Situacija
Gyventojas A yra nuolatinis Lietuvos gyventojas ir valdo 15 proc. UAB X (toliau – bendrovė), veikiančios statybų sektoriuje, akcijų. Bendrovė, veikdama kaip subrangovas, vykdė kelis projektus. Juos įgyvendinus ir užsakovui su bendrove neatsiskaičius, šiai pritrūko apyvartinių lėšų. Gyventojas A, turėdamas laisvų piniginių lėšų, 2014 m. balandžio mėn. sudarė su bendrove paskolos sutartį, pagal kurią sutiko paskolinti piniginių lėšų bendrovei be palūkanų, t. y. suteikti beprocentę paskolą. Tačiau paskolintų lėšų bendrovei neužteko ir ji 2014 m. rugpjūčio mėn. nusprendė išleisti bendrovės obligacijas. Jų įsigijo gyventojas A, kuris jau buvo įsigijęs bendrovės obligacijų, išleistų 2012 m. liepos mėn.
Klausimai
Ar akcininkas gali bendrovei suteikti beprocentę paskolą? Jei taip, ar kyla mokestinių pasekmių?
Kaip apmokestinamos palūkanos, gautos už akcininko turimas bendrovės obligacijas?
Akcininkų skolinimas bendrovei
Pagal LR akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 str. 1 d. 5 punktą, viena iš akcininkų turtinių teisių yra teisė skolinti bendrovei. Šia teise akcininkas gali pasinaudoti įstatymų nustatytais būdais. Akcininkas, skolindamas lėšas bendrovei, turi atsižvelgti į tai, kad bendrovė, skolindamasi iš akcininkų, negali įkeisti savo turto akcininkams. Taip pat keliamas papildomas reikalavimas paskolos sąlygoms. Bendrovės mokamos palūkanos už paskolą negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje vietoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sudarymo momentu. Remiantis ABĮ 4 str. 6 dalimi, bendrovė savo įstatuose gali nustatyti ir kitas papildomas sąlygas, jei jos neprieštarauja teisės aktams. Pavyzdžiui, įstatuose gali būti nustatytos konkrečios sumos, kurių bendrovė negali viršyti, imdama paskolas iš akcininkų, kitų fizinių asmenų, arba galima nustatyti sąlygą, kad bendrovė galėtų skolintis tik pritarus akcininkams.
Taigi, ABĮ yra numatyta galimybė akcininkams, tarp jų ir fiziniam asmeniui, skolinti bendrovei. Numatyta, kad paskolų palūkanos negali būti didesnės nei verslo vietoje galiojančios vidutinės palūkanos, tačiau nėra draudžiama akcininkui skolinti bendrovei be jokių palūkanų. Pateiktos situacijos atveju bendrovė galėjo skolintis iš gyventojo A be palūkanų.
Palūkanų už akcininko suteiktą paskolą bendrovei apmokestinimas
Palūkanų, gautų už akcininkų suteiktas paskolas, apmokestinimas nuo šių metų pradžios pasikeitė. Nuo 2014 m. sausio 1 d. visos išmokėtos palūkanos gyventojui už suteiktas paskolas, nesvarbu, ar paskolos suteiktos įmonėms, ar gyventojams, yra apmokestinamos standartiniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu. Pateiktos situacijos atveju gyventojas A suteikė bendrovei beprocentę paskolą. Kadangi jis negauna jokių palūkanų už paskolintas lėšas, t. y. negauna naudos (pajamų), jam neatsiranda GPM prievolių. Be to, pateiktos situacijos atveju bendrovei, gavusiai paskolą iš gyventojo A, neatsiranda pelno mokesčio (toliau – PM) prievolių, kadangi pasiskolinusi iš akcininko, kuris yra fizinis asmuo, bendrovė neišmokėjo jokių palūkanų, t. y. nepatyrė jokių sąnaudų.
