais gyventojais gali būti laikomi dailininkai, skulptoriai, kompozitoriai, rašytojai, poetai, režisieriai, kinematografininkai, choreografai ir kita kūrybine veikla užsiimantys asmenys. Savarankišką mokslinę veiklą vykdančiais gyventojais gali būti laikomi mokslininkai ir kiti mokslo darbus savarankiškai atliekantys asmenys. Savarankišką profesinę veiklą vykdančiais gyventojais gali būti laikomi nekilnojamojo turto agentai, prekybos ir reklamos agentai, vairuotojai, siuvėjai, kirpėjai, kosmetologai treneriai, teisėjai, gidai ir kiti profesine veikla, įskaitant laisvųjų profesijų veiklą, užsiimantys asmenys.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad verčiantis kai kuriomis kūrybinėmis, mokslinėmis, profesinėmis (įskaitant laisvąsias profesijas) ar kitomis panašaus pobūdžio veiklomis teisės aktai gali numatyti reikalavimą įsteigti juridinis asmenis, todėl gyventojai, norėdami užsiimti tokio pobūdžio savarankiška veikla, atitinkamą veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose ir atitinkamose institucijose, kuruojančiose tą veiklos sritį, turėtų pasidomėti, ar tokią veikla jie gali vykdyti, neįregistravę juridinio asmens.
-
LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 22 d. apibrėžiama verslo liudijimo samprata, tai – LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla ir (arba) nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos veikla, jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą.
Pagal parengtą komentarą, fiksuoto dydžio pajamų mokesčio, kurio dydį nustato savivaldybių tarybos, sumokėjimas į biudžetą yra būtina sąlyga verslo liudijimui gauti. Gyventojas, planuodamas vykdyti norimą individualią veiklą, turi teisę pasirinkti pajamų mokesčio nuo gautų individualios veiklos pajamų sumokėjimo būdą, t.y. gyventojas gali arba iš anksto sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, įsigydamas verslo liudijimą (jeigu jo pageidaujama vykdyti veiklos rūšis yra nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame veiklos rūšių sąraše), arba informuoti apskrities valstybinę mokesčių inspekciją apie pradedamą vykdyti individualią veiklą ir mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kitų metų gegužės 1 d. deklaruoti gautas individualios veiklos pajamas ir nuo jų (atėmus su individualia veikla susijusias išlaidas) sumokėti pajamų mokestį.
2012 metais ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų tik tuo atveju, jei jis neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju.
2012 metais ir vėlesnių metų mokestiniais laikotarpiais gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamų, jeigu pajamos iš tokios nuomos per mokestinį laikotarpį neviršija LR pridėtinės vertė mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatyto atlygio už suteiktas paslaugas dydžio.
Verslo liudijimus išduoda bet kuri apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, į kurią gyventojas kreipiasi. Išsiimti, prasitęsti ar nutraukti verslo liudijimą gyventojai gali ir elektroniniu būdu.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000123081
Aktualu gyventojams, gavusiems gyvybės draudimo išmoką pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d.; darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį; iš sudaryto pensijų fondo gavusiems pensijų išmoką, taip pat gavusiems išmoką išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą.
Pakeitimai susiję su LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytomis lengvatomis, kai gyventojo gautų išmokų neapmokestinimas priklauso nuo pensinio amžiaus.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM parengė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalies 9 p. (gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d.), 14 p. (darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį) ir 16 p. (iš sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmoka, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma) apibendrintų paaiškinimų (komentarų) pakeitimus.
Pakeitimus įtakojo 2012 m. gruodžio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos Profesinių pensijų kaupimo įstatymo 15, 16, 17, 18, 25, 26, 30, 33, 338, 47, 48 49 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-71, kurio nuostatos dėl pensinio amžiaus susijusios su LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. nustatytų lengvatų taikymu (priskyrimu gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms).
Komentarai papildyti nuostata, kad pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas minimalus pensinis amžius – 55 metai. Nuo 2012-12-31- šis
amžius negali būti mažesnis kaip 5 metai iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000122950