Apskaitos , audito ir mokesčių aktualijos

2014-03-12  Nr. 10

Biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

Dėl PVM tarifo

Vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 2 str. 29 dalimi, PVM moka asmuo, kuriam pagal PVM įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal PVM įstatymo 71-1 straipsnį apmokestinamajam asmeniui (kuris nėra ir neprivalo būti įregistruotas PVM mokėtoju pagal PVM įstatymo 71 ar 72 straipsnį), taip pat juridiniam neapmokestinamajam asmeniui nustatyta prievolė registruotis PVM mokėtoju ne tik dėl prekių tiekimo, bet ir dėl prekių įsigijimo iš kitos valstybės narės bei paslaugų įsigijimo iš užsienio apmokestinamųjų asmenų.

Jeigu asmenys, ne PVM mokėtojai, per kalendorinius metus iš kitos ES valstybės narės įsigijo prekių, kurių vertė viršijo 35 000 Lt, tai PVM turi būti apskaičiuotas už visas įsigytas prekes, dėl kurių ši riba buvo viršyta. Remiantis PVM įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, įsigyjamos iš kitos valstybės narės prekės PVM apmokestinamos taikant toms prekėms PVM įstatymo nustatytą PVM tarifą, galiojantį prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentu.

Vadovaujantis PVM įstatymo 19 str. 1 dalimi, prekių tiekimo ir įsigijimo iš kitos valstybės narės ir paslaugų teikimo atvejais, nenurodytais šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse ir PVM įstatymo IV ir V skyriuose, taikomas standartinis PVM tarifas. Remiantis PVM įstatymo 2 str. 32 dalimi, standartinis PVM tarifas yra 21 proc.

Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, Lietuvos biudžetinei įmonei Lietuvoje už įsigytas metalo apdirbimo stakles turi būti taikomas standartinis, t. y. 21 proc., PVM tarifas.

Dėl PVM atskaitos

Remiantis LR biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – BĮ įstatymas) 3 str. 1 dalimi, biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams. Pagal BĮ įstatymo 6 str. 1 dalį, biudžetinės įstaigos nuostatai yra dokumentas, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje.

[content_protector password=”fidexperta”]Pagal PVM įstatymo 2 straipsnyje pateiktus sąvokų apibrėžimus, PVM atskaita – pirkimo ir (arba) importo PVM dalies atskaitymas, kai, pagal PVM įstatymo nuostatas, apskaičiuota atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM dalimi sumažinama mokėtina į biudžetą ar padidinama grąžintina iš biudžeto PVM suma. PVM atskaita gali pasinaudoti asmuo, įsiregistravęs PVM mokėtoju ir vykdantis PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytą veiklą. Vadovaujantis PVM įstatymo 57 str. 1 dalimi, teisę į PVM atskaitą turi PVM mokėtojai, išskyrus tuos, kuriems taikomos PVM įstatymo XII skyriaus penktojo skirsnio nuostatos. Teisę į PVM atskaitą taip pat turi PVM mokėtojais neįregistruoti Lietuvos Respublikos apmokestinamieji asmenys, privalėję pateikti prašymą įregistruoti juos PVM mokėtojais pagal PVM įstatymo 71 arba 71-1 straipsnį, ar PVM mokėtojais neįregistruoti užsienio apmokestinamieji asmenys, kurie šalies teritorijoje tiekė PVM apmokestinamas prekes, išskyrus nurodytas PVM įstatymo 117 str. 2 dalyje. PVM mokėtojai, kurie PVM mokėtojais įregistruoti vien dėl prekių įsigijimo iš kitų valstybių narių ir nevykdo jokios ekonominės veiklos, teisės į PVM atskaitą neturi. Šie ir kiti asmenys turi teisę į PVM atskaitą tik tuo atveju, kai jie PVM įstatymo nustatyta tvarka tiekia į kitą valstybę narę naujas transporto priemones.

Nagrinėjant pateiktą situaciją, pagal tai, kad Lietuvos biudžetinė įstaiga nevykdo ekonominės veiklos, Lietuvos biudžetinė įstaiga neturi teisės į PVM atskaitą.

Norint nustatyti, koks PVM tarifas turi būti taikomas įsivežant prekes iš Europos Sąjungos valstybės narės ir ar yra galima PVM atskaita, reikia vertinti įvairių aplinkybių visumą: koks subjektas įsiveža prekes iš Europos Sąjungos teritorijos, ar šis subjektas vykdo ekonominę veiklą, kokia įsigyjamų prekių vertė ir kita.

[/content_protector]

Gyventojui, vykdančiam turto pardavimo sandorius ir siekiančiam tinkamai vykdyti savo mokestines prievoles, reikia atsižvelgti į parduodamo turto rūšį ir įvertinti gaunamų pajamų pobūdį ne tik gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), bet ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) aspektu.

