Valstybinės mokesčių inspekcijos rašte NR. (18.2-31-2)-R-4829 teigiama, kad taisyklės pakeistos siekiant mokesčių mokėtojams sumažinti administracinę naštą.
-
Asmenims, teikiantiems apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prašymą leisti steigti PVM lengvatų sandėlį, nebereikės pateikti žemiau išvardintų dokumentų:
-
įmonės įregistravimo pažymėjimo kopijos;
-
teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje įregistruota įmonė, pažymos dėl mokestinių nepriemokų;
-
dokumento, patvirtinančio nuosavybės teisę į patalpas, kopijos (kadangi nurodytuose dokumentuose pateiktą informaciją susirinks pati AVMI).
-
-
Nustatyti aiškūs terminai:
-
dėl įmonės pateiktų tačiau netinkamai įformintų dokumentų patikslinimo nustatytas 20 d. d. terminas,
-
dėl apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priimto sprendimo neleisti steigti PVM lengvatų sandėlį įmonei turi būti pranešta ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos,
-
dėl leidimo steigti PVM lengvatų sandėlį FR0660 formos išdavimo įmonė turi būti informuota per 2 darbo dienas,
-
ir kiti.
-
-
Prašymas steigti PVM lengvatų sandėlį ir jo priedai galės būti pateikiami:
-
tiesiogiai AVMI darbuotojui,
-
paštu,
-
elektroniniu būdu.
-
-
Naujos redakcijos taisyklėse numatyta, kad Leidimas bus išduodamas neterminuotam laiko tarpui, panaikintas reikalavimas kas 5 metai perregistruoti leidimą. Taip pat sutrumpintas sąrašas, kada Leidimas gali būti panaikintas. Dėl šio reikalavimo panaikinimo atitinkamai pakoreguota FR0660 forma.
Šaltinis:http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000113391
Aktualu – Lietuvos Respublikoje įsikūrusioms diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms, taip pat šių atstovybių, įstaigų ir organizacijų nariams ir jų šeimų nariams.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu 2012 m. gegužės 30 d. Nr. VA-51,pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos taisyklės dėl pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo Lietuvos Respublikoje įsikūrusioms diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms, taip pat šių atstovybių, įstaigų ir organizacijų nariams ir jų šeimų nariams; taip pat paraiškos grąžinti sumokėtus mokesčius formos FR0678 ir jos priedų pildymo taisyklės bei sprendimo dėl pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo forma.
Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo Lietuvos Respublikoje įsikūrusioms diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms, taip pat šių atstovybių, įstaigų ir organizacijų nariams ir jų šeimų nariams taisyklės, paraiškos grąžinti sumokėtus mokesčius forma FR0678 ir šios formos priedų pildymo taisyklės bei sprendimo dėl pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų grąžinimo forma FR0679 pakeistos atsižvelgiant į Pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų lengvatų taikymo prekėms ir paslaugoms, skirtoms diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms ar jų atstovybėms, taip pat šių atstovybių ir organizacijų bei įstaigų nariams ir jų šeimų nariams bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių kariuomenių vienetams ir (arba) juos lydintiems civiliams darbuotojams taisyklių 2012 m. gegužės 9 d. Nr. 507 nuostatas, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 442.
Minėtame nutarime diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms sumažinta administracinė našta, t.y. atsisakyta reikalavimo atstovybėms teikiamas paraiškas dėl PVM ir akcizų grąžinimo derinti su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, išskyrus tam tikrus atvejus. Taisyklėse, paraiškoje bei formose atlikti atitinkami redakcinio bei techninio pobūdžio patikslinimai:
-
Paraiškoje išbrauktos nuostatos dėl prievolės užsienio reikalų ministerijai tvirtinti paraiškas;
-
Formose panaikinti 9 ir A15 laukeliai (nepakeičiant kitų likusių laukelių numeracijos), įrašytas papildomas A7-1 laukelis ( banko sąskaitos savininko pavadinimas (vardas, pavardė), kuris gali nesutapti su A4 laukelyje nurodytais duomenimis), išbraukta pastraipa dėl užsienio reikalų ministerijos tvirtinimo;
-
Taisyklėse patikslinti 4, 5, 7, 10 ir kitų formos laukelių aprašymai ir kt.
Formos įsigalioja 2012 m. birželio 25 dieną.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000113392
Aktualu – apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems kilnojamų daiktų apdirbimo bei perdirbimo paslaugas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. VA-57 pakeistos ir nauja redakcija išdėstytos Pridėtinės vertės mokesčio už įvežamus iš užsienio ar Lietuvoje įsigyjamus kilnojamuosius daiktus, skirtus jiems aptarnauti, apdirbti bei perdirbimo paslaugoms atlikti, apskaičiavimo rekomendacijos. Rekomendacijose išdėstomos nuostatos, kaip turi būti PVM apmokestinami užsienio apmokestinamiesiems asmenims Lietuvoje tiekiami kilnojamieji daiktai, kurie suteikus jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo paslaugas išgabenami iš Lietuvos į kitą valstybę narę arba trečiąją valstybę.
