Mokestinės pasekmės gyventojui dėl atlikto kapitalinio remonto

 

Dėl nekilnojamojo turto mokesčio

Pagal bendrą taisyklę, nekilnojamojo turto mokestį moka šio nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Tačiau, nagrinėjant pateiktą situaciją, matyti, kad fizinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties pastatas, šį nekilnojamąjį turtą keleriems metams išnuomojo juridiniam asmeniui – Sveikatos ir sporto centrui. Vadovaujantis LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str. 3 dalimi, nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo. Taigi, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį už išsinuomotą pastatą tenka Sveikatos ir sporto centrui pagal atitinkamos savivaldybės tarybos nustatytą konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.

Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniam ar juridiniam asmeniui pateikus motyvuotą prašymą, atitinkamos savivaldybės taryba gali suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas – sumažinti arba atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo. Pavyzdžiui, vadovaujantis Mokesčių lengvatų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-171, mokesčių lengvatų teikimo juridiniams asmenims klausimas teikiamas svarstyti Ekonomikos ir finansų komitetui, jeigu juridinis asmuo atitinka bent vieną iš šių kriterijų:

1) savivaldybė dalyvauja juridinio asmens inicijuojamuose investiciniuose projektuose;

2) savivaldybė turi turtinių ar finansinių įsipareigojimų juridiniam asmeniui;

3) objektai priklauso socialinę, visuomeninę, kultūrinę, sportinę veiklą vykdančioms nepelno organizacijoms arba kitų juridinių asmenų objektai yra unikalūs ir (ar) reikšmingi socialine, visuomenine, kultūrine ir sportine veikla.

 

Atsižvelgiant į tai, kad situacijoje minimas Sveikatos ir sporto centras vykdo sportinę veiklą, taip pat skatina visuomenės sveikatingumą, jis gali su motyvuotu prašymu kreiptis į savivaldybę dėl lengvatos suteikimo – sumažinti arba atleisti nuo jam priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Savivaldybės taryba taip pat gali teikti ir kitų mokesčių lengvatas, pavyzdžiui, žemės, valstybinės žemės nuomos, paveldimo turto.

 

Dėl įmonės kapitalinio remonto išlaidų

Visų pirma, siekiant tinkamai įvertinti galimas mokestines prievoles, svarbu išsiaiškinti, koks statinio remontas atliktas – kapitalinis ar paprastasis. Taip pat svarbu nustatyti remonto rūšį dėl išlaidų priskyrimo. Statinio kapitalinio remonto sąvoka įtvirtinta LR statybos įstatyme, tai – statybos rūšis, kurios tikslas – pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.). Tuo tarpu paprasto remonto tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. Statinių, išskyrus nesudėtingus, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos.

Nagrinėjant aprašytą situaciją, nurodoma, kad Sveikatos ir sporto centras atliko išsinuomoto statinio ne paprastą, o kapitalinį remontą. Atsižvelgiant į tai, Sveikatos ir sporto centras kapitalinio remonto išlaidas – 200 000 Lt, prie leidžiamų atskaitymų turėjo priskirti lygiomis dalimis per 5 metų nuomos laikotarpį (skaičiuoti nusidėvėjimą). Vadinasi, gyventojui nutraukus su Sveikatos ir sporto centru sudarytą nuomos sutartį po 4 metų, Sveikatos ir sporto centras turi įvertinti turto pagerinimo vertės nusidėvėjimą. Nutraukus sutartį po 4 metų, pastato gražinimo gyventojui momentu turto pagerinimo vertė (nenudėvėta dalis) sudarytų apie 40 000 Lt.

 

Dėl mokestinių pasekmių gyventojui

Bendrovei atlikus gyventojui nuosavybės teise priklausančio pastato kapitalinį remontą, iškyla klausimas dėl gyventojo gautos naudos. Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 2 str. 15 dalyje įtvirtintą pajamų natūra apibrėžimą, pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška, pagal GPM įstatymo nuostatas, būtų priskiriamas pajamoms. Siekiant pripažinti pajamas natūra, turi būti nustatyta būtina sąlyga – siekis duoti (gauti) ekonominę naudą, t. y. turi būti nustatytas konkrečios asmeninės naudos davimas (gavimas). Taip pat ši konkreti nauda konkrečiam gyventojui neturi patekti į GPM įstatymo 9 str. 1 d. 1–5 punktuose išvardintą naudą, kuri nėra laikoma pajamomis natūra.

Atsižvelgiant į GPM įstatymo nuostatas, komentarą ir aprašytą situaciją, gyventojo nauda, gauta dėl jam priklausančio nuosavybės teise pastato kapitalinio remonto kito asmens – turto nuomininko Sveikatos ir sporto centro – lėšomis pripažįstama gyventojo pajamomis natūra. Gyventojo gauta nauda įvertinama pagal turto pagerinimo vertę, atsižvelgiant į turto nuomininko išlaidas, patirtas remontuojant turtą, taip pat į grąžinamo turto būklę grąžinimo momentu.

Taigi, tuo atveju, jeigu gyventojas nutrauktų nuomos sutartį su Sveikatos ir sporto centru likus metams iki jos pabaigos, ir pastato grąžinimo momentu turto pagerinimo vertė būtų 40 000 Lt, ši suma būtų priskiriama gyventojo pajamoms natūra. Gyventojo gauta nauda būtų traktuojama su turto nuoma susijusiomis pajamomis ir apmokestinama GPM, taikant 15 proc. mokesčio tarifą.

 

Atsižvelgiant į tai, gyventojui, išnuomojančiam nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti visas galimas mokestines prievoles, jas numatyti ir įvertinti. Atlikus nekilnojamojo turto kapitalinį remontą ar rekonstrukciją nuo­mi­ninko lėšomis ir anksčiau laiko nutraukus nuomos sutartį, gali atsirasti pajamų natūra, kurios būtų apmokestinamos 15 proc. GPM.