Dėl paveikslo pardavimo sandorio apmokestinimo GPM

Remiantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymas) 3 straipsniu, gyventojų pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Paveikslai yra priskirtini prie neregistruojamo turto. Vadovaujantis GPM įstatymo nuostatomis, turto pardavimo apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautų pardavimo pajamų ir to turto įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. Atsižvelgiant į GPM įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą lengvatą, iš turto įsigijimo kainos ir kitų GPM įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu susijusių išlaidų, skirtumas, neviršijantis 8 000 litų, yra neapmokestinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Jeigu Lietuvos gyventojas neturi įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų, pajamų mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visų gautų turto pardavimo pajamų. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos už turto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn apmokestinamos taikant 15 proc. tarifą.

Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamą situaciją, gyventojui, pardavusiam paveikslą, atsiranda prievolė sumokėti GPM nuo turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumo, atėmus neapmokestinamąjį dydį 8 000 litų, taikant 15 proc. tarifą.

Dėl žemės pardavimo sandorio apmokestinimo GPM

Žemė yra priskiriama prie nekilnojamojo turto, kuris turi būti privalomai įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Pagal GPM įstatymo 17 str. 1 d. 28 punktą, kai gyventojas, prieš metus įsigijęs žemę, ją parduoda, jam atsiranda prievolė sumokėti GPM nuo turto pardavimo ir įsigijimo kainos skirtumo, taikant 15 proc. tarifą, kadangi gyventojas neišlaiko šio turto savo nuosavybėje 5 metus.

Dėl žemės pardavimo sandorio apmokestinimo PVM

Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 71 str. 2 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju ir už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas PVM įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) neviršijo 155 000 litų. Taigi, nekilnojamasis turtas tampa PVM objektu, kai yra parduodamas ar kitaip nuosavybės teise perleidžiamas Lietuvoje esantis turtas ir jį parduoda arba kitaip perleidžia apmokestinamasis asmuo, vykdydamas ekonominę veiklą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ekonomine veikla yra laikytini tik tokie sandoriai, kurie pasižymi veiklos tęstinumu ir ekonominės naudos siekimu. Vienkartiniai turto pardavimo sandoriai nelaikomi ekonomine veikla.

Remiantis PVM įstatymo 32 str. 2 dalimi, PVM neapmokestinamas žemės pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, gaudamas tą žemę, įgyja teisę ja disponuoti kaip savininkas, tačiau numatyta išimtis, kuriai esant žemės pardavimas yra apmokestinamas. PVM apmokestinamas žemės pardavimas, jeigu žemė yra perduodama kartu su naujais pastatais ar statiniais ar jų dalimis, taip pat žemė statyboms. Žeme statyboms laikomas žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie nors tvarkymo darbai, ar ne.

[content_protector password=”fidexperta”]Panagrinėjus Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktiką, matyti aiškus ir jau nusistovėjęs požiūris į žemės pardavimo sandorių apmokestinimą. ETT nurodė, kad žemės statybai tiekimas turi būti laikomas apmokestinamu PVM, neatsižvelgiant į tai, ar sandoris yra nuolatinio pobūdžio ir ar asmuo, atlikęs tiekimą, vykdo gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens veiklą, jeigu šis sandoris nėra tik savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas. Savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas pats savaime negali būti laikomas ekonomine veikla. Atitinkamai, įvykdytų pardavimo sandorių skaičius ir apimtis patys savaime nėra esminiai, t. y. tai negali būti laikoma kriterijais, pagal kuriuos atskiriama ūkio subjekto, veikiančio kaip privatus asmuo, veikla nuo ūkio subjekto veiklos, kurią vykdant sudaryti sandoriai laikomi ekonomine veikla. ETT pažymėjo, kad reikšmingus pardavimo sandorius gali sudaryti ir ūkio subjektai, veikdami kaip privatūs asmenys. Situacija keistųsi, jeigu suinteresuotasis asmuo pradėtų aktyvius prekybos žeme veiksmus ir imtųsi priemonių, panašių į gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens naudojamas priemones. Prie tokių veiksmų visų pirma gali būti priskiriami žemės sklypų parengimo darbų atlikimas ir rinkodaros priemonių įgyvendinimas. Tokie veiksmai paprastai nepatenka į asmeninio turto valdymą, ir tokiu atveju statybai skirtos žemės tiekimas negali būti laikomas tik savininko nuosavybės teisių įgyvendinimu.

