Rūta BILKŠTYTĖ
Situacija
2013 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas baigė bakalauro studijas ir jam buvo suteiktas bakalauro laipsnis. Po metų pertraukos jis nusprendė stoti į magistrantūros studijas, tačiau sužinojo, kad, norėdamas studijuoti pasirinktą studijų programą, privalės lankyti papildomas paskaitas ir išlaikyti papildomus egzaminus. Papildomos studijos kainavo 2 000 Lt. Minėtos studijos gyventojui suteikia teisę stoti į magistrantūrą.
Klausimai
Ar gyventojas gali už papildomas studijas, kurios suteikia teisę stoti į magistrantūrą, sumokėta suma sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas?
Studijų formos
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 21 str. 1 d. 3 punkte nurodoma, kad iš nuolatinio Lietuvos gyventojo apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos jo sumokėtos įmokos už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kurias baigus įgyjamas pirmas pagal atitinkamą studijų pakopą aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija. Šia lengvata gali pasinaudoti asmenys, kurie studijuoja profesinio bakalauro, bakalauro, magistro, doktorantūros ar aspirantūros studijas ir pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, kurias baigus įgyjama pirma profesinė kvalifikacija. Lengvata taikoma neatsižvelgiant į tai, kokioje įstaigoje asmuo siekia aukštojo mokslo išsilavinimo – kolegijoje ar universitete. Lengvata gali pasinaudoti ir tie asmenys, kurie studijuoja vientisas ar dalines studijas, jei šios studijos mokymosi įstaigos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose pripažįstamos kaip suteikiančios aukštąjį išsilavinimą. Tai reiškia, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas turi galimybę sumažinti savo metines apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifas. Išlaidomis, patirtomis sumokant už mokslą, galima sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas, teikiant metinę GPM deklaraciją.
GPM lengvatos apribojimai
Atkreiptinas dėmesys, kad gyventojas, norėdamas taikyti GPM lengvatą dėl studijų, turi atsižvelgti į tam tikrus apribojimus. Ši lengvata netaikoma tais atvejais, kai už mokslą moka nenuolatinis Lietuvos gyventojas. Taip pat šia lengvata negalima pasinaudoti, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas studijuoja išlyginamąsias studijas, jeigu tokios studijos aukštosios mokyklos nuostatuose nėra apibrėžiamos kaip tokios, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija. Už mokslą sumokėtas lėšas iš apmokestinamųjų pajamų gali atimti tik tie asmenys, kurie pagal aukštosios mokyklos nuostatus ar studijų tvarką reglamentuojančius teisės aktus yra laikomi studentais, t. y. įtraukti į studentų sąrašus. Tai ypač aktualu eksternu studijuojantiems studentams. Taigi, asmenys, prieš pradėdami studijuoti, turi įsitikinti, kad jie bus laikomi studentais ir įtraukti į studentų sąrašą, priešingu atveju, jie negalės pasinaudoti GPM lengvata išlaidoms už mokymąsi.
Pateiktos situacijos atveju matome, kad gyventojas, siekdamas studijuoti magistro studijas, privalo lankyti papildomas studijas ir išlaikyti papildomus egzaminus. Tokios studijos laikytinos išlyginamosiomis, todėl už šias papildomas studijas sumokėtomis lėšomis asmuo negalėtų sumažinti savo apmokestinamųjų pajamų, nebent, pagal mokymosi įstaigos, kurioje jis mokosi, nuostatus, tokios išlyginamosios studijos suteiktų aukštąjį išsilavinimą. Tačiau ir tuo atveju, jei tokios išlyginamosios studijos būtų laikomos suteikiančiomis aukštąjį išsilavinimą, reikėtų nustatyti, ar gyventojas GPMĮ prasme laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Jei nustatoma, kad abi minėtos sąlygos yra įgyvendinamos (išlyginamosios studijos suteikia aukštąjį išsilavinimą ir studentas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas), gyventojas už išlyginamąsias studijas sumokėtas įmokas galėtų atimti iš savo apmokestinamųjų pajamų.
Tuo tarpu įstojus jau į magistrantūros studijas, įmokomis už šias studijas gyventojas aptariamoje situacijoje galėtų mažinti GPM apmokestinamąsias pajamas. Tačiau paminėtina, kad šiuo atveju taip pat yra tam tikrų apribojimų. Kaip ir pirmuoju atveju, asmuo privalo būti nuolatinis Lietuvos gyventojas. Antra, studijuojamos magistrantūros studijos turėtų būti pirmosios magistro laipsnį suteikiančios studijos asmeniui – suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija. Jei abi šios sąlygos tenkinamos, asmuo turi galimybę pasinaudoti aptariama GPM lengvata.
