UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija: Lietuvos įmonė Baltarusijos įmonei nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2013 m. birželio mėn. suteikė kelias paskolas. Paskolų suteikimo momentu Lietuvos įmonei priklausė 90 proc. Baltarusijos įmonės akcijų, tačiau šias akcijas 2014 m. spalio mėn. Lietuvos įmonė pardavė mokesčių tikslais nesusijusiam fiziniam asmeniui. Baltarusijos įmonė nevykdė skolinių įsipareigojimų, nustatytu laiku negrąžino pasiskolintų lėšų, neišmokėjo apskaičiuotų palūkanų (25 000 Eur). Lietuvos įmonė apskaičiavo ir į savo pajamas traukė apskaičiuotas palūkanas, kurių faktiškai negavo.
Klausimai: Ar Lietuvos įmonės iš užsienio įmonės negautos palūkanos turėtų būti laikomos jos pajamomis? Kokia tvarka skolų sumos gali būti pripažintos beviltiškomis skolomis?
Negautų palūkanų iš užsienio vieneto traukimas į pajamas
Remiantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau ir – PMĮ) 2 str. 24 d. vieneto pajamomis laikomos visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir/ar gautos visų rūšių pajamos pinigais ir/ar ne pinigais. Vienetai pajamas pripažįsta pagal kaupimo principą, t.y. pajamos apskaitoje užregistruojamos tada, kai jos yra uždirbamos, neatsižvelgiant į tai, kada pinigai realiai yra gaunami. PMĮ 2 str. 28 d. nurodoma, kad palūkanomis laikomas atlyginimas už pinigų skolinimą, kuris gali būti atliekamas įvairiomis formomis: sudarant paskolos, kredito ar lizingo sutartis ir kt. Pažymėtina, kad sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar pavėluotą jų vykdymą, pvz. baudos, delspinigiai, nėra laikomos palūkanomis.
Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, Lietuvos įmonė tinkamai vadovavosi PMĮ nuostatomis ir uždirbtas palūkanas traukė į savo pajamas, nors realiai tokių piniginių lėšų negavo. Palūkanas, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo uždirbtos paskolinus lėšas Lietuvos vienetui ar užsienio vienetui, Lietuvos įmonė turėjo traukti į savo apmokestinamąsias pajamas ir nuo jų sumokėti pelno mokestį. Šiuo atveju Lietuvos įmonei atsiranda neigiamos mokestinės pasekmės. Siekiant sušvelninti šias pasekmes, Lietuvos įmonė galėtų negautas palūkanas pripažinti beviltiškomis skolomis.
Skolų pripažinimas beviltiškomis skolomis
PMĮ 16 str. 2 d. 7 p. nurodoma, kad prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų priskiriamos beviltiškos skolos. Remiantis PMĮ 25 str. 1 d. iš pajamų, kurios pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą, gali būti atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma, jei anksčiau ši skolų suma buvo įtraukta į vieneto pajamas. Pažymėtina, kad skolos laikomos beviltiškomis, jei tokių skolų vienetas negali susigrąžinti ilgiau kaip vienerius metus nuo skolų sumos įtraukimo į vieneto pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo vieneto apskaitos dokumentuose. Skola laikoma beviltiška ir tais atvejais, kai skolininkas yra miręs, paskelbtas mirusiu arba jei skolininkas yra juridinis asmuo, kuris buvo likviduotas arba bankrutavo. Tačiau reikia pabrėžti, kad tuo atveju jei skolininkas yra likviduotas, tačiau yra jo teisų ir pareigų perėmėjas reikia pateikti įrodymus, kad ir šis asmuo neturi pakankamai turto, kad galėtų sugrąžinti skolas. Tačiau vien tik šių kriterijų atitikimas nereiškia, kad vienetas gali sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas skolų sumomis. Vienetas privalo įrodyti, kad skola yra išties beviltiška ir kad jis dėjo pastangas šias skolas susigrąžinti.
Būtina pabrėžti, kad beviltiškomis skolomis gali būti pripažintos tik tokios sumos, kurios yra traukiamos į vieneto pajamas. Kadangi grąžinamos paskolų sumos nelaikomos vienetų pajamomis, todėl negrąžintos paskolos negali būti laikomos beviltiškomis skolomis.