Tik turto įsigijimas ar tik pardavimas negali būti laikomas turto naudojimu, siekiant gauti nuolatinių pajamų, nes vienintelis atlygis už šiuos sandorius yra galimas pelnas iš šio turto pardavimo. Iš esmės šie sandoriai savaime negali būti laikomi ekonomine veikla.

Nagrinėjant pateiktą situaciją, trūksta informacijos dėl žemės pardavimo pobūdžio, todėl vertinant, ar gyventojas nesiekia verstis ekonomine veikla ir ar jam neatsiranda mokestinių prievolių dėl PVM mokėjimo, reikia vertinti visas aplinkybes pagal individualią situaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas aprašyta, siekiant nustatyti fizinio asmens mokestines prievoles dėl turto pardavimo sandorių, būtina įvertinti visas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sandorio apmokestinimui GPM ir PVM – turto rūšį, sandorio vertę, taikomas lengvatas ir kita. [/content_protector]

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Lietuvos gyventoja per internetinę parduotuvę nusprendė įsigyti drabužių iš ne Europos Sąjungos valstybės – Kinijos. Prie įsigytų siuntinių buvo nurodyta, kad galimas pristatymas pasauliniu mastu, pristatymo kaina – 5 proc. pirkinių krepšelio vertės. Įsigyti drabužiai skirti tik Lietuvos gyventojos asmeniniam naudojimui, neketinama jų perparduoti Lietuvoje.

Taip pat Lietuvos gyventojos sutuoktinis, išvykęs į komandiruotę JAV keturiems mėnesiams, gimtadienio proga norėtų žmonai atsiųsti į Lietuvą nedidelį siuntinį kaip dovaną – rankinę.

Klausimas

Ar Lietuvos gyventojos gaunami siuntiniai iš Kinijos ir JAV bus apmokestinami Lietuvoje? Jei taip, kokiais mokesčiais?

Gyventojas gali gauti pajamų, vykdydamas veiklą įvairia forma, pavyzdžiui, pagal paslaugų sutartį, įregistravęs individualią veiklą, kaip mažosios bendrijos narys ir panašiai, tačiau būtina atsižvelgti į mokesčių teisės aktuose nustatytus apribojimus verstis tam tikra veikla.

LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – GPM įstatymas), individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Gyventojo individuali veikla gali būti vykdoma ją įregistravus pagal pažymą arba įsigijus verslo liudijimą, iš anksto sumokant fiksuoto dydžio pajamų mokestį. Mokėtinas pajamų mokestis apskaičiuojamas proporcingai išduodamo verslo liudijimo galiojimo laikui.

Pažymėtina, kad veikla pagal verslo liudijimą yra ribota – gyventojas gali įsigyti tik tokį verslo liudijimą, kuris nurodytas Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše, patvirtintame LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“.

Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, veiklai pagal verslo liudijimą taikomi tam tikri apribojimai. Vadovaujantis minėto nutarimo nuostatomis, išduotas verslo liudijimas verstis kurios nors rūšies veikla suteikia teisę parduoti prekes ir teikti paslaugas gyventojams, taip pat parduoti tik savo gamybos prekes ir teikti paslaugas (išskyrus gyvenamosios paskirties patalpų nuomą) juridiniams asmenims, jeigu iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos iš verslo liudijime nurodytos veiklos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį. Tuo atveju, jeigu gyventojas individualią veiklą vykdo įsigijęs ne vieną verslo liudijimą, vertinant, ar iš juridiniams asmenims parduotų savo gamybos prekių ir suteiktų paslaugų gautos pajamos yra ne didesnės kaip 15 500 litų per mokestinį laikotarpį, į 15 500 litų sumą įskaičiuojamos iš juridinių asmenų gautos visuose verslo liudijimuose nurodytų rūšių veiklos pajamos. Taip pat svarbu, kad verslo liudijimas suteikia teisę parduoti savo gamybos prekes ir teikti paslaugas juridiniams asmenims tik tuo atveju, kai veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis nėra viena iš veiklos, kuria faktiškai verčiasi juridinis asmuo, rūšių.

Vadovaujantis GPM įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, gyventojas gali pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų, jeigu jis neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju. Taigi, gyventojas gali vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą iki tol, kol jam neatsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, gyventojas privalo registruotis PVM mokėtoju ir už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas skaičiuoti ir mokėti PVM, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutiniuosius 12 mėnesių) viršijo 155 000 litų. Atkreiptinas dėmesys, kad šių sąlygų neatitinkančio verslo liudijimą įsigijusio gyventojo individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant 5 arba 15 proc. (jeigu tai laisvoji profesija) GPM tarifą, kuris pradedamas taikyti gyventojo individualios veiklos pajamoms, uždirbtoms mėnesį, einantį po mėnesio, kurį gyventojas neteko teisės pasirinkti mokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.

