Gyventojų pajamų mokestis: sausio mėnesio mokesčių naujienos

Raimonda Strakšytė UAB “Fidexperta”

vyr. mokesčių konsultantė

Mantas Grigaitis

vyr. mokesčių konsultantės asistentas

Aktualu gyventojams dėl AB „Snoras“ akcijų.

Gyventojai gali iš finansinių priemonių pardavimo pajamų atimti AB„Snoras“ akcijų įsigijimo kainą ir tokiu būdu sumažinti finansinių priemonių pardavimo apmokestinamąsias pajamas.

Valstybei perėmus AB „Snoras“ akcijas, laikoma, kad šių akcijų turėtojai perleido jas kito asmens nuosavybėn, tačiau 2011 m. atlygio už perleistas akcijas gyventojai negavo. Todėl gyventojai 2011 m. turėtų AB „Snoras“ akcijų įsigijimo kainos negalėjo atimti iš 2011 m. gautų vertybinių popierių pardavimo pajamų.

2014 m. sausio 15 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 39 „Dėl akcinės bendrovės banko Snoras akcijų kainos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) buvo nustatyta, kad AB „Snoras“ paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų kaina lygi 0,00 Lt už vieną akciją. Ši kaina laikoma šių akcijų pardavimo kaina. Priėmus šį Nutarimą laikoma, kad už visuomenės poreikiams paimtas akcijas buvo atsiskaityta 2014 m. Gyventojai apskaičiuodami ir deklaruodami 2014 m. finansinių priemonių pardavimo pajamas, iš bendros per 2014 m. mokestinį laikotarpį gautos finansinių priemonių, kurioms taikoma LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 30 p. nustatyta 10 000 Lt neapmokestinama pajamų mokesčio suma, pardavimo sumos gali atimti AB „Snoras“ akcijų įsigijimo kainą.

Svarbu. Šia tvarka galės pasinaudoti tik tie gyventojai, kurie gavo pajamų iš finansinių priemonių pardavimo būtent 2014 m., kadangi AB „Snoras“ akcijų pardavimo kaina buvo nustatyta 2014 m. sausio 15 d. Jei asmuo 2014 m. pajamų iš finansinių priemonių pardavimo negavo, jis kitais mokestiniais laikotarpiais negalės atimti AB „Snoras“ akcijų įsigijimo kainos.

Mokestinė nauda gyventojams. Remdamiesi šia tvarka gyventojai galės sumažinti savo 2014 m. gautas finansinių priemonių pardavimo apmokestinamąsias pajamas – faktiškai finansinių priemonių pardavimo pajamos nepadidėjo, kadangi AB „Snoras“ akcijų pardavimo pajamos lygios 0,00 Lt, o iš pardavimo pajamų galima atimti AB „Snoras“ akcijų įsigijimo kainą. Pavyzdžiui, gyventojui 2014 m. gavus 20 000 Lt pajamų iš finansinių priemonių pardavimo, kurių įsigijimo kaina lygi 6 000 Lt, jam tektų sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio nuo 10 000 Lt neapmokestinamąjį dydį viršijnčios sumos, t. y. nuo 4 000 Lt. Tačiau jei gyventojas turėjo AB „Snoras“ akcijų, tai jis galėtų jų įsigijimo kainą taip pat atimti iš 2014 m. gautų finansinių priemonių pardavimo pajamų. Taigi, pavyzdžiui, jei gyventojas turėjo AB „Snoras“ akcijų įsigytų už 5 500 Lt, tuomet jam gyventojų pajamų mokesčio nuo finansinių priemonių pardavimo pajamų mokėti nereikės, nes apmokestinamosios pajamos, bus mažesnės nei nustatytas neapmokestinamasis dydis (20 000Lt – 6 000 Lt – 5 500 Lt = 8 500 Lt, 8 500 Lt < 10 000 Lt).

Primename, kad gyventojai finansinių priemonių pardavimo pajamas turi deklaruoti pateikdami Metinės pajamų deklaracijos GPM308F priedą iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d.

Šaltinis

 

Aktualu gyventojams, gaunantiems pajamų iš žaliavinės medienos ar parduoto nenukirsto miško

Nuo 2015 m. sausio 1 d. gyventojai, gaunantys pajamų iš žaliavinės medienos pardavimo ir nenukirsto miško, turės mokėti privalomuosius atskaitymus.

 

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie LR FM) viršininko 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. VA-1 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-179 „Dėl privalomųjų atskaitymų nuo žaliavinės medienos ir nenukirsto miško pardavimo pajamų deklaracijos FR0463 formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstytos ir patvirtintos Privalomųjų atskaitymų iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką deklaracijos FR0463 forma ir jos užpildymo taisyklės.