GPM lengvatos taikymas
Išlaidomis, kurios patirtos sumokant už mokslą, galima sumažinti apmokestinamąsias pajamas, tačiau ne daugiau kaip 25 proc. to mokestinio laikotarpio gyventojo apmokestinamųjų pajamų, kurios apskaičiuojamos remiantis GPMĮ 16 str. 1 dalyje nustatyta tvarka. Iš esmės tai reiškia, kad už mokslą sumokėtomis sumomis negalima mažinti apmokestinamųjų pajamų tuo atveju, jei gautos pajamos yra vien neapmokestinamos pajamos ar pajamos, gautos vien tik iš veiklos, vykdomos turint verslo liudijimą. Kai už mokslą yra sumokama skolintomis lėšomis (iš kredito įstaigos paimta paskola), tai iš pajamų galima atimti tą sumą, kuri buvo sugrąžinta kreditoriui tą mokestinį laikotarpį. Jei asmuo pasiima paskolą, skirtą sumokėti už studijas, tačiau dalį pasiskolintų lėšų panaudoja kitiems tikslams, tai iš apmokestinamųjų pajamų jis gali atimti tik tą grąžintinos paskolos įmokų dalį, kuria grąžinamos lėšos, panaudotos sumokant už mokslą. Be to, reikia pabrėžti, kad taikant šią lengvatą, neatsižvelgiama į tai, kokiam laikotarpiui buvo pasiimta paskola. Todėl, net ir pasibaigus studijoms ir gyventojui vis dar grąžinant pasiimtą paskolą, vėliau kreditoriui sumokėtas įmokas asmuo galės atimti iš savo apmokestinamųjų pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad į išlaidas netraukiamos už paskolą sumokėtos palūkanos.
Siekdamas pasinaudoti aptariama lengvata, gyventojas turi informuoti apie tai mokymosi įstaigą ir įstaigą, kuri jam suteikė paskolą sumokėti už mokslus, kadangi šios institucijos turi informuoti mokesčių administratorių apie tai, kokias įmokas už mokslą sumokėjo asmuo ar kokią paskolos dalį jis sugrąžino mokestiniu laikotarpiu. Asmenys savo sumokėtas įmokas už studijas ir (ar) profesinį mokymą per praėjusį mokestinį laikotarpį turi deklaruoti FR0613 formoje ir jos papildomo lapo formoje FR0613P. Asmenys, mokantys įmokas už studijas ir (ar) profesinį mokymą, turi prisiminti, kad reikėtų pasilikti tokių įmokų sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus, kurių jie gali prašyti iš įstaigos, kurioje studijuoja ar mokosi. Tai aktualu nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie studijuoja ar mokosi užsienyje ir kitoje šalyje jiems išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas.
[content_protector password=”fidexperta”]Tuo atveju, jei asmuo studijuoja ar mokosi, tačiau neįgyja profesinio ar aukštojo mokslo kvalifikacijos, t. y. nutraukia studijas, jis gali pasinaudoti anksčiau minėta lengvata įstodamas į kitą studijų programą. Tokiu atveju, jis pirmiausia turėtų patikslinti deklaracijas praėjusių mokestinių laikotarpių, kuriais naudojosi lengvata studijuodamas nutrauktas studijas, ir sugrąžinti į biudžetą anksčiau gautas GPM permokos sumas. Už grąžinamas GPM permokas mokesčių administratorius apskaičiuos delspinigius, todėl tikroji grąžintina į biudžetą suma bus didesnė nei gautos GPM permokų sumos.
Apibendrinant, reikia pasakyti, kad gyventojas, mokantis įmokas už mokslą, ne visais atvejais gali sumažinti savo GPM apmokestinamąsias pajamas. Šios GPM lengvatos taikymo atveju svarbu, ar studijos suteikia pirmą pagal atitinkamą studijų pakopą aukštąjį išsilavinimą ir (ar) pirmą atitinkamą kvalifikaciją, taip pat ar gyventojas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šia lengvata galima pasinaudoti tik vieną kartą kiekvienoje studijų pakopoje.[/content_protector]