Investicinio projekto lengvata – pasigamintam turtui

aktualijos

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2014-05-27 Nr. 20
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

 

Situacija

Įmonė, užsiimanti aliejaus spaudimu, nusprendė pati pradėti gaminti produkciją gyventojams. Kadangi iki tol užsiėmė tik aliejaus spaudimu kitoms įmonėms, jos gamybinė linija nebuvo pritaikyta produkcijai išpilstyti į nedidelės talpos tarą. Įmonė 2013 m. savo jėgomis patobulino esamą gamybos liniją. Tobulindama gamybos liniją, dalį reikiamų dalių pirko (už 150 tūkst. Lt), dalį jų pasigamino pati, o likusios komplektavimo dalis įsigijo anksčiau (įsigytos 2010 m. už 100 tūkst. Lt). Be to, savo jėgomis sukūrė programinę įrangą, kuri užtikrina tinkamą produkcijos išpilstymą, praneša apie sutrikimus gamybos linijoje. Įmonė apskaičiavo, kad visi pakeitimai jai kainavo 900 tūkst. Lt, ir šia suma siekia susimažinti mokėtiną pelno mokestį, pritaikydama investicinio projekto lengvatą.

Klausimai

Ar tokį projektą galima laikyti investiciniu projektu? Ar projekto metu patirtomis išlaidomis gali būti mažinamas apmokestinamasis pelnas pagal investicinio projekto lengvatą? Ar programinės įrangos sukūrimo išlaidas galima priskirti prie investicinio projekto išlaidų?

 

Dėl investicinio projekto sampratos

Įmonės, siekdamos teikti naujus produktus ar paslaugas, tobulinti esamus gamybos ir paslaugų teikimo procesus, vis dažniau vykdo projektus, kuriuos laiko investiciniais projektais ir naudojasi LR pelno mokesčio įstatyme (toliau – PM įstatyme) nustatyta galimybe investicinio projekto išlaidomis susimažinti apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną. Tačiau pabrėžtina, kad ne visus projektus mokesčių administratorius pripažįsta investiciniais projektais. Tokia klaida įmonei gali brangiai kainuoti, kadangi gali būti nepagrįstai sumažintas apmokestinamasis pelnas, mokesčių administratorius gali pritaikyti įstatymų numatytas sankcijas.

Investicinis projektas PM įstatymo 2 str. 12-1 dalyje apibūdinamas kaip vieneto investicijos į ilgalaikį turtą, skirtos naujiems, papildomiems produktams gaminti ar paslaugoms teikti arba pajėgumams didinti, arba naujam procesui diegti, ar esminiam jo pakeitimui, taip pat tarptautiniais išradimų patentais apsaugotoms technologijoms diegti. Tačiau bet kokios investicijos nesukuria galimybės sumažinti patirtomis išlaidomis apmokestinamojo pelno. Pažymima, kad investicijos į ilgalaikio turto pakeitimą analogišku turtu nėra laikomos investiciniu projektu ar jo dalimi. Taip pat jei vienetas, įsigijęs ilgalaikį turtą, jį išnuomoja ir pats tuo turtu tiesiogiai nekuria inovacijų, nedidina našumo, produktyvumo, negamina naujos produkcijos, tokiu atveju tokio turto įsigijimas nelaikomas investiciniu projektu.

Investiciniu projektu gali būti pripažįstamos ir investicijos į infrastruktūrą, kuri pati nekuria inovacijų, tačiau yra reikalinga naujiems įrengimams, gamybos linijoms įrengti. Be to, nebūtina įsigyti ar pagaminti visiškai naują turtą. Jau turimą turtą galima modernizuoti, taip prailginant jo naudingo tarnavimo laiką arba pagerinant jo savybes. Tokiu atveju investicinio projekto išlaidomis bus pripažįstamos tik įsigyjamos naujos sudedamosios turto dalys, kurios bus užpajamuojamos apskaitoje, kaip atskiri turto vienetai. Taip pat reikia pabrėžti, kad nauja įranga nebūtina gaminti, teikti naujas paslaugas, tam tikrais atvejais užtenka padidinti paslaugų teikimo geografiją. Tai ypač aktualu įmonėms, teikiančioms viešąsias paslaugas (vandens, šilumos, elektros tiekimo ir paskirstymo), taip pat ir privačioms įmonėms, teikiančioms telekomunikacijos ar kitas paslaugas. Taip pat svarbu suprasti, kad nustatant, ar projektas gali būti pripažįstamas investiciniu projektu, reikia atsižvelgti ne tik į tai, kokių tikslų siekiama šiuo projektu, bet ir į kokį turtą yra investuojama.

Dėl investicinio projekto išlaidų pripažinimo

Galimybė susimažinti apmokestinamąjį pelną, vykdant investicinį projektą, yra detalizuojama PM įstatymo 46-1 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti mažinamas tuo mokestiniu laikotarpiu patirtomis išlaidomis įsigyjant tiesiogiai gamybos ar paslaugų teikimo procese dalyvaujantį ilgalaikį turtą, naudojamą investiciniam projektui. Kartu yra keliamos dvi sąlygos. Pirmiausia ne visam ilgalaikiam turtui įsigyti patirtos išlaidos gali būti panaudojamos mažinant apmokestinamąjį pelną, o tik įsigyjant ilgalaikį turtą, PM įstatymo 1 priedėlyje priskirtiną prie mašinų ir įrengimų, įrenginių (statinių, gręžinių ir kt.), kompiuterinei technikai ir ryšių priemonėms (kompiuteriams, jų tinklams ir įrangai), programinei įrangai, įsigytoms teisėms, krovininiams automobiliams, priekaboms ir puspriekabėms (pastarosios ilgalaikio turto grupės įsigijimo išlaidomis galima susimažinti tik apmokestinamąjį 2014 ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelną). Be to, nurodoma sąlyga, kad įsigyjamas ilgalaikis turtas turi būti nenaudotas ir pagamintas ne anksčiau, kaip prieš dvejus metus iki naudojimo pradžios. Reikia pažymėti, kad yra taikomos tam tikros išimtys. Nors prie statinių, pagal LR statybos įstatymą, priskiriami ir pastatai, tačiau investicinio projekto atveju išlaidos, patirtos įsigyjant pastatus (gyvenamuosius, komercinius, pramoninius, biurus ir kt.), taip pat žemę, negali būti naudojamos mažinant apmokestinamąjį pelną. Taip pat ir traktoriai bei savaeigės mašinos, nors jie nelaikomi transporto priemonėmis, tačiau gali būti priskiriami mašinų ir įrengimų turto grupei.

Reikia pažymėti, kad apmokestinamąjį pelną galima susimažinti tik faktiškai tokiam turtui įsigyti patirtomis išlaidomis. Tokiomis išlaidomis pripažįstama per mokestinį laikotarpį įsigyto ar pasigaminto turto faktiška įsigijimo kaina ar jos dalis, nurodyta juridinę galią turinčiame įsigijimo dokumente, neatsižvelgiant į jos apmokėjimą. Kai turtas yra įsigyjamas iš kito asmens, prie įsigijimo kainos pridedamos išlaidos, susijusios su turto įsigijimu (transportavimo, projektavimo, sumontavimo, patikrinimo, instaliavimo, t. y. išlaidos, patirtos iki jo eksploatavimo pradžios). Tačiau kartais įsigyjant kelis turto vienetus, kurių dalis atitinka investicinio projekto keliamus reikalavimus, o dalis ne, yra nurodoma bendra įsigijimo suma. Tokiu atveju bendrą sumą reikia proporcingai paskirstyti į išlaidas, tenkančias atitinkamo turto vienetams. Kai turtas yra pasigaminamas, tokiu atveju įsigijimo kaina yra nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamų gaminių, panaudotų kuriant turtą, pridedant tiesiogines ir netiesiogines gamybos išlaidas (į kainą neįtraukiamos pardavimų, bendrosios ir administracinės sąnaudos).

Dėl pateiktos situacijos vertinimo

Pateiktos situacijos atžvilgiu, siekiant atsakyti, ar šios investicijos gali būti pripažįstamos investiciniu projektu, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kokiam tikslui buvo skirtos investicijos. Įmonė siekė pradėti tiekti naujas prekes, t. y. aliejų mažmeniniams vartotojams. Siekdama šio tikslo, ji neįsigijo visiškai naujos gamybos linijos, bet nusprendė modernizuoti senąją gamybos liniją, pritaikydama ją naujai veiklai. Todėl tikslo požiūriu tokios investicijos gali būti pripažįstamos investicinio projekto lengvatos tikslus atitinkančiomis investicijomis.

Tačiau turi būti atsižvelgiama ne tik į tai, kokių tikslų buvo siekiama šiomis investicijomis, tačiau ir kokios išlaidos buvo patirtos. Pirmiausia tai būtų medžiagos ir komplektuojamieji gaminiai, kuriuos įmonė panaudojo modernizuodama gamybos liniją. Pateiktos situacijos atveju, įmonė dalį detalių, skirtų modernizuoti, įsigijo, dalį pasigamino pati, o likusią dalį prekių jau buvo įsigijusi anksčiau. Kalbant apie detales, kurios buvo įsigytos darbų vykdymo metu ar anksčiau, reikia pasakyti, kad turto gamyboje naudojamoms komplektavimo medžiagoms, skirtingai nei įsigyjamam ilgalaikiam turtui, nėra taikomas reikalavimas, kad jos būtų pagamintos ne anksčiau kaip prieš dvejus metus. Todėl tiek išlaidos, patirtos įsigyjant detales investicinio projekto laikotarpiu, tiek išlaidos, patirtos įsigyjant komplektavimo medžiagas prieš trejus metus, gali būti pripažįstamos atitinkančiomis investicinio projekto reikalavimus. Tiesa, reikia pažymėti, kad iš pateiktos situacijos negalima tiksliai pasakyti, ar prieš trejus metus įsigytos komplektavimo medžiagos jau nebuvo naudotos. Nors tokioms detalėms nėra taikomas 2 metų naujumo reikalavimas, tačiau jos negali būti naudotos. Jei anksčiau įsigytos detalės jau buvo naudojamos, tokiu atveju, tokių prekių įsigijimo išlaidos negali būti priskiriamos prie investicinio projekto išlaidų.

Kalbant apie detales, kurios buvo pačios įmonės jėgomis pasigamintos, reikia pasakyti, kad svarbiausia tinkamai apskaičiuoti jų pasigaminimo kainą. Kaip minėta, į šią kainą gali būti traukiamos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos, tačiau ne pardavimų, bendrosios ar administracinės sąnaudos.

Kitas svarbus klausimas – ar įmonės patirtos išlaidos, sukuriant programinę įrangą modernizuotai gamybos linijai, gali būti priskiriamos prie investicinio projekto. Pirmiausia reikia pažymėti, kad programinė įranga yra viena iš ilgalaikio turto grupių, kurių išlaidos gali būti priskiriamos prie investicinio projekto išlaidų. Kadangi šiuo atveju programinę įrangą pasigamino pati įmonė, jos įsigijimo kaina turi būti apskaičiuojama, kaip ir bet kurio kito pasigaminamo turto, t. y. sudedant patirtas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Tačiau ne visada programinės įrangos įsigijimo išlaidos atitinka investiciniam projektui keliamus reikalavimus. Jei įmonė būtų įsigijusi specializuotą jos poreikiams pritaikytą programinę įrangą, tuomet reikėtų atsižvelgti į tai, iš kokių asmenų buvo įsigyta tokia programinė įranga. Jei įranga būtų įsigyjama iš programinės įrangos kūrėjo ar platintojo, tokiu atveju būtų laikoma, kad programinė įranga nebuvo naudojama kito vieneto veikloje, todėl patirtos išlaidos būtų priskiriamos prie investicinio projekto. Tačiau, jei tokia programinė įranga būtų įsigyjama iš asmens, kuris pats ją naudojo savo veikloje ir dabar ją perleidžia, tokiu atveju tokioms išlaidoms nebūtų taikoma investicijų lengvata.

Kadangi pateiktoje situacijoje įmonė visus darbus atliko per 2013 m., todėl investicinio projekto išlaidomis gali būti sumažinamas tų pačių metų apmokestinamasis pelnas. Tiesa, atsižvelgiant į tai, ar anksčiau įsigytos prekės jau buvo naudotos, ar ne, apmokestinamąjį pelną būtų galima susimažinti 900 tūkst. arba 800 tūkst. Lt (jei komplektavimo dalys jau buvo naudotos, 100 tūkst. Lt išlaidos, patirtos jas įsigyjant, nepriskiriamos investiciniam projektui).

Reikia priminti, kad įmonė mokestiniu laikotarpiu galės susimažinti ne daugiau kaip 50 proc. apmokestinamojo pelno. Jei išlaidų suma viršija šią ribą, tai likusia verte apmokestinamąjį pelną bus galima susimažinti dar keturis vėlesnius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius. Be to, turtas, kurio įsigijimo išlaidomis buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas, turi būti naudojamas įmonės veikloje ne trumpiau kaip trejus metus.

Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, siekiant nustatyti, ar tam tikras įmonės investicijas galima laikyti investiciniu projektu, kurio išlaidomis būtų galima sumažinti apmokestinamąjį pelną, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kokių tikslų yra siekiama šiomis investicijomis. Investiciniu projektu pripažįstamos tik tokios investicijos, kuriomis stengiamasi gaminti naujas prekes ar teikti paslaugas, modernizuoti savo gamybą, diegti naujus procesus ar juos iš esmės keisti, didinti gamybą, plėsti paslaugų teikimo geografiją (kai tai susiję su naujos infrastruktūros sukūrimu). Be to, apmokestinamąjį pelną galima sumažinti investicinio projekto išlaidomis, patirtomis įsigyjant tik tam tikrą ilgalaikį turtą ar jam pasigaminti patirtas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Programinė įranga, atitinkanti investicinio projekto lengvatos taikymui keliamus tikslus, yra viena iš ilgalaikio turto rūšių, kurios įsigijimo ar pasigaminimo išlaidomis gali būti mažinamas apmokestinamasis pelnas, tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tokia programinė įranga turi būti įsigyjama iš jos kūrėjų ar platintojų. Lengvata netaikoma, kai programinė įranga įsigyjama iš kitų įmonių, naudojusių ją savo veikloje.