[content_protector password=”fidexperta”]Nagrinėjant pateiktą situaciją, gyventojas įsigijo verslo liudijimą „Namų ūkio veikla“, kuris apima ir butų tvarkymą. Tačiau reikia pažymėti, kad, pirma, gyventojas negalėtų teikti butų tvarkymo paslaugas įmonei, kuri faktiškai verčiasi ta pačia veikla. Antra, namų ūkio sąvoka apima grupę asmenų, gyvenančių viename būste, turinčių bendrą biudžetą ir kartu besimaitinančių, bet nebūtinai susijusių giminystės ryšiais. Namų ūkiu taip pat laikomas atskirai gyvenantis vienas asmuo. Įsigijus šį verslo liudijimą, negali būti tvarkomi juridinių asmenų biurai. Atsižvelgiant į tai, gyventojos gautos pajamos už juridinio asmens biuro tvarkymą negali būti priskirtos pajamoms pagal verslo liudijimą. Jos turi būti apmokestintos kaip individualios veiklos pajamos pagal pažymą, pagal tokiai veiklai taikomą apmokestinimo tvarką (keičiasi mokesčio tarifas, VSD ir PSD įmokų dydis, išlaidų priskyrimas). Dėl gyventojos tvarkomo kito buto, kuris taip pat nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui, bet yra nuomojamas gyventojams, svarbios tokios aplinkybės kaip šių paslaugų užsakovas, mokėtojas už suteiktas paslaugas, paslaugų teikimo pobūdis ir kitos. Tuo atveju, jeigu paslaugos teikiamos būtent gyventojams, kaip namų ūkiui, šios pajamos galėtų būti traktuojamos kaip pajamos pagal verslo liudijimą, tačiau kiekvieną atvejį reikia įvertinti individualiai, išsamiai išanalizavus visas aplinkybes.

Ketinant verstis tam tikra veikla, pirmiausia būtina žinoti, ar gyventojas gali savo veiklai vykdyti pasirinkti tokią formą. Pavyzdžiui, teisės aktai gali nustatyti reikalavimą įsteigti juridinį asmenį vykdyti tam tikras ūkines komercines, gamybines ir kitas veiklas. Taip pat prieš veiklos vykdymą svarbu patikrinti, ar nėra nustatyto reikalavimo gyventojui turėti licenciją, leidimą ar kitokį dokumentą, suteikiantį teisę verstis tos rūšies veikla.

Gyventojui, įsigyjančiam verslo liudijimą, reikia žinoti mokesčių teisės aktuose įtvirtintus apribojimus, kurie svarbūs dėl pajamų apmokestinimo. Nesilaikant jų, pajamos ar jų dalis gali būti traktuojamos kaip gautos ne pagal verslo liudijimą, tokiu atveju keisis ir visa pajamų apmokestinimo tvarka.

[/content_protector]

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Lietuvos gyventoja per internetinę parduotuvę nusprendė įsigyti drabužių iš ne Europos Sąjungos valstybės – Kinijos. Prie įsigytų siuntinių buvo nurodyta, kad galimas pristatymas pasauliniu mastu, pristatymo kaina – 5 proc. pirkinių krepšelio vertės. Įsigyti drabužiai skirti tik Lietuvos gyventojos asmeniniam naudojimui, neketinama jų perparduoti Lietuvoje.

Taip pat Lietuvos gyventojos sutuoktinis, išvykęs į komandiruotę JAV keturiems mėnesiams, gimtadienio proga norėtų žmonai atsiųsti į Lietuvą nedidelį siuntinį kaip dovaną – rankinę.

Klausimas

Ar Lietuvos gyventojos gaunami siuntiniai iš Kinijos ir JAV bus apmokestinami Lietuvoje? Jei taip, kokiais mokesčiais?

Importas – tai užsienio valstybės prekių ar paslaugų, dažniausiai skirtų prekybai, įvežimas į valstybę. Importuotų prekių galutinis vartotojas yra valstybės, į kurią importuojama, gyventojai ar organizacijos, o pardavėjas ar tiekėjas – užsienio valstybių gamintojai, tiekėjai.

Apmokestinimas, kuris taikomas prekėms, importuotoms į Lietuvą iš trečiųjų šalių (nagrinėjamu atveju, iš Kinijos ir JAV), paprastai susideda iš trijų dalių: muito, importo PVM ir akcizo, jei jis atitinkamai prekei nustatytas.

Dėl importo PVM

Vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo nuostatomis, pagal bendrą taisyklę, importuojamoms prekėms taikomas standartinis PVM tarifas – šiuo metu 21 proc., tačiau būtina atsižvelgti, kokio pobūdžio prekės importuojamos, t. y. ar šioms prekėms nėra taikomas lengvatinis PVM tarifas, ar šioms prekėms netaikomos specialiosios nuostatos dėl neapmokestinimo importo PVM.

