Mažos vertės turto priskyrimas ilgalaikiam turtui

logo

 

 

Apskaitos , audito ir mokesčių aktualijos

2014-09-16  Nr. 34

Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

 

Situacija

Įmonė, vykdanti transporto priemonių atsarginių dalių pardavimo veiklą, nusprendė teikti ir transporto priemonių remonto paslaugas – įvairiuose Lietuvos miestuose įkūrė naujus autoservisus. Norėdama teikti kompiuterinės diagnostikos paslaugas, įmonė įsigijo nešiojamuosius kompiuterius su specialia programine įranga, skirta automobilių gedimams nustatyti. Kiekvieno iš įsigytų nešiojamųjų kompiuterių kaina yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto įsigijimo vertę.

 

Klausimai

Ar įsigytus nešiojamuosius kompiuterius galima priskirti ilgalaikiam turtui? Ar įmonė galėtų išlaidas, patirtas įsigyjant nešiojamuosius kompiuterius ir programinę įrangą, priskirti investiciniam projektui?

 

Mažos vertės turto priskyrimas ilgalaikiam turtui

LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 13 str. 3 dalyje nustatyta, kad pelno mokesčio prasme ilgalaikiu turtu laikomas toks turtas, kuris naudojamas vienetų pajamoms uždirbti ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina yra ne mažesnė už kainą, nustatytą tai ilgalaikio turto grupei. Tačiau įmonės dažnai įsigyja didelį kiekį ilgalaikio turto vienetų, kuriuos planuoja naudoti ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, tačiau kiekvieno atskirai ilgalaikio turto vieneto kaina yra mažesnė, nei įmonės nusistatyta minimali tai ilgalaikio turto grupei priskiriamo turto vertė. Remiantis šiuo metu galiojančiu 12-uoju verslo apskaitos standartu „Ilgalaikis materialusis turtas“, nusidėvėjimas yra apskaičiuojamas nuo ilgalaikio materialiojo turto objekto. Objektu gali būti ne tik vienas turto vienetas, bet ir identiškų vienarūšių turto vienetų grupė. Iš esmės tai reiškia, kad įmonė, įsigijusi identiškų tokios pačios rūšies daiktų, pavyzdžiui, tokios pačios paskirties, to paties gamintojo ir modelio prekių, galėtų juos savo apskaitoje laikyti vienu ilgalaikio materialiojo turto objektu. Šio objekto vertė būtų visų jį sudarančių identiškų vienarūšių turto vienetų verčių suma ir šis ilgalaikis turtas būtų nudėvimas per nustatytą nusidėvėjimo ar amortizacijos laiką, atsižvelgiant į tai, kuriai ilgalaikio turto grupei būtų priskiriami tokie ilgalaikio turto vienetai.

Pateiktos situacijos atveju, įmonė įsigijo nešiojamuosius kompiuterius. Nors kiekvieno iš jų kaina yra mažesnė, nei tai ilgalaikio turto grupei nustatyta minimali vertė, visi šie kompiuteriai galėtų būti laikomi vienu ilgalaikio materialiojo turto objektu, kurio vertė būtų visų nešiojamųjų kompiuterių verčių suma. Tam turi būti išpildytos būtinos sąlygos. Iš pateiktos situacijos negalima nustatyti, ar visos sąlygos tenkinamos.

Ilgalaikio turto grupės ir pogrupiai

Kalbant apie ilgalaikio turto grupes, reikia pažymėti, kad turto grupių skaičių ir rūšis nusistato kiekviena įmonė atskirai, atsižvelgdama į savo veiklos ypatumus, ilgalaikio materialiojo turto įvairovę, naudojimo paskirtį, valdymo tikslus. Kiekvienai tokiai grupei parenkama minimali tai turto grupei priskiriamo ilgalaikio turto įsigijimo kaina, kuri nustatoma atsižvelgiant į įmonės dydį, veiklos pobūdį, jau turimo ilgalaikio turto įvairovę ir vertę. Ši minimali įsigijimo vertė turėtų būti nei per maža, nei per daug didelė, tačiau, kaip jau minėta, nustatyti šią ribą yra gana subjektyvus dalykas.

Kiekviena įmonė gali savo apskaitoje nusistatytose ilgalaikio turto grupėse sudaryti įvairius pogrupius, kuriems nustatyti skirtingą minimalią turto įsigijimo kainą. Tačiau tokiuose pogrupiuose esančiam turtui negali būti nustatytas ilgesnis nusidėvėjimo ar amortizacijos laikotarpis, nei PMĮ 1 priedėlyje numatyti naudojimo laiko normatyvai atskiroms ilgalaikio turto grupėms. Tai pačiai ilgalaikio turto grupei priskiriamiems ilgalaikio turto pogrupiams turi būti taikomas ir tas pats nusidėvėjimo ar amortizacijos metodas, t. y. atsižvelgiant į ilgalaikio turto grupės tiesinį arba dvigubą balansą.

Nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvai ir metodai

Įmonės gali nusistatyti ir kitokius nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvus, tačiau jie negali būti mažesni, nei nustatyti PMĮ 1 priedėlyje, išskyrus įmones, kurių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą (t. y. įmonės, atitinkančios PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytas sąlygas). Pastarosios įmonės gali nusistatyti trumpesnius nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvus, išskyrus namams ir kitiems pastatams. Normatyvo pasirinkimas turi būti labai gerai apgalvotas, kadangi jo keitimas yra susijęs su papildomais sunkumais įmonei. Įmonės dažniausiai keičia tam tikro turto normatyvus dėl atliktos turto rekonstrukcijos, remonto ar paskirties pakeitimo, taip pat ir dėl kitų objektyvių priežasčių. Tokiu atveju įmonė, nusprendusi pakeisti tam tikros ilgalaikio turto grupės normatyvus, turi vietos mokesčių administratoriui pateikti laisvos formos prašymą, kuriame nurodyti, kuriai ilgalaikio turto grupei nori pakeisti normatyvą, kokį normatyvą buvo nustačiusi anksčiau, kokį naują normatyvą nori nustatyti ir dėl kokių priežasčių nori pakeisti normatyvą. Prašymas turi būti motyvuotas, t. y. priežastys turi būti objektyvios, kadangi kartu su prašymu turi būti pateikiami apskaičiavimai, kaip tai paveiks įmonės apskaitą. Kalbant apie objektyvias priežastis, reikia pasakyti, kad tokiomis priežastimis gali būti tai, kad, nustatant pirminį normatyvą, nebuvo tinkamai atsižvelgta į ilgalaikio turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, turto savybių kitimą jo naudojimo laikotarpiu, technologinę pažangą, kuri morališkai pasendino turtą, ir kt. Naujai nustatytas ilgalaikio turto grupės normatyvas negali būti trumpesnis, nei nustatytas anksčiau.

Kalbant apie tai, ar gali būti keičiamas tam tikrai ilgalaikio turto grupei taikomas nusidėvėjimo ar amortizacijos metodas, reikia pasakyti, kad jis gali būti keičiamas tik visiškai nudėvėjus visus tos ilgalaikio turto grupės turto vienetus. Jei tam tikrai ilgalaikio turto grupei yra taikomas tiesinis arba dvigubo balanso metodas, kitą metodą bus galima naudoti tik tuomet, kai bus visiškai sudėvimas visas ilgalaikis turtas, priskirtas tai grupei. Tik po to naujai įgytam ilgalaikiam turtui būtų galima pradėti taikyti naują metodą.

Pateiktos situacijos atveju, nešiojamieji kompiuteriai priskiriami ilgalaikio turto grupei „Kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, kuriai gali būti taikomas tiek tiesinis, tiek dvigubo balanso metodas ir nustatytas trejų metų nusidėvėjimo normatyvas. Jei naujai įsigytiems kompiuteriams, pavyzdžiui, bus taikomas tiesinis nusidėvėjimo metodas, tai naujai įsigyjamam ir šiai grupei priskirtinam ilgalaikiam turtui dvigubo balanso metodas galės būti taikomas tik po trejų metų, visiškai nudėvėjus anksčiau įsigytus nešiojamuosius kompiuterius.

Patirtų išlaidų priskyrimas investiciniam projektui

Kalbant apie įmonės pateiktoje situacijoje patirtų išlaidų priskyrimą prie investicinio projekto sąnaudų, reikia pasakyti, kad įsigyjamam turtui yra keliami tam tikri reikalavimai. Pirmiausia turtas turi būti priskiriamas vienai iš šių ilgalaikio turto grupių: „mašinos ir įrengimai“, „įrenginiai (statiniai, gręžiniai ir kt.)“, „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, „programinė įranga“, „įsigytos teisės“ ir „krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų“. Pateiktos situacijos atveju nešiojamieji kompiuteriai priskirtini ilgalaikio turto grupei „kompiuterinė technika ir ryšių priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)“, o programinė įranga, įsigyta kompiuterinės diagnostikos paslaugoms teikti, priskirtina ilgalaikio turto grupei „programinė įranga“. Keliama sąlyga, kad turtas turi būti pagamintas ne anksčiau, kaip prieš dvejus metus iki jo naudojimo pradžios, ir turi būti nenaudotas. Pateiktos situacijos atžvilgiu nėra detalizuojama, ar nešiojamieji kompiuteriai atitinka šiuos du paskutinius kriterijus, tačiau jei įmonė turės įrodymus, kad nešiojamieji kompiuteriai nėra senesni kaip dvejų metų ir anksčiau nebuvo naudoti, tuomet nešiojamųjų kompiuterių įsigijimo išlaidas bus galima priskirti prie investicinio projekto sąnaudų.

Kalbant apie programinę įrangą, skirtą transporto priemonių gedimų diagnostikai, reikia pasakyti, kad apskritai programinei įrangai yra taikomi papildomi reikalavimai. Tais atvejais, kai kompiuterio programa yra perkama iš jų kūrėjų ar platintojų, tokia programa laikoma įsigyjama kaip prekė, todėl kad ji nebuvo naudota pardavėjo. Šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, kad tą pačią programą ar jos kopiją įsigijo kitos įmonės ar asmenys, kurie ją naudoja savo reikmėms. Tais atvejais, kai programinė įranga yra perkama iš ją anksčiau įsigijusio vartotojo, kuris ją jau naudojo savo veikloje, tuomet sąnaudos, patirtos įsigyjant tokią programinę įrangą, nebus priskiriamos prie investicinio projekto, nes bus laikoma, kad tokia programinė įranga jau buvo naudota.

Ne visada pavyksta nustatyti tikslią programinės įrangos sukūrimo (pagaminimo) datą. Iš esmės tai reiškia, kad kitam ilgalaikiam turtui nustatyta sąlyga, kad turtas turi būti pagamintas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki jo naudojimo pradžios, programinei įrangai nėra taikomas, jei neįmanoma nustatyti jos sukūrimo (pagaminimo) datos. Kadangi pateiktos situacijos atveju nedetalizuojama, kokiu būdu buvo įsigyta nauja programinė įranga, reikia pabrėžti, kad investiciniams projektams tinkama tik tokia programinė įranga, kuri įsigyjama iš gamintojo ar platintojo.

Norėdami skaityti visą straipsnį įveskite slaptažodį: