UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Bendrovė (apmokestinamasis asmuo, PVM mokėtojas) įsigijo naują pastatą su PVM ir pirkimo PVM įtraukė į atskaitą. Bendrovė naudojo šį turtą PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Praėjus dvejiems metams, ji nusprendė pastatą parduoti.
Klausimai
Ar bendrovė privalo tikslinti PVM atskaitą? Jei taip, kokia pirkimo PVM dalis turi būti patikslinta?
Dėl PVM atskaitos
Vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 58 str. 1 d. 1 punktu, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą įsigytų ar pasigamintų infrastruktūros objektų pirkimo PVM, kai šie objektai yra tiesiogiai susiję su PVM mokėtojo vykdoma ekonomine PVM apmokestinama veikla ir naudojami įmonės PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Pagal PVMĮ nuostatas, PVM apmokestinamų prekių (paslaugų) tiekimu laikomas prekių ir paslaugų, apmokestinamų standartiniu PVM tarifu, lengvatiniais 9 ir 5 proc. tarifais bei 0 proc. PVM tarifu, tiekimas. Tuo atveju, jei įmonė nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą naudoja PVM neapmokestinamai veiklai, ji neturi teisės į PVM atskaitą traukti pirkimo PVM už įsigytą tokį turtą. Analizuojamu atveju nurodyta, kad bendrovė naudojo pastatą PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, todėl, įsigijusi pastatą, pirkimo PVM turėjo teisę traukti į PVM atskaitą iš karto, o šis turtas PVM mokėtojo ekonominėje veikloje naudojamas ir nudėvimas pelno mokesčio tikslais per tęstinį laikotarpį.
Dėl pastato pardavimo sandorio apmokestinimo PVM
Pateiktoje situacijoje tiksliai nenurodoma, ar bendrovė pastatą pardavė apskaičiavusi pardavimo PVM, ar ne. Vadovaujantis PVMĮ 32 str. 1 dalimi, pastatų, statinių ar jų dalių pardavimas ar kitoks perleidimas neapmokestinamas PVM, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, įsigyjantis tokį turtą, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti juo, kaip šeimininkas. Tačiau ši PVM lengvata nėra taikoma, kai yra parduodami nauji pastatai, statiniai ar jų dalys. PVMĮ prasme nauju pastatu, statiniu ar jų dalimis laikoma:
– nebaigti pastatai ar statiniai, ir baigti pastatai, statiniai, kurie buvo užbaigti arba jų esminis pagerinimas atliktas ne vėliau, kaip prieš 24 mėn. iki tokio turto pardavimo;
– nauja pastato ar statinio dalis, jei ji buvo užbaigta ne vėliau kaip prieš 24 mėn.
Statinio ar pastato užbaigimo laikas yra apibrėžtas LR statybų įstatymo 24 straipsnyje. 24 mėn. laikotarpis skaičiuojamas nuo statybos užbaigimo akto (statinio pripažinimo tinkamu naudoti) arba deklaracijos apie statybos užbaigimą pasirašymo dienos. Taigi, pateiktos situacijos atveju, kol nėra praėjęs 24 mėn. terminas nuo nekilnojamojo turto statybų užbaigimo ar esminio pagerinimo, bendrovė privalėtų skaičiuoti pardavimo PVM turto pardavimo atveju.
Be to, PVMĮ 32 str. 3 dalyje nurodoma, kad apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti skaičiuoti PVM už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimą, kuris, remiantis PVMĮ 32 str. 1 dalimi, yra neapmokestinamas PVM, t. y. galima apmokestinti nekilnojamąjį pagal prigimtį turtą net jei jau praėjo 24 mėn. po statybos ar rekonstrukcijos užbaigimo. Apmokestinamasis asmuo šia teise gali pasinaudoti tik tuo atveju, jei nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pirkėjas yra:
– kitas apmokestinamasis asmuo, PVM mokėtojas, arba;
– diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, Europos Sąjungos institucijos, jų įsteigtos įstaigos ir tarptautinės organizacijos ar jų atstovybės.
Pasirinkimas apskaičiuoti PVM už parduodamą ar kitaip perduodamą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą turi būti deklaruotas mokesčių administratoriui ir galioja ne mažiau kaip 24 mėn. sudarant visus sandorius, susijusius su nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimu ar kitokiu perdavimu.
Tuo atveju, jei nekilnojamasis pagal prigimtį daiktas yra parduodamas ar kitaip perleidžiamas pagal PVMĮ 4 str. 2 dalies nuostatas, t. y. daiktas perduodamas pagal nuomos sutartį ar kitokią sutartį, numatančią vėlesnį atlyginimo atidėjimą arba atlyginimą dalimis, o daiktą įgyjančiam asmeniui perduodama didžioji dalis rizikos ir naudos bei numatomas nuosavybės perdavimas ateityje. Daikto pardavėjas gali pasirinkti apskaičiuoti PVM už tokį daiktą, jei, įsigyjant jį, buvo apskaičiuotas PVM. Jei, įsigyjant daiktą, PVM nebuvo apskaičiuotas, pardavėjas gali pasirinkti neskaičiuoti PVM. Pastaraisiais atvejais apie pasirinkimą skaičiuoti PVM gali būti ir nepranešama mokesčių administratoriui.
Dėl PVM atskaitos tikslinimo
Sprendžiant dėl PVM apskaitos tikslinimo, svarbiausia yra tai, ar bendrovė pardavė pastatą su PVM (t. y. vykdydama PVM apmokestinamą veiklą), ar be PVM. Jei bendrovė pastatą pardavė su PVM (vadovaudamasi PVMĮ 32 str. 3 dalies nuostatomis, pasirinko skaičiuoti PVM už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimą), prievolės tikslinti PVM atskaitos nekyla. Jei pastatas parduotas neskaičiuojant PVM (pavyzdžiui, parduotas neapmokestinamajam asmeniui ar nepasirinkus skaičiuoti PVM), vadovaujantis PVMĮ 67 str. 1 d. 1 punktu, pasikeitus nekilnojamojo pagal prigimtį daikto naudojimui, turi būti tikslinama PVM atskaita. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nekilnojamajam pagal prigimtį daiktui PVM atskaita turi būti tikslinama už 10 metų laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio, kurį į PVM atskaitą buvo įtrauktas tokio daikto pirkimo PVM. Remiantis PVMĮ 67 str. 3 dalimi, konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo PVM dalijama iš PVM atskaitos tikslinimo metų skaičiaus.
[content_protector password=”fidexperta”]Pavyzdys
Tarkime, bendrovė įsigijo pastatą 2012 m. sausio mėnesį už 200 000 Lt bei 36 000 Lt PVM ir pirkimo PVM įtraukė į atskaitą. 2014 m. vasario mėnesį pastatą pardavė už 250 000 Lt be PVM. Vadovaujantis PVMĮ 67 str. 2 dalies nuostatomis, nekilnojamojo pagal prigimtį daikto atskaitos tikslinimo normatyvas – 10 metų (120 mėnesių). Bendrovė pastatą naudojo ekonominėje veikloje 25 mėnesius. Vadinasi, PVM atskaita turi būti patikslinta už likusius 95 mėnesius (120 – 25). Bendrovė 2014 m. vasario mėnesio PVM deklaracijoje privalo sumažinti PVM atskaitą 28 500 Lt ((36 000 Lt : 120 mėn.) × 95 mėn.).
Taigi, tais atvejais, kai paaiškėja, kad ilgalaikis materialusis turtas pradėtas naudoti PVM neapmokestinamai veiklai (kitai veiklai, nei nurodyta šio PVMĮ 58 str. 1 dalyje), PVM atskaita turi būti patikslinta to mokestinio laikotarpio, kurį minėtos aplinkybės paaiškėjo, PVM deklaracijoje atitinkama (t. y. atskaityta pirkimo arba importo PVM dalimi, tenkančia iki PVM atskaitos tikslinimo termino pabaigos likusiam laikotarpiui) padidinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) PVM suma. PVM atskaita netikslinama, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad turtas prarastas dėl force majeure arba nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos. Jei bendrovė įsigytą nekilnojamąjį turtą naudotų ekonominėje veikloje ir gautų PVM apmokestinamų pajamų, t. y. parduotų su PVM, prievolės tikslinti PVM atskaitą neatsirastų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad, vadovaujantis PVMĮ nuostatomis, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo PVM už įsigytas prekes ir (ar) paslaugas, jei jos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ar paslaugų teikimui. Kol nėra praėjęs 24 mėn. terminas po nekilnojamojo turto statybų užbaigimo ar esminio pagerinimo (pastatas laikomas nauju), bendrovė, pardavusi šį turtą, privalėtų skaičiuoti pardavimo PVM. Tuo atveju, kai nekilnojamasis turtas būtų parduodamas praėjus 24 mėn. po statybų užbaigimo ar esminio pagerinimo atlikimo, pagal bendrą taisyklę toks sandoris būtų neapmokestinamas PVM, tačiau PVM įstatyme numatyta galimybė pasirinkti skaičiuoti PVM tokiam sandoriui. Svarbu pažymėti, kad, pardavus pastatą praėjus 24 mėn. po statybų užbaigimo ar esminio pagerinimo atlikimo be PVM, t. y. vykdant kitą veiklą, nei nurodyta PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje, ir jei pastato įsigijimo PVM buvo įtrauktas į atskaitą, vadovaujantis PVM įstatymo 67 straipsnio nuostatomis, PVM atskaita privalėtų būti tikslinama to mokestinio laikotarpio, kurį minėtos aplinkybės paaiškėjo, PVM deklaracijoje atitinkamai didinant mokėtiną į biudžetą (mažinant grąžintiną iš biudžeto) mokestį.