PVM įstatymo 40 straipsnyje išvardinti ypatingi atvejai, kai importuojamos prekės neapmokestinamos importo PVM. Pagal pateiktą situaciją, nagrinėtini du atvejai – komercinio pobūdžio siuntmena ir nekomercinio pobūdžio prekių siuntmena.

Komercinio pobūdžio prekių siuntmena importo PVM neapmokestinama, jei prekės sudaro vieną prekių siuntmeną ir bendra tokių prekių vertė ne didesnė kaip 75 litai. Vieną siuntą sudarančių prekių bendra vertė – kaina, sumokėta už prekes (arba mokėtina, jeigu prekės būtų pirktos), esančias vienoje siuntoje, neįskaitant transportavimo, draudimo ir kitų išlaidų, kurios paprastai įtraukiamos į importo PVM apmokestinamąją vertę. Šiuo atveju nuostata netaikoma etilo alkoholiui, alkoholiniams gėrimams, apdorotam tabakui ir etilo alkoholio turintiems skystiems parfumerijos, kosmetikos, tualetiniams gaminiams.

Importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu jos bendra vertė neviršija 160 Lt. Siuntmena laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1. Siuntmenos gavėjas – fizinis asmuo;

1. Siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, kad šie daiktai skirti ekonominei veiklai;

1. Siuntmenos gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai;

1. Siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal LR akcizų įstatymą yra akcizų objektas;

1. Tuo atveju, jei siunčiama kava ar arbata, siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gr), arbatos svoris neviršija 100 gr (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gr).

Kaip minėta, į siuntmenos bendrą vertę nėra įskaitomos transportavimo, draudimo ir kitos išlaidos, kurios paprastai įtraukiamos į importo PVM apmokestinamąją vertę.

Importo PVM neapmokestinamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenos, jeigu jų gavėjas yra fizinis asmuo, jas sudaro daiktai, skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. daiktai, sudarantys siuntmeną, pagal paskirtį, kiekį, rūšį, modelį, kitas aplinkybes neturi sudaryti prielaidų, kad jie skirti parduoti ar naudoti komercijai. Importo PVM lengvata nebus taikoma, jeigu siuntmeną sudarys didelis kiekis vienos rūšies tokio paties modelio daiktų, kurių akivaizdžiai per daug vieno asmens ar jo šeimos poreikiams, naudojant įvežamus daiktus pagal paskirtį. Taip pat, kaip minėta, būtina sąlyga dėl siuntmenos importo PVM neapmokestinimo – gavėjas niekaip neatsilygina (prekės perleidžiamos nemokamai, be jokio gavėjo įsipareigojimo) siuntėjui, t. y. už siuntmeną siuntėjas negauna jokio užmokesčio. Jei prekės perkamos internetu ir tokių prekių vertė neviršija 75 litų (išskyrus etilo alkoholį, alkoholinius gėrimus, apdorotą tabaką ir etilo alkoholio turinčius skystus parfumerijos, kosmetikos, tualetinius gaminius), neatsižvelgiant į tai, kas nurodomas gavėju, taikoma anksčiau aptarta importo PVM lengvata. Pažymėtina, kad nupirkus prekes internetu ir parsisiunčiant jas ne sau, bet nurodant gavėju kitą asmenį, nelaikoma, kad siuntmena iš siuntėjo gauta neatlygintinai.

Taigi, nagrinėjant pateiktą situaciją, Lietuvos gyventojos drabužių siuntmena iš Kinijos būtų laikoma komercinio pobūdžio, tačiau importo PVM būtų neapmokestinama tuo atveju, jei bendra siuntmenos vertė neviršytų 75 litų. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu siuntmenos iš Kinijos internetinės parduotuvės vertė viršytų 75 litus, skaičiuojant importo PVM, prie siuntmenos vertės būtų pridedamos ir siuntimo (transportavimo) išlaidos. Nagrinėjamos situacijos atveju turėtų būti pridėta pristatymo kaina (5 proc. pirkinių krepšelio vertės). Kaip dovana nuo vyro gaunama siuntmena iš JAV turėtų būti laikoma nekomercinio pobūdžio, todėl neturėtų būti apmokestinama importo PVM, jeigu bendra siuntmenos vertė neviršytų 160 litų.