Tuo atveju, jei gyventojas A būtų paskolinęs bendrovei piniginių lėšų už tam tikras palūkanas, už paskolą gautos palūkanos būtų priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. pajamų mokestį nuo gautų pajamų turėtų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti pats gyventojas iki kitų metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. Tuo atveju, jei akcininkas bendrovei būtų paskolinęs piniginių lėšų su palūkanomis, bendrovė akcininkui išmokėtas palūkanas galėtų priskirti sąnaudoms, kaip leidžiamus atskaitymus. Tačiau tokiu atveju bendrovė turėtų turėti įrodymų, pagrindžiančių, kad gyventojui A mokamos palūkanos atitinka rinkoje esančias palūkanų normas. Jei išmokamų palūkanų norma viršytų rinkoje esančių palūkanų normą, tai normą viršijanti palūkanų dalis negalėtų būti priskirta leidžiamiems atskaitymams. Reikia pabrėžti, kad tokiu atveju, nustatant palūkanų rinkos kainą, neužtektų naudotis viešai skelbiamomis komercinių bankų palūkanų normomis, kadangi bendrovei gali tekti įrodinėti, ar už konkretų palūkanų dydį bendrovė realiai galėtų pasiskolinti rinkoje. Todėl rekomenduotina turėti paskolos sandorio su akcininku dokumentaciją, kuri pagrįstų taikomą palūkanų normą (kaip įrodymai gali būti pateikiami komercinių bankų pasiūlymai bendrovei dėl galimybės sudaryti paskolos sutartį). Taip pat nereikėtų pamiršti taisyklių bei sąlygų dėl įmonės nuosavo ir skolinto kapitalo santykio.
Informacijos apie juridinio asmens gautas paskolas pateikimas
Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, dėl skolinimo ir skolinimosi sandorių kyla ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. VA-172 „Dėl Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 4 punktu, juridiniai asmenys, kurie per kalendorinius metus iš fizinių asmenų gavo, grąžino visą ar dalį pasiimtos paskolos, taip pat tie, kurie suteikė paskolas fiziniams asmenims ar fiziniai asmenys grąžino pasiimtą paskolą, turi iki kitų metų, einančių po mokestinio laikotarpio, balandžio 1 d. pateikti užpildytą FR0711 formą ir jos priedus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios teritorijoje yra įsikūręs juridinis asmuo. Tiesa, juridiniai asmenys privalo šią formą užpildyti tik tuo atveju, jei iš fizinių asmenų gaunamų, fiziniams asmenims suteikiamų paskolų suma viršija 2 tūkst. Lt. Taip pat juridiniai asmenys privalo šią formą pildyti ir tuo atveju, jei fiziniams asmenims per kalendorinius metus grąžina daugiau nei 2 tūkst. Lt paskolų arba tą pačią sumą grąžina fiziniai asmenys, kurie skolinosi iš juridinio asmens. Pateiktos situacijos atveju nėra nurodyta, kokią sumą gyventojas A paskolino bendrovei, todėl prievolė pranešti apie tokią paskolą bendrovei gali ir neatsirasti.
Įmonių obligacijos
LR civilinio kodekso 1.103 punkte nurodoma, kad obligacija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jo turėtojo teisę gauti iš tokį vertybinį popierių išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. Remiantis LR vertybinių popierių įstatymo 2 str. 27 dalimi, obligacijos priskiriamos prie ne nuosavybės vertybinių popierių. Kalbant apie uždarųjų akcinių bendrovių galimybę pritraukti lėšas, platinant obligacijas, reikia pasakyti, kad tokio proceso tvarką reglamentuoja ABĮ 55 straipsnis. Jame nurodoma, kad sprendimą išleisti obligacijas priima visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma. Uždarųjų akcinių bendrovių obligacijos yra nematerialios ir fiksuojamos įrašu jas įsigyjančių asmenų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Uždarųjų akcinių bendrovių obligacijos negali būti platinamos viešai. Taigi, uždarosioms akcinėms bendrovėms, norinčioms išleisti obligacijas, tereikia, kad tokiam sprendimui pritartų visuotinis akcininkų susirinkimas, ir sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį. Visuotiniame akcininkų susirinkimo sprendime ir obligacijų pasirašymo sutartyje turi būti nurodoma obligacijos nominali vertė, metinių palūkanų dydis, fiksuota obligacijos išpirkimo data, nuo kurios obligaciją įsigijęs asmuo įgyja teisę gauti obligacijos nominalią vertę ir palūkanas.
