Akcijų pardavimas susijusiai įmonei

logo

Apskaitos , audito ir mokesčių aktualijos

2014-07-01  Nr. 25

Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Lietuvos Respublikos gyventojas, fizinis asmuo, turi UAB X akcijų. Gyventojas nusprendžia įkurti savo įmonę – UAB Y, pasirinkdamas uždarosios akcinės bendrovės veiklos formą, kurioje jis būtų vienintelis akcininkas. Taip pat planuoja naujai įsteigtai UAB Y perleisti savo turimas UAB X akcijas.

Kadangi veiklos pradžioje UAB Y neturės pakankamai apyvartinių lėšų UAB X akcijoms įsigyti, gyventojas svarsto galimybę šias akcijas parduoti, išdėstant atsiskaitymą per atitinkamą laikotarpį, arba perleisti jas, kaip turtinį įnašą, UAB Y.

Klausimas

Kokios mokestinės prievolės atsirastų sudarius akcijų pardavimo sandorį tarp gyventojo ir UAB Y? Kokios mokestinės prievolės atsirastų gyventojui, jeigu jis neparduotų UAB X akcijų, o perleistų jas, kaip turtinį įnašą, UAB Y?

 

Akcijų pardavimo apmokestinimas GPM

Siekiant išsiaiškinti, ar pateiktoje situacijoje gyventojui atsirastų prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), pirmiausia būtina išnagrinėti finansinės priemonės sąvoką. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 36 dalyje, apibrėžiant šią sąvoką, nurodoma, kad ši sąvoka GPM prasme yra suprantama taip pat, kaip apibrėžiama LR finansinių priemonių rinkų įstatyme. LR finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 str. 4 dalyje nurodoma, kad finansinės priemonės sąvoka apima perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, kolektyvinio investavimo subjektų vertybinius popierius ir kitas priemones. Pagal įstatymo 3 str. 27 dalį, bendrovių akcijos priskiriamos prie perleidžiamųjų vertybinių popierių.

Finansinių priemonių sąvokos reikšmę svarbu išsiaiškinti dar ir dėl to, kad GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte nurodoma, kad pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ir su jų pardavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 10 000 Lt, yra priskiriamas prie GPM neapmokestinamų pajamų. Siekiant taikyti šį neapmokestinamąjį pajamų dydį, reikia atsižvelgti į tai, ar pajamos nėra gaunamos iš tikslinių teritorijų. Jei pajamos už finansinių priemonių perleidimą būtų gaunamos iš tikslinių teritorijų, tuomet neapmokestinamasis dydis nebūtų taikomas ir visos gyventojo pajamos nuo pirmo lito būtų apmokestinamos standartiniu 15 proc. GPM. Neapmokestinamasis pajamų dydis taip pat netaikomas:

  • kai akcininkas parduoda ar kitokiais būdais perleidžia akcijas šias akcijas išleidusiai įmonei;
  • kai pajamos gaunamos įmonės likvidavimo atveju;
  • kai akcijos yra gaunamos didinant įstatinį kapitalą, taip pat pajamos, gaunamos mažinant vieneto įstatinį kapitalą. Akcijų nominalios vertės padidinimo atveju lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijų nominalios vertės padidinimo sumai.

Apskaičiuojant GPM apmokestinamas pajamas už finansinių priemonių pardavimą, numatyta galimybė iš gautų pardavimo pajamų ar perleidžiant atimti tokių priemonių įsigijimo kainą, taip pat teisės aktuose nustatytus privalomus, sudarant tokius sandorius, mokėjimus. Jei apmokestinamosios pajamos iš šių sandorių neviršija 10 000 Lt, jos nėra apmokestinamos GPM. Jei apmokestinamosios pajamos iš tokių sandorių viršija neapmokestinamąjį pajamų dydį, dydį viršijanti dalis yra apmokestinama standartiniu 15 proc. GPM tarifu.

