Darbdavio kompensacijos darbuotojui kaip pajamos natūra

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-10-11  
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Lietuvos įmonė, nusprendusi plėsti savo veiklą, siekia pritraukti kuo daugiau naujų darbuotojų. Kaip naujų darbuotojų pritraukimo ir esamų darbuotojų išlaikymo būdą įmonė svarsto galimybę darbuotojams, turintiems ikimokyklinio amžiaus vaikų, visiškai ar dalimi kompensuoti jų išlaidas, patiriamas mokant už vietą vaikų darželiuose.

 

Klausimai

Ar darbdavio kompensacijos, mokamos darbuotojams už vietas vaikų darželiuose, būtų apmokestinamos GPM? Ar tokias kompensacijas Lietuvos įmonė galėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams?

 

Pajamos natūra

Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 15 dalimi, gyventojo pajamomis natūra pripažįstamas neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas nuosavybėn ar naudoti turtas arba gautos paslaugos bei kita nauda, kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška, pagal GPMĮ, būtų priskiriamas gyventojo pajamoms. Tai reiškia, kad gyventojo gauta nauda suprantama ne tik kaip nuosavybėn gautas turtas, bet ir naudojimasis juo arba gauta nauda, kai už naudojimąsi kokia nors paslauga sumoka kitas asmuo. Tačiau reikia pažymėti, kad svarstant, ar gyventojo gauta nauda, turtas ar paslaugos gali būti laikomi pajamomis natūra, turi būti nustatyta, kad:

– naudos teikėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominės naudos;

– nauda buvo suteikta dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos;

– naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam gyventojui.

Norint pripažinti, kad gyventojas gavo pajamų natūra, reikia įsitikinti, kad gauta nauda atitinka visas tris minėtas sąlygas. Taip pat, siekiant išsiaiškinti, ar gauta nauda gali būti pripažinta pajamomis natūra, turi būti atsižvelgiama į GPMĮ 9 str. 1 dalį, kurioje nurodyti atvejai, kai gauta nauda nėra laikoma pajamomis natūra. Jeigu nauda suteikiama gyventojui išimtinai tik dėl asmeninių santykių (pavyzdžiui, draugui, kaimynui, giminaičiui), tokia nauda nelaikoma naudą gavusio gyventojo pajamomis natūra.

Pajamos natūra nėra apmokestinamos kaip kokia nors atskira pajamų rūšis, o tik nurodo pajamų gavimo būdą. Jei darbuotojas iš savo darbdavio gauna pajamų natūra, laikoma, kad tokios pajamos yra su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, todėl yra apmokestinamos kaip darbo užmokestis (15 proc. GPM ir privalomojo sveikatos bei valstybinio socialinio draudimo įmokomis).

Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad Lietuvos įmonė, kaip darbdavys, savo darbuotojams mokėtų kompensacijas už jų patirtas išlaidas už vietas savo vaikams vaikų darželiuose. Šiuo atveju galima teigti, kad tarp darbuotojų, kaip naudos gavėjų, ir Lietuvos įmonės, kaip paramos davėjos, yra tarpusavio santykiai, pagrįsti naudos siekimu. Darbdavys mokėtų kompensacijas, siekdamas pritraukti naujus darbuotojus ir motyvuoti įmonėje toliau dirbti jau esamus darbuotojus. Taip pat kompensacijos būtų mokamos konkrečiai kiekvienam darbuotojui, turinčiam ikimokyklinio amžiaus vaikų, lankančių darželius. Taigi, visos trys minėtos sąlygos, norint pripažinti tokias kompensacijas darbuotojų pajamomis natūra, būtų įgyvendintos, o tokios kompensacijos būtų apmokestintos kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.

Pajamų, gautų natūra, vertės nustatymas

Gautų pajamų natūra vertė, vadovaujantis GPMĮ 9 str. 3 dalimi, įvertinama pagal finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 „Dėl pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo“ patvirtintą Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 2 punktą, pajamos natūra yra įvertinamos pagal pajamų natūra davėjo turtui įsigyti arba paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas. Šis pajamų, gautų natūra, įvertinimo būdas laikomas prioritetiniu ir turėtų būti taikomas pirmiausiai. Tačiau, jei pajamų natūra davėjo patirtos išlaidos įsigyjant turtą ar paslaugas neatspindi tokio turto ar paslaugų tikrosios rinkos kainos, pajamos natūra turi būti įvertinamos tokio turto ar paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu.