Tais atvejais, kai uždaroji akcinė bendrovė nusprendžia išleisti konvertuojamąsias obligacijas, t. y. obligacijas, kurios, pasibaigus išpirkimo terminui, gali būti pakeistos į tos pačios bendrovės akcijas, atsiranda papildomų reikalavimų. Taip yra todėl, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas prilyginamas sprendimui didinti bendrovės įstatinį kapitalą suma, lygia akcijų, į kurias galės būti keičiamos obligacijos, nominalių verčių sumai. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime ir tokių obligacijų išleidimo sutartyje turi būti nurodoma konvertuojamųjų obligacijų nominali vertė, jų suteikiamos teisės, akcijų, į kurias galės būti keičiamos konvertuojamosios obligacijos, klasės, skaičius, nominali vertė ir suteikiamos teisės. Taip pat turi būti nurodomas santykis, kuriuo bus keičiamos konvertuojamosios obligacijos į akcijas (santykis turi būti toks, kad konvertuojamų obligacijų emisijos kaina būtų ne mažesnė už akcijų, į kurias jos galės būti keičiamos, nominali vertė), laikotarpis, per kurį konvertuojamosios obligacijos bus keičiamos į akcijas, taip pat obligacijų palūkanų ir jų mokėjimo tvarka bei obligacijų išpirkimo data. Sprendimas išleisti konvertuojamąsias obligacijas turi būti per 10 dienų pateikiamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Palūkanų, gautų už ne nuosavybės vertybinius popierius, apmokestinimas
Pateiktos situacijos atveju, gyventojas A yra įsigijęs dviejų skirtingų emisijų UAB X obligacijų. Gyventojas A įsigijo bendrovės obligacijų 2012 m. liepos mėn. ir 2014 m. rugpjūčio mėn. Palūkanos, gautos už 2014 m. rugpjūčio mėn. įsigytas obligacijas, gali būti pripažįstamos gyventojo A neapmokestinamosiomis pajamomis. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo 17 str. 1 d. 20 punktą, palūkanos už Lietuvos ir užsienio vienetų ne nuosavybės vertybinius popierius (taigi, ir uždarosios akcinės bendrovės išleistas obligacijas) yra neapmokestinamos, jei palūkanos gaunamos už ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus nuo 2014 m. sausio 1 d., ir gaunama palūkanų suma neviršija 10 000 Lt. Tačiau reikia priminti, kad gyventojai turi atsižvelgti į tai, kad neapmokestinamasis dydis – 10 000 Lt, taikomas visoms gaunamoms palūkanoms iš visų turimų ne nuosavybės vertybinių popierių (įskaitant ir tuos, kuriuos išleido viešojo sektoriaus subjektai), taip pat indėlių bankuose ir kitose kredito įstaigose. Šį neapmokestinamąjį dydį viršijanti pajamų iš ne nuosavybės vertybinių popierių ir indėlių dalis būtų apmokestinama standartiniu 15 proc. GPM tarifu. Ne nuosavybės vertybinių popierių įsigijimo diena nustatoma pagal jų įsigijimą pagrindžiantį dokumentą, tai, pavyzdžiui, gali būti obligacijų pasirašymo sutartis.
[content_protector password=”fidexperta”]Palūkanos, gaunamos iš gyventojo A turimų obligacijų, kurias jis įsigijo 2012 m. liepos mėn., priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Pagal GPM įstatymo 17 str. 20-1 dalį, palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius, įsigytus iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėtus išpirkti ne anksčiau, kaip po 366 dienų nuo tokių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos, priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų. Taigi, palūkanoms neapmokestinti būtinos dvi sąlygos: ne nuosavybės vertybiniai popieriai (pateiktos situacijos atveju, bendrovės obligacijos) turi būti įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d., o patys ne nuosavybės vertybiniai popieriai turi būti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos. Iš pateiktos situacijos matome, kad gyventojo įsigytos bendrovės obligacijos atitinka vieną iš nustatytų kriterijų, t. y. jos įsigytos iki įstatyme nustatyto termino. Tuo atveju, jeigu jos vis dar neišpirktos (obligacijų trukmė tokiu atveju viršija 366 dienų laikotarpį), gyventojo A gaunamos palūkanos nebūtų apmokestinamos.
Taigi, įmonės gali skolintis iš akcininkų įvairia forma. Akcininkui, suteikusiam įmonei beprocentę paskolą, neatsiranda GPM prievolių, kadangi, suteikdamas tokią paskolą, jis negauna jokios naudos (palūkanų pajamų), o įmonė nepatiria sąnaudų, mokėdama palūkanas. Yra dar viena skolinimo įmonei forma – obligacijos. Ar gaunamos palūkanos už obligacijas yra apmokestinamos GPM, priklauso nuo to, kada obligacijos buvo įgytos, ir kitų sąlygų. [/content_protector]