Rekomendacijų skyriuose atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai, atnaujinti pavyzdžiai, bei šie skyriai papildyti nuostatomis – kas turėtų išgabenti iš Lietuvos kilnojamuosius daiktus (kuriems jų tiekėjas pritaikė 0 proc. PVM tarifą) po jų apdirbimo ar perdirbimo, t. y., nurodyta, kad šie daiktai turėtų būti išgabenti paties tiekėjo, šių kilnojamųjų daiktų pirkėjo ar bet kurio iš jų užsakymu trečiojo asmens (PVM įstatymo 49 ir 41 straipsnių nuostatos)).
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000113567
Aktualu – apmokestinamiesiems asmenims, importuojantiems prekes į Lietuvą, kurios yra skirtos apmokestinamai ekonominei veiklai vykdyti.
Europos Teisingumo Teismas 2012 m. kovo 29 dieną priėmė sprendimą byloje C-414/10 Véleclair SA prieš Ministre du Budget, des Comptes publics et de la Réforme de l’État.
Situacijos aprašymas
Prancūzijos įmonė Véleclair importavo dviračius, deklaruodama, kad jų kilmės šalis yra Vietnamas. Prancūzijos muitų administratorius manė priešingai, kad iš tiesų jų kilmės šalis buvo Kinija, todėl surašė protokolą dėl klaidingos kilmės deklaracijos. Dėl to Véleclair buvo taikomi muitai ir antidempingo muitai, taip pat nuo jų buvo papildomai apskaičiuota PVM suma. Véleclair nesumokėjo šio importo PVM, tačiau pateikė prašymą grąžinti šį papildomai apskaičiuotą importo PVM, kaip atitinkantį atskaitytiną PVM.
Mokesčių administratorius šį prašymą atmetė, nes pagal nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių PVM, nuostatas teisė į importo PVM atskaitą priklauso nuo to, ar importo PVM buvo anksčiau faktiškai sumokėtas. Véleclair pateikė kasacinį skundą Conseil d’État (Valstybės taryba) tvirtindama, kad jos teisė į importo PVM atskaitą negalėjo priklausyti nuo to, ar ji faktiškai anksčiau sumokėjo šį mokėtiną mokestį, nes minėtuose teisės aktuose nustatyta PVM atskaitos sąlyga, susijusi su realiu mokesčio sumokėjimu, o ne vien su jo mokėtinumu, prieštarauja Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punktui.
Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismui buvo pateiktas klausimas:
Ar Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punktą (šiuo metu galiojančios Tarybos direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio 1 dalies e punktą) reikia aiškinti taip, kad pagal jį leidžiama valstybei narei susieti teisę atskaityti importo PVM su tuo, ar asmuo, kuriam tenka prievolė jį sumokėti, anksčiau faktiškai jį sumokėjo, kai šis asmuo taip pat turi ir teisę į šio mokesčio atskaitą.
Dėl esmės
Pirma, Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta formuluotė, pagal kurią apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti PVM, „apskaičiuotą ar sumokėtą“ už prekes, kurios jam yra ar bus patiektos, aiškiai numatyta, kad apmokestinamojo asmens teisė į atskaitą apima ne tik jo sumokėtą PVM, bet ir mokėtiną PVM, t.y. tą, kurį jis dar turi sumokėti.
Be to, iš Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 1 dalies, skaitomos kartu su 10 straipsnio 3 dalimi, matyti, kad teisės į PVM atskaitą atsiradimas nepriklauso nuo fakto, ar buvo sumokėta dalis mokėtino atlygio už importuotą prekę ar prekes. Iš to matyti, kad taikant Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punktą teisė į importo PVM atskaitą iš esmės neturėtų priklausyti ar šis mokestis jau buvo sumokėtas, ar dar ne.
Antra, reikia konstatuoti, kad tokį Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punkto aiškinimą pagrindžia kitos Šeštosios direktyvos nuostatos. Iš tiesų, Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies a punktą, kuriame taip pat vartojama formuluotė „apskaičiuotas ar sumokėtas“, reikia suprasti taip, kad klausimas, ar už ankstesnius ar vėlesnius atitinkamų prekių pardavimo sandorius mokėtinas PVM buvo sumokėtas į valstybės iždą, neturi įtakos apmokestinamojo asmens teisei į atskaitą. Kita vertus, Šeštosios direktyvos 18 straipsnyje „Teisę į atskaitą reglamentuojančios taisyklės“ apsiribojama tuo, jog tam, kad galėtų pasinaudoti teise į importo PVM atskaitą, apmokestinamasis asmuo privalo tik turėti importo dokumentą, kuriame nurodyta, kad jis yra siuntos gavėjas ar importuotojas, ir „nurodyta mokėtina mokesčio suma ar informacija, leidžianti tą sumą apskaičiuoti“. Iš to matyti, kad net šios teisės į atskaitą įgyvendinimas nepriklauso nuo faktiškai anksčiau sumokėto importo PVM.