Dėl importo muitų

Tarybos 2009 m. lapkričio 16 d. reglamente Nr. 1186/2009, nustatančiame Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, nurodyta, kad visas prekių siuntas, išsiųstas tiesiai iš trečiosios šalies gavėjui Bendrijoje, leidžiama įvežti be importo muitų, jeigu prekių savoji vertė kiekvienoje siuntoje neviršija 150 EUR (apie 510 litų). Nuo importo muitų, kaip ir nuo importo PVM, neatleidžiami alkoholio gaminiai, kvepalai ir tualetiniai vandenys, tabakas ir tabako gaminiai.

Tarybos 1987 m. liepos 23 d. reglamente Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo nustatyta, kad importo muitais apmokestinamoms prekėms, atsiunčiamoms vienoje siuntoje, kurią vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, taikoma fiksuoto dydžio 2,5 proc. muito norma, jei jos importuojamos nekomerciniais tikslais ir jų tikroji vertė ne didesnė kaip 700 eurų (apie 2 400 litų). Toks muito apskaičiavimas netaikomas prekėms, kurioms muito tarife nustatyta muito norma „neapmuitinama“.

Pažymėtina, kad fiksuoto dydžio muito norma netaikoma prekėms, atsiunčiamoms nekomerciniais tikslais vienoje siuntoje, kurią vienas privatus asmuo siunčia kitam privačiam asmeniui, ir jų tikroji vertė ne didesnė kaip 700 eurų (apie 2 400 litų), jei prieš joms pritaikant fiksuoto dydžio normą asmuo prašo jas apmokestinti atitinkamoms prekėms nustatytais muitais.

Tuo atveju, jei siuntose atsiunčiamų prekių vertė didesnė kaip 700 eurų (apie 2 400 litų) – prekės apmokestinamos importo muitais, nustatytais Tarybos 1987 m. liepos 23 d. reglamente Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Muito dydis priklauso nuo prekės rūšies (svarbūs visi požymiai ir sudedamosios dalys), šalies, iš kurios atsiunčiama prekė.

Lietuvos gyventojos gaunamos siuntos iš Kinijos ir JAV importo muitais būtų neapmokestinamos, jei kiekvienos iš siuntų vertė neviršytų 150 eurų (apie 510 litų).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą situaciją akcizinės prekės nesiunčiamos, akcizų mokestis gaunamiems siuntiniams nebūtų taikomas.

Siunčiantis prekes iš trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos valstybių), būtina įvertinti, kas yra prekės siuntėjas, siuntos pobūdį, siuntos vertę, siunčiamas prekes ir kt., nes nuo to priklauso, ar gauta siunta bus papildomai apmokestinta Lietuvoje ir kokiais importo mokesčiais.

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

2012 m. nuolatinis Lietuvos gyventojas savo anūkei, kuri prieš metus ištekėjo, padovanojo žemės sklypą Mickūnuose (Vilniaus raj.). Dovanoto žemės sklypo vertė – 50 000 litų. Gyventojo anūkė nusprendė ne statyti namą ant senelio dovanoto žemės sklypo, o jį parduoti ir persikelti gyventi į Vilnių. 2014 m. pradžioje gyventojo anūkė pardavė žemės sklypą savo pusbroliui už 75 000 litų. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje sandorio šalys nustatė, kad už žemės sklypą bus atsiskaitoma dalimis: pusė kainos – pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu, kita dalis – 2015 m.

Klausimas

Ar, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktais, gyventojams kyla kokių mokestinių pasekmių dėl dovanojimo sandorio? Ar apmokestinamos anūkės žemės sklypo, gauto dovanojimo būdu, pardavimo pajamos? Jei taip, kada turi būti sumokėtas gyventojų pajamų mokestis?

Dėl žemės sklypo dovanojimo sandorio

Sudarant dovanojimo sandorį, mokesčių aspektu yra svarbios aplinkybės, kas dovanojimo sandorio šalys – artimi giminaičiai, susiję asmenys mokesčių tikslais, darbdavys ar atvirkščiai – jokiais ryšiais nesusiję asmenys, taip pat sandorio vertė ir kitos aplinkybės. Nuo šių aplinkybių priklauso, ar gyventojui kyla mokestinių pasekmių dėl padovanoto turto, nesvarbu, kokio pobūdžio dovana – pinigai, nekilnojamasis turtas (žemės sklypas, pastatai), vertybiniai popieriai ar kita.

Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPM įstatymo) 17 str. 1 d. 26 punktu, GPM neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taip pat GPM neapmokestinama iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų.

Remiantis Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėmis, patvirtintomis LR Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133, turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas dovanojimo momentu būtų įvertintas paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiui apskaičiuoti (jeigu šis turtas yra minėto mokesčio bazė) arba kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis (jeigu šis turtas yra fizinių asmenų pajamų (gyventojų pajamų) mokesčio bazė). Dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma tos dovanos gavimo dieną nustatyta turto vertė pagal tikrąją rinkos kainą.