Būtina atkreipti dėmesį, kad gyventojų pajamos pripažįstamos gautomis jų gavimo momentu – taikomas pinigų apskaitos principas. Taip pat reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai parduodamos ar perleidžiamos finansinės priemonės, priklausančios sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, laikoma, kad pajamos yra gaunamos abiejų sutuoktinių (lygiomis dalimis, jei nesudaryta vedybų sutartis ir joje nenurodyta kitaip). Tokiu atveju 10 000 Lt neapmokestinamasis dydis yra taikomas kiekvieno sutuoktinio gautoms pajamoms atskirai, atsižvelgiant į kiekvienam sutuoktiniui priskirtiną finansinių priemonių dalį, t. y. kiekvienam sutuoktiniui suteikta teisė atskirai pritaikyti 10 000 Lt neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Pateiktos situacijos atveju gyventojas svarsto galimybę savo turimas UAB X akcijas perleisti UAB Y vienu iš būdų: jas parduodant UAB Y arba perleidžiant UAB Y kaip turtinį įnašą.

Gyventojui nusprendus parduoti turimas UAB X akcijas, būtina atsižvelgti į galimas mokestines prievoles. Remiantis išdėstytu ir šiuo metu galiojančiais teisės aktais, 2014 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais UAB X akcijų pardavimo pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. GPM. Tačiau, kaip minėta, numatyta galimybė ne tik atimti leidžiamus atskaitymus ir įsigijimo kainą, bet ir gyventojui prisitaikyti 10 000 Lt neapmokestinamąjį dydį (preziumuojama, kad gyventojui netaikytinos išimtys, ribojančios 10 000 Lt neapmokestinamojo dydžio taikymą). Taigi, gyventojo gautos akcijų pardavimo pajamos (atėmus UAB X akcijų įsigijimo kainą ir teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus), viršijančios 10 000 Lt, būtų apmokestinamos standartiniu 15 proc. GPM tarifu.

Tačiau, kaip pateikta situacijoje, UAB Y savo veiklos pradžioje gali neturėti pakankamai apyvartinių lėšų iškart sumokėti visą sumą už įsigijimas akcijas, todėl gyventojas svarsto galimybę sutartyje numatyti, kad už akcijas būtų atsiskaitoma išdėstant mokėtiną sumą per keletą metų. Kadangi gyventojo pajamos yra pripažįstamos jų gavimo momentu, minėtas neapmokestinamasis dydis būtų taikomas kiekvienu mokestiniu laikotarpiu tai daliai pajamų, kurią gyventojas gautų tą mokestinį laikotarpį. Pvz., jeigu susitariama, kad už akcijas bus sumokėta 45 000 Lt, išdėstant šią sumą per trejus metus, tuomet apmokestinamosios pajamos kiekvienais mokestiniais metais bus skaičiuojamos iš 15 000 Lt pajamų (t. y. 1/3 sandoryje numatyto atlygio, gaunamo tą mokestinį laikotarpį) atimant akcijų įsigijimo kainą (t. y. 1/3 akcijų įsigijimo kainos) ir teisės aktuose numatytus privalomus mokėjimus (t. y. 1/3 patirtų išlaidų tokiems mokėjimams). Taip išdėstant mokėjimus, gali susidaryti situacija, kad kiekvienu mokestiniu laikotarpiu apmokestinamosios pajamos gali būti mažesnės už nustatytą neapmokestinamąjį pajamų dydį.

Svarbu pažymėti, kad pateiktos situacijos atveju gyventojas ir UAB Y laikytini susijusiais asmenimis mokesčių tikslais, todėl akcijų pardavimo sandorio kaina turi atitikti tikrąją rinkos kainą, o UAB Y siekis įsigyti UAB X akcijas turėtų būti ekonomiškai pagrįstas. Taip pat turėtų būti įrodyta, kad UAB Y neturi pakankamai lėšų atsiskaityti už įsigyjamas akcijas, kas turėjo įtakos susitarimui dėl atsiskaitymo per tęstinį laikotarpį.

 

Norėdami skaityti visą straipsnį įveskite slaptažodį: