Pajamų už parduotus ar kitaip perleistus vertybinius popierius apmokestinimas
Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatomis, pajamos už parduotus ar kitaip perleistus vertybinius popierius apmokestinamos taikant standartinį 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifą. Vertybinių popierių pardavimo pajamų apmokestinimo bazė (suma, nuo kurios skaičiuojamas GPM) apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų pardavimo pajamų ir vertybinių popierių įsigijimo kainos, įskaitant sumokėtus su vertybinių popierių įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. Įsigijimo kainą sudarančios išlaidos, taip pat su vertybinių popierių pardavimu susiję privalomi mokėjimai turi būti pagrįsti tai patvirtinančiais dokumentais.
Gyventojas pardavė 10 proc. jam priklausančių bendrovės A akcijų, todėl, nagrinėjamu atveju, aktuali GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punkte įtvirtinta GPM lengvata vertybinių popierių pardavimo pajamoms. Taikant šią GPM lengvatą, pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties vieneto tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn anksčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 proc. vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų), yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Kaip matyti, lengvata susijusi ne tik su vertybinių popierių įsigijimo momentu, bet ir su šių vertybinių popierių paketo dydžiu bei valdymo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas išleidusiai įmonei.
Nagrinėjant pateiktą situaciją, gyventojas akcijas, įsigytas po 1999 m., pardavė praėjus daugiau kaip metams po jų įsigijimo, tačiau trūksta informacijos, ar gyventojas 3 metus iki 2012 metų mokestinio laikotarpio pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 proc. bendrovės A akcijų. Nuo šios sąlygos tenkinimo priklauso, ar gyventojo bendrovės A akcijų pardavimo pajamos yra apmokestinamos GPM, ar priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Dėl susijusių asmenų
Atsakant į klausimą, ar gyventojas bendrovės A akcijas galėjo parduoti bendrovei B už akcijų nominalią vertę, svarbu nustatyti, ar gyventojas ir bendrovė B laikytini susijusiais asmenimis mokesčių tikslais.
Susijusių asmenų sąvoka apibrėžta GPMĮ 2 str. 19 dalyje. Vadovaujantis šios dalies nuostatomis, asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, dieną jie yra gyventojas, esantis vieneto dalyviu, ir tas vienetas. Pagal pateiktą situaciją, gyventojas buvo bendrovės B, kuriai pardavė bendrovės A akcijas, akcininku iki 2011 m. birželio mėnesio. Taigi, gyventojas ir bendrovė B laikytini susijusiais asmenims, neatsižvelgiant į tai, kad akcijos parduotos 2012 m. Taip pat nesvarbu, kiek bendrovės B akcijų valdė gyventojas. Kadangi 2011 m. gyventojas buvo bendrovės B akcininku, tiek 2011, tiek 2012 metų mokestiniais laikotarpiais jis ir bendrovė B yra laikomi susijusiais asmenimis mokesčių tikslais.
Visi sandoriai tarp susijusių asmenų turi būti sudaromi vadovaujantis ištiestosios rankos principu. Sandorių kaina tarp susijusių asmenų turi atitikti tikrąją rinkos kainą. Kitaip tariant, susijusių asmenų tarpusavio sandoriuose negali būti nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų nustatomos nesusijusių asmenų tarpusavio sandoriuose. Vadovaujantis GPMĮ nuostatomis, tikroji rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.
Atsižvelgiant į tai, gyventojas, sudarydamas akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su bendrove B, kaip susijusiu asmeniu, turėjo, parduodamas bendrovės A akcijas, įvertinti tikrąja rinkos kaina, pavyzdžiui, pasitelkdamas turto vertintoją ar kitaip pagrįsti, kad akcijos buvo parduotos vadovaujantis ištiestosios rankos principu.
Dėl prievolės deklaruoti
Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m., prievolė deklaruoti pajamas atsiranda gyventojams:
1. pardavusiems vertybinius popierius, kuriems taikoma GPM lengvata (jeigu vertybiniai popieriai buvo perleisti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 proc. vieneto akcijų (dalių ar pajų), jeigu bendra pajamų suma, gauta už šiuos perleistus vertybinius popierius, yra didesnė kaip 10 000 Lt;
2. pardavusiems vertybinius popierius, kai jie neatitinka GPMĮ nurodytų lengvatos sąlygų, nesvarbu, kokia pajamų suma už juos gauta.
Atsakant į klausimą dėl deklaravimo, gyventojui prievolė deklaruoti pajamas atsirastų tik tuo atveju, jei jo akcijų pardavimo pajamos būtų priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms. Priešingu atveju, jei akcijų pardavimas tenkintų lengvatos sąlygas, gyventojui gautų pajamų deklaruoti nereikėtų, kadangi bendra pajamų suma už parduotas akcijas nėra didesnė kaip 10 000 Lt.
Atsižvelgiant į tai, svarbu atkreipti dėmesį į sudaromus sandorius tarp susijusių asmenų. Šių asmenų tarpusavio sandoriai turi vykti tikrąja rinkos kaina, vadovaujantis ištiestosios rankos principu. Jeigu sandoriuose nustatytos kainos neatitinka tikrosios rinkos kainos, mokesčių administratorius turi teisę koreguoti tokių sandorių kainas.