Nagrinėjant pateiktą situaciją, kyla klausimas, kas laikytini dovanos gavėjais – gyventojo anūkė ar gyventojo anūkė ir jos vyras. Tuo atveju, jeigu dovanojimo sandoriu žemės sklypas perleidžiamas tik gyventojo anūkei asmeninės nuosavybės teise, dovanojimo sandoris būtų neapmokestinamas GPM, kadangi dovana gauta iš artimo giminaičio – senelio. Kitu atveju, jeigu dovana perleidžiama gyventojo anūkei ir jos vyrui, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gyventojo anūkei priklausanti dovanos dalis būtų neapmokestinama GPM, o anūkės vyrui priklausanti dovanos dalis taptų GPM objektu – 8 000 litų viršijanti suma būtų apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio

Vadovaujantis GPM įstatymo 17 str. 1 d. 28 punkte įtvirtinta lengvata, GPM neapmokestinamos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn GPM įstatymo 17 str. 1 d. 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Pagal pateiktą situaciją matyti, kad gyventojo anūkė 2012 m. senelio dovanotą žemės sklypą pardavė pusbroliui 2014 m., t. y. žemės sklypo nuosavybėje neišlaikiusi 5 metų, todėl šiam nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriui GPM lengvata netaikoma.

[content_protector password=”fidexperta”]GPM būtų apskaičiuojamas nuo pardavimo kainos ir įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, skirtumo, taikant 15 proc. GPM tarifą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš turto pardavimo pajamų leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Teisės aktuose nustatytų privalomų mokėjimų sumokėjimas taip pat turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Taigi, pagal pateiktą situaciją, jeigu senelis dovanojo žemės sklypą asmeniškai anūkei, anūkė, pardavusi žemės sklypą, nuo turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų 25 000 litų (75 000 – 50 000) turi apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 15 proc. GPM.

Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta sąlyga, kad atsiskaitymas už žemės sklypą bus vykdomas dalimis: pusė kainos – pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu, kita dalis – 2015 m. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojų pajamų apmokestinimo aspektu yra taikomas pinigų apskaitos principas, t. y. pajamos apmokestinamos tada, kai jos faktiškai gaunamos, gyventojo anūkė dalį GPM, apskaičiuoto proporcingai, turėtų sumokėti ir deklaruoti iki 2015 m. gegužės 1 d., teikdama Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2014 mokestinius metus, likusią dalį – iki 2016 m. gegužės 1 d. Tačiau, nustatant apmokestinamąsias pajamas ir GPM, kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į sutartyje nustatytas atsiskaitymo, nuosavybės perėjimo momento (sumokėjus dalį ar visą sutartą atlygį už įsigytą turtą) ir kitas sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, siekiant pasitikrinti ir nustatyti, ar gyventojui kyla mokestinių pasekmių dėl dovanojimo ar kito sandorio, reikšmingos aplinkybės yra sandorio šalys, sandorio vertė ir kita. Taip pat mokesčių mokėtojui svarbu žinoti ir įvertinti galimas rizikas. Kai sandoris vyksta tarp susijusių asmenų, sandoris turi vykti vadovaujantis ištiestosios rankos principu – sandorio kaina turi atitikti tikrąją rinkos kainą. Tais atvejais, kai dovanojimo sandoriais dirbtinai sukeliama objekto vertė, mokesčių administratorius juos eliminuoja sandorių sekoje, pripažindamas kaip fiktyvius, ir taiko Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą. [/content_protector]

Rūta BILKŠTYTĖ

Situacija

Nuolatinė Lietuvos gyventoja įsigijo verslo liudijimą patalpų tvarkymo, valymo paslaugų teikimui – „Namų ūkio veikla“ (šeimininkavimas pobūviuose, butų tvarkymas, baldų ir kilimų valymas, vaikų priežiūra, daržų priežiūra, apželdinimas, malkų skaldymas, šiukšlių surinkimas). Pagal šios veiklos verslo liudijimą, gyventoja tvarko du butus, nuosavybės teise priklausančius juridiniam asmeniui. Viename iš butų juridinis asmuo yra įsirengęs biurą, kuriame vykdo juridinio asmens veiklą. Kitą butą juridinis asmuo ilgalaikės nuomos sutarties pagrindu nuomoja gyventojams, kurie buto nenaudoja komercinės veiklos vykdymui. Gyventoja juridinio asmens biurą tvarko kartą per savaitę, o gyventojų butą – du kartus per mėnesį.

Klausimas

Ar gyventoja gali tvarkyti juridiniam asmeniui priklausančius butus įsigijusi verslo liudijimą? Kaip apmokestinamos gyventojos, kuri verčiasi tokia veikla, gautos pajamos.