Pakeitimų esmė – nuo 2015 m. sausio 1 d. visi miško valdytojai, nepaisant to, jie fiziniai ar juridiniai asmenys, turi mokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą nuo pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Kai žaliavinė mediena ir/arba nenukirstas miškas perkami iš kitų asmenų ir parduodami, privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą nedeklaruojami ir nemokami.

Miško valdytojai – fiziniai asmenys deklaracijos FR0463 formos 2 versiją turės pateikti pasibaigus pusmečiui, iki kito mėnesio, einančio po pasibaigusio pusmečio, 15 dienos. Užpildytas deklaracijas VMI prie LR FM galima pateikti per apskričių valstybines mokesčių inspekcijas, paštu ar per elektroninę deklaravimo sistemą.

 

Šaltinis

 

 

Aktualu gyventojams, gaunantiems pajamų iš įvairių finansinių priemonių

Pakeisti LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 11, 36 ir 37 dalių apibendrinti paaiškinimai (komentarai) dėl gyventojų pajamų iš įvairių finansinių priemonių.

Valstybinė mokesčių inspekcija pakeitė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str.11, 33, 36 ir 37 dalių apibendrintus paaiškinimus (komentarus).

Pakeitimų esmė – atnaujintas GPMĮ 2 str. 11 d., kurioje apibrėžiama išvestinių finansinių priemonių sąvoka, komentaras. Nurodoma, kad išvestinėmis finansinėmis priemonėmis laikomos priemonės, kurių vertė kinta nuo tam tikro kintamojo ir pagal kurias atsiskaitymas turi būti įvykdomas ateityje. Be to, komentare aprašomos populiariausios išvestinės finansinės priemonės ir pateikiami pavyzdžiai, susiję su pajamų iš sandorių su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis apmokestinimu gyventojų pajamų mokesčiu.

Taip pat išdėstyti nauji GPMĮ 2 str. 36 ir 37 dalių komentarai. GPMĮ 2 str. 36 d. komentare apibrėžiama, kas laikoma finansine priemone mokesčių tikslais, aprašomos jų rūšys. GPMĮ 2 str. 37 d. komentare aptariama nenuosavybės vertybinių popierių samprata ir pajamų, gautų iš šių nenuosavybės vertybinių popierių, apmokestinimas.

Šaltinis

Aktualu gyventojams, gaunantiems pajamų iš žemės ūkio veiklos

Pakeistas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 33 d. apibendrintas paaiškinimas (komentaras) dėl gyventojų pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Naujai išdėstytas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 33 d. „Pajamos iš žemės ūkio veiklos“ apibendrintas paaiškinimas (komentaras). Nurodoma, kad pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, pajamos, gautos realizuojant maisto produktus, pagamintus iš pačio asmens išaugintų žemės ūkio produktų, bei pajamos, gaunamos iš žemės ūkiui suteiktų paslaugų.

Pažymima, kad žemės ūkio produktų gamyba apima pirminę jų gamybą (auginimas, derliaus nuėmimas, melžimas, gyvūnų veisimas) ir pirminį apdirbimą (apdorojimas, apdirbimas, pirminis tvarkymas, kurio metu nekeičiama žemės ūkio produkto cheminė sudėtis, gaunamas žemės ūkio produktas). Žemės ūkio produktu laikomi augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš šių produktų gauti pirminio perdirbimo produktai.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai gyventojai maisto produktų gamybai naudoja ne tik savo pačių ūkiuose užaugintus žemės ūkio produktus, bet ir produktus, įsigytus iš kitų asmenų (pavyzdžiui, druską, prieskonius ir kt.), pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos tik pajamos už realizuotus tokius produktus, kurių didžiąją dalį sudaro produktai, užauginti pačio gyventojo. Neatsižvelgiama į tai, ar tokie maisto produktai yra gaminami paties gyventojo ar kito asmens, svarbu kas realizuoja tokius produktus ir iš kieno žemės ūkio produktų jie yra pagaminti. Pabrėžtina, kad žemės ūkio pajamomis pripažįstama ir gyventojų natūra gaunama nauda (pavyzdžiui, už produkcijos supirkėjų (perdirbėjų) ūkio plėtrai ar modernizavimui gautas paskolas mokant sumažintas palūkanas arba jų nemokant visai).

Pažymėtina ir tai, kad atlygis, gautas už produkciją natūra ir vėliau realizuotas (pavyzdžiui, perdirbėjui už runkelius atsiskaitant perdirbtu cukrumi), nelaikomas pajamomis iš žemės ūkio veiklos. Žemės ūkio veiklos pajamoms taip pat nepriskiriamos pajamos, gautos iš ilgalaikio turto, naudoto žemės ūkio veikloje, nuosavybės perleidimo.

Šaltinis