Pateiktos situacijos atveju Lietuvos įmonė galėtų pripažinti dalį negautų palūkanų, kurias įtraukė į pajamas, beviltiškomis skolomis. Tačiau reikia pabrėžti, kad Baltarusijos įmonei suteiktų paskolų Lietuvos įmonė negalėtų priskirti prie beviltiškų skolų. Pateiktos situacijos atveju nėra nurodoma, ar Baltarusijos įmonė yra bankrutavusi ar likviduojama, todėl Lietuvos įmonė galėtų remtis nuostata, kad skolų neįmanoma susigrąžinti ilgiau kaip vienerius metus. Tiesa, reikia pabrėžti, kad Lietuvos įmonė beviltiškomis skolomis galėtų pripažinti palūkanas, kurias įtraukė į pajamas nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. liepos mėn. Palūkanos, kurios buvo apskaičiuotos po 2014 m. liepos mėn., kol kas negalėtų būti laikomos beviltiškomis skolomis, kadangi dar nėra praėję metai nuo jų įtraukimo į Lietuvos įmonės pajamas. Mokestiniu laikotarpiu, kurį skolos pripažįstamos beviltiškomis, laikomas tas mokestinis laikotarpis, kurį kreditorius dokumentais įrodo skolos beviltiškumą ir pastangas skolą susigrąžinti.
Pabrėžtina, kad tam tikrais atvejais skolos negali būti laikomos beviltiškomis, net jei jos ir atitinka anksčiau išvardytus kriterijus. Visų pirma, skola negali būti pripažinta beviltiška, jei kreditorius kokiu nors būdu įsigyja iš skolininko turtą ir pats lieka skolingas skolininkui. Šiuo atveju abiejų asmenų skolos negali būti laikomos beviltiškomis skolomis. Tokiu atveju beviltiška skola gali būti laikomas tik skirtumas tarp dviejų turimų skolų, t.y. turi būti sudaromas skolų įskaitymas, kuris patvirtinamas abiejų asmenų pasirašytais dokumentais. Beje, tokiu atveju neatsižvelgiama į tai, kad skolos gali būti susidariusios skirtingais laikotarpiais. Taip pat skola negali būti pripažinta beviltiška, jei kreditorius savo skolos reikalavimo teisę atlygintinai ar neatlygintinai perleidžia kitam asmeniui. Be to, pažymėtina, kad kreditorius skolos reikalavimo teisės gali netekti ir dėl tam tikrų kitų priežasčių, pvz. atnaujintų teismo procesų, priimtų teismų sprendimų dėl skolininko skolos paneigimo, kreditorius praleidžia terminus reikalauti grąžinti paskolintas lėšas. Reikia pažymėti, kad skolos negali būti laikomos beviltiškomis ir tais atvejais, jei jos yra grąžinamos ne tiesiogiai skolininko, o kito asmens. Taip pat remiantis PMĮ 25 str. 4 d. beviltiškomis skolomis negali būti pripažintos skolų sumos, kai kreditorius yra kredito įstaiga arba skolininkas ir kreditorius yra laikomi susijusiais asmenimis PMĮ prasme arba jais tampa mokestiniu laikotarpiu, einančiu po mokestinio laikotarpio, kurį skolų sumos buvo pripažintos beviltiškomis skolomis.
Pagal pateiktą situaciją Lietuvos įmonė ir Baltarusijos įmonė paskolų suteikimo momentu buvo susiję asmenys, tačiau vėliau Lietuvos įmonė pardavė valdomas Baltarusijos įmonės akcijas kitam su ja nesusijusiam asmeniui, todėl Lietuvos įmonė negautas palūkanas galėtų pripažinti beviltiška skola, jeigu būtų tenkinamos visos skolos pripažinimo beviltiška sąlygos.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, vien tam tikrų kriterijų atitikimas dar nereiškia, kad skolų sumos bus pripažintos beviltiškomis skolomis. Reikalingi įrodymai, kad vienetas dėjo pastangas šias skolas susigrąžinti. Tačiau, jei skola neviršyja 300 Eur, tokių įrodymų pateikti nebūtina. Tuo atveju, jei skolų sumos nepavyksta susigrąžinti ilgiau kaip vienerius metus nuo tokių sumų įtraukimo į pajamas, reikalavimai įrodymams apie pastangas susigrąžinti šias sumas priklauso nuo skolos dydžio.