Trečia, svarbu pabrėžti, kad minėtas aiškinimas atitinka Šeštosios direktyvos tikslus, nes jis leidžia užtikrinti, jog teisė į atskaitą, kuri iš esmės negali būti ribojama, išlieka sudedamąja PVM sistemos dalimi ir gali būti toliau nedelsiant taikoma visiems mokesčiams, kuriais apmokestinami pirkimo sandoriai. Taip labiausiai užtikrinamas mokesčių neutralumo principo laikymasis, nes atskaitos sistemos tikslas yra išvaduoti verslininką nuo sumokėto ar mokėtino PVM, vykdant jo bet kokią ekonominę veiklą, naštos.
Dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo PVM srityje pavojaus šiuo atveju. Kova su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra Šeštojoje direktyvoje pripažintas ir ja siekiamas tikslas. Asmuo, kuris prašo leisti atskaityti PVM, turi įrodyti, kad sąlygos, kuriomis suteikiama teisė į atskaitą, yra įvykdytos, o jei mokesčių administratorius nustato, kad teise į atskaitą buvo pasinaudota sukčiaujant, jis gali atgaline data reikalauti grąžinti atskaitytas sumas. Tačiau negalima pagrįstai tvirtinti, kad importas yra didelį sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pavojų kelianti ūkinė operacija. Iš tiesų prekės importas yra fizinis veiksmas, kurį paliudija ir patikrina kompetentingas administratorius, kiek tai susiję su šios prekės buvimo muitinėje faktu. Be to, tas faktas, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti importo PVM, taip pat turi ir teisę į šio PVM atskaitą, nepadidina sukčiavimo ar piktnaudžiavimo PVM srityje pavojaus. Atvirkščiai, kaip teigė Europos Komisija, aplinkybė, kad tas pats asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, turi ir teisę į atskaitą, priartina šią situaciją prie situacijos, kuriai taikoma atvirkštinio apmokestinimo PVM schema, numatyta Šeštojoje direktyvoje, kuri be kita ko leidžia kovoti su sukčiavimu ir mokesčio vengimu sudarant tam tikrų rūšių sandorius.
Remiantis išdėstytais argumentais ETT priėmė šį sprendimą:
ETT sprendimas
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 17 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį valstybei narei neleidžiama susieti teisės atskaityti importo PVM su tuo, ar asmuo, kuriam tenka prievolė jį sumokėti, anksčiau faktiškai jį sumokėjo, kai šis asmuo taip pat turi ir teisę į atskaitą.
ETT sprendimo taikymas Lietuvoje
Apmokestinamais asmuo, importavęs į Lietuvą prekes, skirtas jo ekonominei PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą nustatyta tvarka apskaičiuotą šių prekių importo PVM, nepriklausomai nuo to, ar šis mokestis jau buvo sumokėtas į muitinės sąskaitą, ar dar ne. Tačiau tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad šia importo PVM atskaitos teise buvo pasinaudota sukčiaujant, siekiant mokestinės naudos ir panašiai, tai mokesčių administratorius galėtų pareikalauti patikslinti importo PVM atskaitą ir sumokėti šį PVM į biudžetą.
Aktualu – fiziniams asmenims, mokantiems PVM.
Papildytas leidinys „Fizinio asmens atmintinė apie pridėtinės vertės mokestį“. Leidinys papildytas 4.2 punktu, kuriame detaliai išdėstyta, koks fizinio asmens gautas atlyginimas neįtraukiamas į 155 tūkst. Lt. Sumą:
-
atlygio už prekes, kurios tiekiamos ir (arba) paslaugas, kurios teikiamos už šalies teritorijos ribų;
-
atlygio už PVM neapmokestinamų prekių (paslaugų) tiekimą (pvz., sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas asmenų įstatymų nustatyta tvarka turinčių teisę teikti šias paslaugas, ir pan.);
-
gautų avansinių sumų;
-
atlygio, gauto už ilgalaikio turto, naudoto šio fizinio asmens ekonominėje veikloje tiekimą;
-
atlygio už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir finansinių paslaugų teikimą, jeigu šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir fizinis asmuo paprastai nesiverčia tokio pobūdžio veikla.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000113783