Analizuojant šią situaciją, reikėtų atkreipti dėmesį į dvi svarbiausias aplinkybes: Įmonės veiklos teritoriją ir atlygio sumą iš ekonominės veiklos.
Veiklos teritorija
Įmonei vykdant veiklą, vienas iš svarbiausių uždavinių – išsiaiškinti vykdomos veiklos teritoriją. Nuo veiklos vykdymo teritorijos priklauso ir mokestinės prievolės, t. y. kurioje valstybėje reikia mokėti mokesčius; atlygio sumos dydis, kurį viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju; kurioje valstybėje prievolė registruotis PVM mokėtoju ir kitos.
Jeigu Įmonė įsigis prekes vienoje ES valstybėje (pvz., Lenkijoje) ir tas pačias prekes parduos kitos ES valstybės (pvz., Ispanijos) įmonei, t. y. prekės įsigyjamos ir parduodamos ne Lietuvoje, Lietuvos įmonei jokių prievolių, susijusių su PVM, Lietuvoje nekyla. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad tokiu atveju gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju kitoje valstybėje ir tiekiamas prekes apmokestinti tos valstybės PVM tarifu.
Kaip minėta, Įmonės vykdomos veiklos teritorija nėra Lietuva, todėl Įmonei prievolė registruotis PVM mokėtoju nekyla. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad aptartu atveju Įmonė įsigis prekes, apmokestinamas PVM, ir turės sumokėti PVM, bet, būdama ne PVM mokėtoja, negalės pasinaudoti teise į PVM atskaitą.
Jeigu Įmonė registruosis PVM mokėtoja Lietuvoje, pirks prekes iš vienos ES valstybės (pvz., Lenkijos) ir parduos kitos ES valstybės (pvz., Ispanijos) PVM mokėtojui, tokiu atveju Įmonė įsigis prekes, apmokestinamas 0 proc. PVM tarifu, ir parduos apmokestindama 0 proc. PVM tarifu. Nors Įmonei mokėtino PVM nesusidarys, bet pateikti mėnesinę PVM deklaraciją reikės.
Jeigu Įmonė registruosis PVM mokėtoja Lietuvoje ir parduos prekes ne tik kitų ES valstybių įmonėms, bet ir Lietuvos įmonėms, tokiu atveju Įmonė, parduodama prekes kitoms Lietuvos įmonėms, turės apmokestinti prekes standartiniu Lietuvos PVM tarifu.
Atlygio iš ekonominės veiklos dydis
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad atlygio, gaunamo iš ekonominės veiklos, suma skaičiuojama atsižvelgiant į per paskutiniuosius dvylika mėnesių gautą atlygio sumą, o ne į atlygio sumą, gautą per kalendorinius metus. Lietuvoje nuo 2012 metų galioja nuostata, pagal kurią, viršijus 155 tūkst. Lt sumą, atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju ir mokėti PVM į Lietuvos biudžetą.
Jeigu Įmonė planuoja tiekti prekes Lietuvos įmonėms ir įmonėms kitose ES valstybėse, tokiu atveju reikia planuoti ir skaičiuoti gautino atlygio sumą. Tuo atveju, kai per 12 paskutiniųjų mėnesių Įmonė tieks prekes tik kitų ES valstybių įmonėms ir viršys 155 tūkst. Lt ribą, atsiras prievolė registruotis PVM mokėtoju, tačiau mokėtino PVM nesusidarys, kadangi Įmonės vykdoma veikla apmokestinama taikant 0 proc. PVM tarifą.
Kita galima situacija – Įmonė tiekia prekes tiek Lietuvos įmonėms, tiek ir kitų ES valstybių įmonėms. Situacijai iliustruoti parinksime atsitiktinius skaičius. Kitų ES valstybių įmonėms buvo patiekta prekių už 130 tūkst. Lt, Lietuvos įmonėms – už 80 tūkst. Lt. Taigi, reikia žiūrėti, ar šios Įmonės pajamos buvo gautos per paskutiniuosius 12 mėnesių ir kuriuo prekių pardavimo sandoriu buvo viršyta 155 tūkst. Lt riba.
Jeigu Įmonė gali numatyti, kad tam tikru sandoriu viršys ribą, nuo kurios atsiras prievolė registruotis PVM mokėtoju, reikėtų prieš sudarant sandorį registruotis PVM mokėtoju ir tiekiamas prekes apmokestinti atitinkamu PVM tarifu. Tačiau, jeigu Įmonė nesiregistravo PVM mokėtoja ir viršija 155 tūkst. Lt sumą, tokiu atveju nuo viso sandorio, kuriuo buvo viršyta ši suma, turi skaičiuoti PVM ir mokėti į biudžetą.
Tą pačią situaciją galima modeliuoti dviem skirtingais būdais, tad ir mokestinės prievolės bus skirtingos.
Vienu atveju: iš pradžių Įmonė tiekė prekes kitų ES valstybių įmonėms, atlygio suma – 130 tūkst. Lt, vėliau tiekė prekes Lietuvos įmonėms, atlygio suma – 80 tūkst. Lt. Įmonei atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje ir sandorį, kuriuo viršijo 155 tūkst. Lt sumą, apmokestinti standartiniu PVM tarifu ir mokėti priskaičiuotą PVM į biudžetą.
Kitu atveju: iš pradžių Įmonė tiekė prekes kitoms Lietuvos įmonėms, atlygio suma – 80 tūkst. Lt, vėliau kitų ES valstybių įmonėms, atlygio suma – 130 tūkst. Lt. Įmonei atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju Lietuvoje, tačiau mokėtino PVM į biudžetą nesusidaro, kadangi sandoris, kuriuo buvo viršyta 155 tūkst. Lt suma, apmokestinamas 0 proc. PVM tarifu.
Taigi, planuojant vykdyti ekonominę veiklą, reikia iš anksto apgalvoti, kokioje teritorijoje bus vykdoma veikla ir kokia atlygio suma per 12 mėnesių, einančių vienas po kito, susidarys. Tiksliai žinodamas bent šiuos du veiksnius, mokesčių mokėtojas gali palankiau planuoti mokestines prievoles.