Dėl dienpinigių priskyrimo leidžiamiems atskaitymams ir apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu
Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) 17 straipsnio nuostatomis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, komandiruočių sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. PMĮ 21 straipsnyje, reglamentuojančiame komandiruočių sąnaudas, nustatyta, kad komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nuo 2003 metais prasidedančio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamajam pelnui apskaičiuoti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės (toliau – Taisyklės). Taigi, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomoms komandiruočių sąnaudoms priskiriamos dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Taisyklių nuostatas, neviršijant LR finansų ministro įsakymu nustatytų dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normų, ir Taisyklėse nustatytų dienpinigių Lietuvos Respublikos teritorijoje normų.
Vadinasi, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, iš pajamų negali būti atskaitomos dienpinigių išlaidos, viršijančios sumą, apskaičiuotą už faktiškai išbūtą užsienyje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir parvykimo į ją dienas). Šiuo atveju, pagal pateiktą situaciją įmonė, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, dienpinigių sumos, kuri viršija dienpinigių sumą, apskaičiuotą už faktiškai išbūtą Vokietijoje laiką (įskaitant išvykimo iš Lietuvos ir parvykimo į ją dienas) ir įmonės darbuotojo negrąžintą įmonei, negalėtų priskirti komandiruočių sąnaudoms pagal PMĮ 21 straipsnio nuostatas.
Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 straipsnio nuostatomis, darbuotojams, išsiųstiems į tarnybines komandiruotes, laikantis nustatytų normų kompensuojamos dienpinigių išlaidos yra gyventojo pajamų mokesčio (GPM) objektas, tačiau neapmokestinamos.
Nagrinėjamoje situacijoje, įmonė pagal vadovo įsakymą darbuotojui pervedė dienpinigius už 6 dienas, tačiau darbuotojo komandiruotė truko tik 5 dienas. Darbuotojas dienpinigių sumos, viršijančios dienpinigių sumą, apskaičiuotą už faktiškai komandiruotėje sugaištą laiką, įmonei negrąžino. Vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, darbuotojo įmonei negrąžinta dienpinigių suma apmokestinama GPM.
Nuo 2009 m. gruodžio 28 d. įsigaliojus LR pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymui, apskaičiuojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių metų apmokestinamąjį pelną, įmonėms suteikta galimybė leidžiamiems atskaitymams priskirti išlaidas darbuotojų naudai, jeigu ši darbuotojų gauta nauda, pagal GPMĮ nuostatas, yra GPM objektas, neatsižvelgiant į tai, ar ši gauta nauda priskiriama apmokestinamosioms darbuotojo pajamoms, ar neapmokestinamosioms.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad mokami dienpinigiai yra GPM objektas (negrąžinta darbuotojo dienpinigių suma apmokestinama GPM), įmonė darbuotojo negrąžintą dienpinigių sumą galėtų priskirti leidžiamiems atskaitymams, vadovaudamasi PMĮ 17 straipsnio nuostatomis, t. y. tai bus išlaidos darbuotojų naudai, kurios yra GPM objektas.
Dėl darbo užmokesčio dydžio
Nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatyta 1000 Lt minimali mėnesinė alga. Siekiant, kad visa pagal normas darbuotojams mokama dienpinigių į užsienį suma būtų neapmokestinama GPM, darbo sutartyje nustatytas darbuotojo atlyginimas turėtų viršyti 1300 Lt. Tai reiškia, kad įmonė turėtų peržiūrėti ir patikslinti darbo užmokesčio dydį tiems darbuotojams, kuriems nors ir nėra mokamas minimalaus mėnesinio dydžio atlyginimas, tačiau jie siunčiami į komandiruotes užsienyje.