UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Įmonė nusprendė, kad, siekdama motyvuoti savo darbuotojus dirbti efektyviau, galėtų teikti savo darbuotojams nedidelės vertės paskolas. Taip pat nusprendė su darbuotojais sudaryti sutartis, kuriose būtų numatyta, kad darbuotojai, įmonėje išdirbę tam tikrą laiką ir neturintys drausminių nuobaudų, galėtų įsigyti įmonės akcijų iš anksto nustatyta kaina, t. y. sudaryti pasirinkimo (angl. option) sandorius.
Klausimai
Kaip būtų apmokestinamos įmonės darbuotojams suteiktos paskolos? Ar darbuotojų pagal pasirinkimo sandorius gauta nauda būtų apmokestinama? Jeigu taip, kokia darbuotojo gautos naudos apmokestinimo tvarka?
Pajamos natūra
Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 14 dalimi, gyventojo pajamomis laikomas visas jo per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (ar) kita nauda, gauta pinigais ir (ar) natūra. Tai reiškia, kad prie gyventojo apmokestinamųjų pajamų gali būti priskiriamos ne tik realiai gautos pinigų sumos, bet ir nauda, kuri negaunama pinigais.
GPMĮ 2 str. 15 dalyje nurodoma, kad pajamomis natūra laikoma neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas nuosavybėn ar naudoti (neįgyjant teisės į nuosavybę) turtas ar paslaugos, taip pat kita gauta nauda, kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška, vadovaujantis GPMĮ, būtų priskiriamas prie gyventojo pajamų. Tuo atveju, jei gauta nauda apskritai nėra laikoma gyventojo pajamomis ir nėra GPM objektas, tokia gyventojo gauta nauda negali būti laikoma pajamomis natūra. Siekiant tam tikras pajamas pripažinti pajamomis natūra, reikia nustatyti, ar yra tenkinamos visos šios sąlygos:
– naudos davėjo ir naudos gavėjo santykiai yra pagrįsti siekimu duoti ar gauti ekonominę naudą;
– toks siekis duoti ar gauti naudą atsiranda dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos;
– naudos davėjas, suteikdamas naudą, siekia ją suteikti tam tikram konkrečiam asmeniui.
Pateiktos situacijos atveju, įmonė, kaip darbdavys, yra suinteresuota suteikti savo darbuotojams paskolas ir sudaryti su jais pasirinkimo sandorius, nes tikisi, kad tai darbuotojus motyvuos dirbti efektyviau. Tarp įmonės ir jos darbuotojų yra susiklostę darbo santykiai, o įmonė ruošiasi suteikti naudą kiekvienam darbuotojui individualiai.
Paskolų, suteiktų darbuotojams, apmokestinimas
Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad įmonė planuoja, kaip vieną iš motyvacijos priemonių, pasitelkti paskolas savo darbuotojams. Tiesa, pateiktos situacijos atveju nenurodoma paskolų teikimo sąlygos ir kokios numatytos palūkanos už šias paskolas. Kaip jau minėta, gauta nauda pripažįstama pajamomis natūra, jei ji yra gaunama lengvatinėmis sąlygomis. Paskolų suteikimo darbuotojams atveju tai dažniausiai pasireiškia mažesnių nei rinkos kaina palūkanų nustatymu. Jei sandoriuose kainos neatitinka tikrosios rinkos kainos arba sandoryje nėra kainos, ją pajamų mokesčio tikslais apskaičiuoja pats mokesčio mokėtojas arba išmoką išmokantis asmuo. Apskaičiuota tikroji rinkos kaina turėtų būti ekonomiškai pagrįsta. Tais atvejais, kai paskolos ar kredito sutartyje nustatoma rinkos kainas atitinkanti palūkanų norma, tačiau skolininkas laiku nesumoka apskaičiuotų palūkanų, tai nereiškia, kad skolininkas gavo naudą, todėl pajamos natūra šiuo atveju neatsiranda.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 „Dėl Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo 7 punkte nurodoma, kad gyventojo natūra gauta nauda, kai jis už kreditą ar paskolą moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka, įvertinama, kaip palūkanų sumos, kuri būtų mokama už tokį kreditą ar paskolą tikrąja rinkos kaina, ir faktiškai sumokėtos palūkanų sumos skirtumas. Šis skirtumas apskaičiuojamas lengvatinių palūkanų mokėjimo momentu arba, jei palūkanos nemokamos, paskolos ar jos dalies grąžinimo momentu. Jei paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama kreditoriui, gyventojo gauta nauda apskaičiuojama paskutinę mokestinio laikotarpio dieną.