Investicinis projektas – tai įmonės investicijos į LR pelno mokesčio (toliau – PM) įstatyme nurodytą materialųjį ir nematerialųjį ilgalaikį turtą, skirtos naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui.

Pagal pateiktą informaciją, UAB A vykdomu investiciniu projektu, įsigydama archyvavimo įrangą, siekia padidinti teikiamų paslaugų apimtį ir pajėgumus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB A investicijos, įsigyjant minėtą archyvavimo įrangą, atitinka investiciniam projektui keliamus tikslus.

Taigi, jei UAB A didina paslaugų pajėgumus ir vykdo investicinį projektą, kaip tai numatyta PM įstatymo 46-1 straipsnyje, jos apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas faktiškai patirtų išlaidų turtui įsigyti dydžiu. Tačiau apmokestinamąjį pelną mažinti dėl vykdomo investicinio projekto galima tuomet, jei UAB A įsigyja šioms turto grupėms priskirtiną ilgalaikį turtą:

Pagal pateiktą informaciją, UAB A įsigijo mobilius stelažus, kuriuos galima automatiškai sustumti ir išplėsti, todėl priskyrė juos ilgalaikio turto grupei „Mašinos ir įrengimai“. Bendrąja prasme, įrenginio sąvoka reiškia įrengtą mechanizmą, t. y. mašinos (ar aparato) susijusių dalių visumą, kuris palengvina ar pakeičia rankų darbą. Pagal PM įstatymo apibendrinto paaiškinimo nuostatas, turto grupei „Mašinos ir įrengimai“ priskiriamos jėgos ir darbo mašinos bei įrengimai, naudojami įvairiose pramonės šakose produktų gamybai, apdirbimui, paslaugų teikimui (pvz., siurbliai, kompresoriai, staklės, naftos perdirbimo pramonės, žemės ir miškų ūkio, kelių statybos, medžio apdirbimo pramonės, prekybos ir visuomeninio maitinimo mašinos ir įrengimai ir kt.). Taigi, jeigu UAB A įsigyti stelažai, pagal savo technines charakteristikas ir atliekamas funkcijas, atitinka įrenginio sąvoką, UAB A įsigytiems mobiliems metaliniams stelažams galėtų taikyti investicinio projekto lengvatą.

UAB A, kaip aprašyta situacijoje, 2014 m. taip pat įsigijo ir į stelažus montuojamas lentynas. Pagal savo techninę specifiką, lentynos, kaip turtas, nepriskirtinos nė vienai iš minėtų ilgalaikio turto grupių, todėl, pagal PM įstatymo nuostatas, UAB A joms negalėtų taikyti investicinio projekto lengvatos. Tačiau mokesčių administratorius investicinio projekto lengvatos taikymo nuostatas aiškina plečiamai – investicinio projekto lengvata galėtų būti taikoma ir tai turto daliai, be kurios įsigytas turtas negali funkcionuoti.

[content_protector password=”fidexperta”]Taigi, jeigu, kaip nurodoma situacijoje, UAB A įsigyti stelažai negali funkcionuoti ir negali būti pradėti naudoti tol, kol nesumontuotos lentynos, šis turtas, t. y. archyvavimo įranga, turėtų būti vertinamas ir suvokiamas kaip vientisas turto vienetas – „įrenginys“, ir laikomas investicinio projekto reikalavimus atitinkančiu turtu, nors atskiri turto vienetai – lentynos, sudarantys šią archyvavimo įrangą, yra apskaitomi kitose, nei PM įstatymo 46-1 str. 1 dalyje nurodytos, ilgalaikio turto grupėse.

Pažymėtina, kad įsigyjamas investiciniam projektui reikalingas turtas taip pat turi būti naujas – nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau kaip prieš 2 metus, skaičiuojant nuo ilgalaikio turto naudojimo pradžios, t. y. nuo turto įvedimo į eksploataciją pradžios. UAB A privalo turėti juridinę galią turinčius archyvavimo įrangos įsigijimo dokumentus ir dokumentus, įrodančius, kad įsigyta įranga nenaudota ir pagaminta ne anksčiau kaip prieš 2 metus, taip pat įvedimo į eksploataciją aktus. UAB A, siekdama sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo investicinio projekto, taip pat turėtų apie pradėtą vykdyti investicinį projektą iki mokestinio laikotarpio, kurį toks projektas pradėtas vykdyti, pabaigos mokesčių administratoriui pateikti laisvos formos rašytinį pranešimą apie vykdomą investicinį projektą. UAB A mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50 proc. įsigytam turtui patirta išlaidų suma. [/content_protector]