Pateiktos situacijos atveju visos susikaupusios palūkanos sudaro 25 000 Eur. Kaip jau buvo minėta, kol kas Lietuvos įmonė galėtų prie beviltiškų skolų priskirti tik dalį šių susikaupusių nesumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. vasario mėn. iki 2014 m. liepos mėn. Tais atvejais, kai beviltiškų skolų suma siekia nuo 3000 Eur iki 30 000 Eur, vienetai, norėdami susidariusią skolos sumą pripažinti beviltiška suma, turi turėti dokumentus patvirtinančius, kad skolininkas neturi jokio nekilnojamojo turto ir privalomų registruoti transporto priemonių. Tokiais dokumentais galėtų būti tokio turto teisinę registraciją atliekančių įmonių arba valstybės institucijų išduotų pažymų ar kitų dokumentų originalai arba nuorašai. Be to, papildomai reikia turėti dokumentus kuriais būtų galima įrodyti bent vieną iš šių faktų:
– kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kitų kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su tais kreditoriais. Tokiais dokumentais gali būti teismo sprendimai ar antstolių vykdomieji dokumentai;
– kad skolininkas yra nemokus.
Tuo atveju, jei skolininkas yra likviduotas, tuomet skolos beviltiškumą galima įrodyti juridinių asmenų registro tvarkytojo išduota pažyma ar kitu dokumentu, kuris įrodytų, kad vienetas buvo išregistruotas iš juridinių asmenų registro. Be to, pagal pateiktą situaciją Lietuvos įmonei, jei skolų suma yra didesnė, kaip 3 000 Eur, tačiau mažesnė kaip 30 000 Eur, papildomai reikėtų turėti papildomus įrodymus, kaip ir tuo atveju, jei skolos nepavyksta susigrąžinti per metus nuo skolos sumos įtraukimo į savo pajamas.
Skolos gali būti laikomos beviltiškomis ir tais atvejais, kai skolininkas yra užsienio valstybės asmuo ir jis yra laikomas bankrutavusiu pagal tos valstybės teisės aktus. Tokiu atveju kreditorius, norėdamas skolų sumas pripažinti beviltiškomis, turi turėti teismo nutartį dėl asmens bankroto ar kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto. Taip pat gali būti pateikiamas dokumentas, įrodantis, kad įmonė buvo likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš juridinių asmenų registro.
Reikia pažymėti, kad pateiktos situacijos atveju skolininkas yra kitos valstybės įmonė, todėl iš kitos valstybės gaunami dokumentai, pagrindžiantys skolų beviltiškumą, turėtų būti atitinkama tvarka nustatyti ir nustatytais atvejais legalizuoti. Jei tokie dokumentai yra surašyti užsienio kalba, kreditorius turi turėti ir šių dokumentų vertimus į lietuvių kalbą.
Atsižvelgiant į pateiktą situaciją, jei Lietuvos įmonė turėtų įrodymus apie bandymus susigrąžinti skolas, ji galėtų jas priskirti prie beviltiškų skolų. Tokiu atveju Lietuvos įmonė turėtų patikslinti 2013 ir 2014 m. pelno mokesčio deklaracijas ir susigrąžinti sumokėtą pelno mokestį už šias palūkanas.
Pažymėtina, kad gali būti situacijų, kai skolų sumos pripažįstamos beviltiškomis sumomis, tačiau vėliau skolininkas ar kitas asmuo už jį sumoka skolas. Tokiu atveju remiantis PMĮ 25 str. 3 d. vienetas tokias grąžinamas sumas turi traukti į savo pajamas tą mokestinį laikotarpį, kurį tokios sumos yra grąžinamos.
Atsižvelgiant į visą tai, kas buvo išdėstyta aukščiau, reikia pabrėžti, kad į pajamas įtrauktos, tačiau negautos palūkanos gali būti priskirtos prie beviltiškų skolų. Beviltiškomis skolomis pripažįstamos skolų sumos, kurių nepavyksta susigrąžinti ilgiau kaip vienerius metus, skolininkas yra miręs, likviduojamas arba bankrutavęs. Svarbu, kad vienetai turėtų dokumentais patvirtintus įrodymus, kad jie darė aktyvius veiksmus siekdami susigrąžinti susidariusias skolų sumas.