Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 2 d. komentaras papildytas pavyzdžiu, kuriame paaiškinama, kad lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas galėtų būti taikomas ir mažosioms bendrijoms, jei vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius būtų ne didesnis kaip 10 žmonių, mokestinio laikotarpio pajamos ne didesnės kaip 1 mln. litų ir mažoji bendrija neatitiktų Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3 dalyje nustatytų sąlygų.
Taip pat atnaujinti Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3 d. komentaro pavyzdžiai, atsižvelgiant į įsigaliojusius Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus dėl lengvatinio 5 proc. tarifo taikymo. Komentaras taip pat papildytas pavyzdžiais dėl mažųjų bendrijų apmokestinimo, taikant lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Panaikintas išaiškinimas dėl advokatų gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000116614
Aktualu smulkiam ir vidutiniam verslui dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo
Pakeistas Pelno mokesčio įstatymo 18 str. 3 d. komentaras dėl maksimalių nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvų nustatymo.
Komentaro pakeitime nurodoma, kad vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, bei kurie neatitinka Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 3 d. nustatytų kriterijų, maksimalius nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus gali nusistatyti trumpesnius, negu nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje (išskyrus pastatus, t.y. pirmosios trys Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlio grupės: ,,Veiklai naudojami nauji pastatai bei pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d.“, ,,Gyvenamieji namai“ ir ,,Kiti aukščiau neišvardyti pastatai“).
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000116614
Aktualu įmonėms, teikiančioms naudą savo darbuotojams ir/arba darbuotojų šeimos nariams
Pelno mokesčio įstatymo komentaras papildytas 26 str. komentaru dėl išlaidų darbuotojų ir/arba jų šeimos narių naudai, kuri nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas, priskyrimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
Pelno mokesčio įstatymo 26 str. 1 d. komentare nurodoma, kad iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto už fizinius asmenis, susijusius su juo darbo santykiais, apmokėtos mokymo išlaidos, jeigu vykdomos visos nurodytos sąlygos:
1) fiziniai asmenys, už kurių mokymą vienetas moka, yra susiję su šiuo vienetu darbo santykiais, ir
2) sumos už fizinių asmenų mokymą mokamos tiesiogiai Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms, ir
3) aukščiau minėti fiziniai asmenys, pabaigę mokymo programas aukščiau nurodytose mokymo įstaigose, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, ir
4) jeigu šis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija yra būtini vieneto pajamoms uždirbti.
Už darbuotojų mokymą sumokėtos sumos gali būti priskiriamos vieneto ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams neatsižvelgiant į darbuotojo darbo užmokesčio dydį, sumokėtos sumos dydį ir į tai, ar apmokama už visą mokymosi laikotarpį, ar tik už jo dalį. Tačiau jei darbuotojas, už kurio mokymą vienetas mokėjo, nepradeda eiti pareigų, kurioms buvo būtinas šis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija, arba studijas nutraukia ir išsilavinimo neįgyja, vieneto mokymo įstaigai sumokėtos sumos, kurios Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka buvo priskirtos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, turi būti atstatytos, t.y. visa suma turi būti sumažinti to mokestinio laikotarpio, kurį paaiškėja minėtos aplinkybės, ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.
Pelno mokesčio įstatymo 26 str. 2 d. komentare nurodoma, kad iš pajamų gali būti atskaitomos ir tam tikros riboto dydžio išlaidos darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių naudai, kai ši nauda nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Taigi ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais laikomos vieneto išlaidos, faktiškai patirtos teikiant naudą vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams, kurios pagal kitas Pelno mokesčio įstatymo nuostatas nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, jeigu vykdomos visos nurodytos sąlygos:
1) nauda teikiama vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams (sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams)), ir
2) teikiant naudą neįmanoma nustatyti konkretaus darbuotojo ir (arba) jo šeimos nario (sutuoktinio, vaiko (įvaikio)) gautos individualios naudos, ir
3) tokios naudos teikimas numatytas vieneto kolektyvinėje sutartyje, ir
4) šia nauda be diskriminacijos ir apribojimų turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai.
Vienetas mokestinio laikotarpio ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik išvardintas sąlygas atitinkančias faktiškai patirtas išlaidas darbuotojų ir (arba) jų šeimos narių naudai, kurių bendra suma neviršija 5 proc. per tą mokestinį laikotarpį darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos) sumos. Išlaidų dalis, didesnė kaip nustatytas dydis, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Išlaidoms pagrįsti surašomi laisvos formos aktai ir patvirtinami vieneto vadovo arba jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba jo įgalioto asmens. Dokumentuose nurodomi duomenys, įrodantys, kad patirtos išlaidos atitinka minėtas išlaidas apibrėžiančius kriterijus. Jeigu ūkinės operacijos esmė yra aiški iš vienetui kitų asmenų pateiktų sąskaitų, tai patirtas išlaidas pagrindžiantys minėti papildomi apskaitos dokumentai gali būti nesurašomi.
Kolektyvinės sutarties samprata ir turinys yra apibrėžti Darbo kodekso IX skyriuje. Vienete sudarytos darbo sutartys, vidaus darbo tvarkos taisyklės ar kiti dokumentai nėra prilyginami vieneto sudarytai kolektyvinei sutarčiai.