Paskolos ar kreditai dažnai suteikiami ilgam laikotarpiui, todėl natūralu, kad, bėgant laikui, sutarties sudarymo metu egzistavusi rinkoje mokamų palūkanų norma kinta. Todėl skirtumas, kuris bus pripažintas gyventojo pajamomis natūra, priklauso nuo to, ar lengvatinių palūkanų mokėjimo ar paskolos (jos dalies) grąžinimo momentu rinkoje mokamų palūkanų norma didėjo ar mažėjo.
Jei paskolos ar kredito sutarties sudarymo momentu rinkoje mokamų palūkanų norma buvo mažesnė nei lengvatinių palūkanų mokėjimo ar paskolos (jos dalies) grąžinimo momentu, tuomet apskaičiuojamas palūkanų normos, buvusios sutarties sudarymo momentu, ir sutartyje nustatytos lengvatinės palūkanų normos skirtumas. Tais atvejais, kai paskolos ar kredito sutarties sudarymo momentu rinkoje mokamų palūkanų norma buvo didesnė nei lengvatinių palūkanų mokėjimo ar paskolos (jos dalies) grąžinimo momentu, tuomet gyventojo gauta nauda bus pripažintas skirtumas tarp pajamų gavimo momentu susidariusios palūkanų rinkos kainos ir palūkanų kainos, nustatytos sutartyje.
[content_protector password=”fidexperta”]Norint nustatyti gyventojo gautas pajamas natūra taip pat svarbus yra gyventojo gautos naudos įvertinimo momentas. Gauta nauda įvertinama lengvatinių palūkanų mokėjimo momentu, kuris dažniausiai būna nustatytas paskolos ar kredito sutartyje. Realus palūkanų sumokėjimo laikas neturi reikšmės gautos naudos įvertinimui.
Jei palūkanos nėra mokamos, nes yra suteikta beprocentė paskola, arba palūkanos yra mokamos rečiau nei vieną kartą per mokestinį laikotarpį (pvz., nustatant, kad apskaičiuotos palūkanos bus sumokėtos pasibaigus paskolos sutarties terminui), gautos naudos įvertinimas atliekamas:
– jeigu visa paskola grąžinama per metus (vienu ar keliais kartais), paskolos ar jos dalies grąžinimo momentu;
– jei per metus grąžinama dalis paskolos, gauta nauda nuo visos paskolos sumos apskaičiuojama paskolos dalies sugrąžinimo momentu, tačiau tik už laikotarpį iki paskolos dalies sugrąžinimo, o mokestinio laikotarpio pabaigoje yra apskaičiuojama gauta nauda nuo likusios negrąžintos paskolos dalies;
– tik paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, kai paskola ar jos dalis mokestiniu laikotarpiu negrąžinama.
Jei vėliau šalių susitarimu sutartyje padaromi pakeitimai, nustatant rinkos kainas atitinkančias palūkanų normas, ir jos yra sumokamos už visą paskolos sutarties galiojimo laikotarpį, į biudžetą sumokėtas GPM yra grąžinamas.
Pateiktos situacijos atveju nėra detalizuojama, kokia tvarka įmonė ruošiasi savo darbuotojams teikti paskolas. Jei ji nuspręs teikti paskolas lengvatinėmis sąlygomis, jai teks apskaičiuoti darbuotojų gautą naudą. Tokios darbuotojų gautos pajamos natūra yra prilyginamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir analogiškai apmokestinamos.
(Bus daugiau) [/content_protector]