Vadovaujantis GPMĮ 9 str. 4 dalimi, pajamų natūra vertę nustato pajamų natūra davėjas ar pajamas natūra gaunantis asmuo. Tai priklauso nuo to, ar pajamos natūra yra priskiriamos gyventojo A, ar B klasės pajamoms (pagal GPMĮ).

Pateiktos situacijos atveju Lietuvos įmonė, kompensuodama darbuotojų išlaidas už vaikų darželius, galėtų paprašyti sąskaitų kopijų iš savo darbuotojų apie tai, kiek jie moka vaikų darželiams, ir tuo remdamasi apskaičiuoti išmokamas kompensacijas.

Pajamų natūra, kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, deklaravimas

Kadangi pateiktos situacijos atveju Lietuvos įmonės išmokamos kompensacijos savo darbuotojams būtų laikomos pajamomis natūra ir darbuotojų darbo užmokesčio dalimi, todėl, pagal GPMĮ 22 str. 2 d. 1 punktą, tokios pajamos būtų priskiriamos A klasės pajamoms. Tai reiškia, kad 15 proc. GPM nuo tokių pajamų turėtų apskaičiuoti, deklaruoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamas išmokantis asmuo. Taigi, GPM nuo tokių kompensacijų turėtų sumokėti situacijoje minima Lietuvos įmonė. Lietuvos įmonė taip pat turėtų tokias kompensacijas ir nuo jų apskaičiuotą GPM deklaruoti Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formoje, kuri turi būti pateikiama iki kito mėnesio 15 d.

Darbuotojų gautos naudos priskyrimas vieneto leidžiamiems atskaitymams

Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 17 str. 1 dalimi, leidžiamais atskaitymais yra laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės vieneto veiklai sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti. Kartu vieneto leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos ir visos išlaidos darbuotojų naudai, jei tokia darbuotojų gauta nauda yra GPM objektas, neatsižvelgiant į tai, ar apmokestinama GPM, ar ne.

[content_protector password=”fidexperta”]Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad Lietuvos įmonė pasiryžusi savo darbuotojams visiškai ar iš dalies kompensuoti išlaidas už jų vaikų darželius. Kaip jau minėta, tokia kompensacija būtų laikoma darbuotojų gauta nauda ir jų pajamomis natūra, t. y. GPM objektu. Kadangi kiekvieno darbuotojo atveju būtų žinoma, kokio dydžio kompensaciją jis gavo, tokios išlaidos galėtų būti priskiriamos Lietuvos įmonės leidžiamiems atskaitymams, kuriais būtų sumažintos Lietuvos įmonės apmokestinamosios pajamos.

Tuo atveju, jeigu, pavyzdžiui, Lietuvos įmonė įkurtų darželį savo darbuotojų vaikams, tai išlaidos išlaikyti tokį darželį, pavyzdžiui, darbo užmokestis, patalpų nuoma, komunalinės paslaugos, maitinimas, taip pat galėtų būti priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams. Kadangi būtų žinoma, kurių darbuotojų vaikai lanko įmonės įkurtą darželį, būtų galima nustatyti kiekvieno darbuotojo gautą individualią naudą. Taip pat Lietuvos įmonė galėtų įsigyti tokias paslaugas iš subjektų, jau teikiančių šias paslaugas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas buvo išdėstyta, darbdavių mokamos įvairios kompensacijos darbuotojams, pavyzdžiui, už patirtas išlaidas darbuotojų vaikų darželiams, pagal GPMĮ nuostatas, gali būti pripažintos pajamomis natūra. Kadangi pajamas natūra tokiu atveju išmoka darbdavys, jos būtų laikomos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis. Sąnaudos, patirtos suteikiant darbuotojams naudą, kuri yra GPM objektas, priskiriamos vieneto leidžiamiems atskaitymams.[/content_protector]