Turtas, gautas neatlygintinai, – pajamos natūra

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-08-02   Nr. 29
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Bendrovė A savo savininkui, kuriam priklauso 100 proc. šios bendrovės akcijų ir kuris su šia bendrove nesusijęs darbo santykiais, neatlygintinai perdavė valdomos bendrovės B akcijas. Akcijos buvo perleistos surašius priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kiek akcijų buvo perduota, kokia jų nominali vertė. Perleistas bendrovės B akcijas gyventojas su sutuoktine pardavė.

 

Klausimai

Ar neatlygintinai gautos akcijos gali būti laikomos gyventojo pajamomis natūra? Jei taip, kaip apmokestinamos ir deklaruojamos gyventojo ir jo sutuoktinės gautos pajamos už bendrovės B parduotas akcijas?

 

Pajamos natūra

Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 15 dalimi, pajamomis natūra yra pripažįstamas neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina gautas nuosavybėn ar naudoti turtas arba gautos paslaugos bei kita gauta nauda, kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška, pagal GPMĮ nuostatas, būtų priskiriamas gyventojo pajamoms. Pajamų natūra objektas nebūtinai turi būti perleistas gyventojo nuosavybėn, pajamomis natūra pripažįstama ir nauda, gauta naudojantis tam tikru turtu. Vertinant, ar gauta nauda, turtas, paslaugos gali būti laikomi pajamomis natūra, turi būti nustatyta, kad:

– naudos teikėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudą;

– nauda buvo suteikta dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos;

– naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam gyventojui.

Norint pripažinti, kad gyventojas gavo pajamų natūra, turi būti nustatyta, kad gauta nauda atitinka visas minėtas sąlygas.

Gyventojai taip pat turi nepamiršti, kad pajamomis natūra yra pripažįstama tik tokia nauda, kuri, jei būtų išreikšta piniginiu ekvivalentu, būtų laikoma gyventojo pajamomis pagal GPMĮ nuostatas. Pavyzdžiui, jei vienas gyventojas suteikia tam tikrą naudą kitam gyventojui, kuris buvo suteikęs jam paskolą, kad būtų panaikintas kreditorinis įsipareigojimas, tokia nauda, kurią gauna kreditorius, nebūtų laikoma pajamomis natūra, nes iš esmės tai būtų laikoma paskolos grąžinimu. Be to, jei nauda suteikiama gyventojui išimtinai tik dėl asmeninių santykių (pvz., draugui, kaimynui, giminaičiui), tokia nauda nelaikoma naudą gavusio gyventojo pajamomis natūra. Kaip jau minėta, pajamomis natūra laikoma tik tokia gauta nauda, kuri atsirado dėl tam tikrų ekonominių interesų, sudarytų sandorių, darbo santykių ir kt.

Remiantis pateikta situacija, gyventojas iš jam priklausančios bendrovės A neatlygintinai gavo jos valdomos bendrovės B akcijų. Toks bendrovės B akcijų perleidimas galėtų būti vertinamas, kaip gyventojo pajamos natūra, kadangi toks sandoris buvo sudarytas dėl tam tikrų ekonominių interesų. Be to, nauda pateiktos situacijos atveju buvo suteikta konkrečiam asmeniui, t. y. bendrovės A savininkui. Tačiau, jei bendrovės B akcijos būtų perduotos neatlygintinai padengiant bendrovės A kreditorinius įsipareigojimus gyventojui, tuomet akcijos nebūtų laikomos pajamomis natūra – grąžintos paskolintos lėšos, pagal GPMĮ, nėra laikomos gyventojo pajamomis.

Pajamų natūra vertės nustatymas

Gautų pajamų natūra vertė įvertinama pagal finansų ministro 2009 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1K-162 „Dėl pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo“ patvirtintą Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 2 punkte nurodoma, kad pajamos natūra yra įvertinamos pagal pajamų natūra davėjo turtui įsigyti arba paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas. Šis pajamų, gautų natūra, įvertinimo būdas yra laikomas prioritetiniu ir turėtų būti taikomas pirmiausia. Tačiau, jei pajamų natūra davėjo patirtos išlaidos, įsigyjant turtą ar paslaugas, neatspindi tokio turto ar paslaugų tikrosios rinkos kainos, pajamos natūra turi būti įvertinamos tokio turto ar paslaugų tikrąja rinkos kaina pajamų natūra gavimo momentu. Tikrosios rinkos kainos sąvoka turėtų būti suprantama taip, kaip nustatyta GPMĮ 2 str. 20 dalyje. Tikrąja rinkos kaina laikoma suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. GPM tikslais sandorius rinkos kaina turi įvertinti pats pajamas gavęs asmuo arba jas išmokantis asmuo, atsižvelgiant į tai, kuriam asmeniui pagal GPMĮ nuostatas tenka prievolė apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM. GPMĮ nėra nustatyta kokių nors konkrečių metodų, kuriais remiantis gyventojai turėtų apskaičiuoti rinkos kainą, tačiau bet kuriuo atveju apskaičiuota tikroji rinkos kaina turi būti ekonomiškai pagrįsta.

GPMĮ 9 str. 4 dalyje nustatyta, kad pajamų natūra vertę nustato pajamų natūra davėjas ar pajamas natūra gaunantis asmuo, atsižvelgiant į tai, ar pajamos natūra yra priskiriamos gyventojo A arba B klasės pajamoms pagal GPMĮ nuostatas.

Pajamos iš finansinių priemonių pardavimo

Vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punktu, pajamos iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo yra apmokestinamos GPM, jei pajamų, gautų per 2016 m., suma viršijo 500 Eur neapmokestinamąjį dydį. Jei gyventojai parduoda finansines priemones, kurios priklauso jiems, kaip sutuoktiniams, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas kiekvienam sutuoktiniui atskirai, t. y. kiekvieno iš jų pajamų daliai iš finansinių priemonių pardavimo yra taikomas neapmokestinamasis 500 Eur dydis. GPM apmokestinamas tik skirtumas tarp gautų pajamų ir parduotų finansinių priemonių įsigijimo išlaidų. Šis skirtumas, t. y. apmokestinamosios pajamos iš finansinių priemonių pardavimo, apskaičiuojamas, vadovaujantis GPMĮ 19 str. 1 dalimi, pagal kurią iš finansinių priemonių pardavimo pajamų galima atimti:

– finansinių priemonių įsigijimo kainą; ir

– su finansinių priemonių įsigijimu ar pardavimu susijusius teisės aktuose numatytus privalomus mokėjimus, kuriuos sumokėjo finansines priemones parduodantis asmuo jas įsigydamas ir parduodamas.

Kalbant apie finansinių priemonių pardavimo sandorius, reikia pažymėti, kad, jei pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas tokias priemones galima įsigyti tik per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus (finansų maklerio įmonę, komercinius bankus, turinčius teisę teikti investicines paslaugas), tokiems tarpininkams sumokėti komisiniai gali būti priskiriami prie finansinių priemonių įsigijimo kainos. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. 3 punktas, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai parduodama 25 proc. ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 Eur, tokios akcijų pirkimo-pardavimo sutartys privalo būti notarinės formos. Tiesa, šis reikalavimas netaikomas tuo atveju, jei akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos yra tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, prie teisės aktuose numatytų privalomų mokėjimų, susijusių su finansinių priemonių pardavimo sandoriais, galima priskirti ir atlygį notarams už notarinių veiksmų atlikimą. Tiek finansinių priemonių įsigijimo kaina, tiek teisės aktuose numatyti privalomi mokėjimai (jų atlikimas) turi būti pagrįsti dokumentais.

Pateiktos situacijos atveju pažymėtina, kad nors situacijoje minimos bendrovės B akcijos buvo perduotos gyventojui, tačiau, pagal GPMĮ, būtų laikoma, kad pajamas už šių akcijų pardavimą gavo abu sutuoktiniai kaip už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėto turto pardavimą, jeigu nėra kitų susijusių faktinių aplinkybių (pvz., vedybinė sutartis). Atsižvelgiant į tai, situacijoje minimų akcijų pardavimo pajamos turėtų būti dalinamos į dvi lygias dalis ir kiekvienas iš sutuoktinių turėtų atskirai taikyti minėtą neapmokestinamąjį 500 Eur dydį.

Pajamų iš finansinių priemonių pardavimo deklaravimas

Apskaičiavus skirtumą tarp finansinių priemonių pardavimo pajamų ir šių priemonių įsigijimo kainos, GPM yra apmokestinama suma, viršijanti minėtą 500 Eur neapmokestinamąjį dydį. Neapmokestinamąjį dydį viršijančios pajamos apmokestinamos standartiniu 15 proc. GPM tarifu. Vadovaujantis GPMĮ 22 str. 3 dalimi, pajamos iš finansinių priemonių pardavimo priskiriamos B klasės pajamoms, todėl GPM nuo tokių pajamų apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti turi pats apmokestinamąsias pajamas gavęs gyventojas.

[content_protector password=»fidexperta»]Apmokestinamosios pajamos iš akcijų pardavimo turi būti deklaruojamos Metinės pajamų deklaracijos GPM308 priedo GPM308F I skyriuje. Jei gyventojo apmokestinamosios pajamos iš akcijų pardavimo 2016 m. neviršijo 500 Eur, tokių gautų pajamų neprivaloma deklaruoti.

Pateiktos situacijos atveju abu sutuoktiniai turėtų apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas iš finansinių priemonių pardavimo ir kiekvienas atskirai deklaruoti pajamas, jeigu jos viršija 500 Eur neapmokestinamąjį dydį.

Atsižvelgiant į tai, gyventojo gauta nauda pripažįstama pajamomis natūra tik tuo atveju, jei naudos teikėjo ir naudos gavėjo tarpusavio santykiai yra pagrįsti siekimu duoti (gauti) ekonominę naudą, nauda buvo suteikta dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos, o naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam gyventojui. Gautų pajamų natūra vertė nustatoma remiantis naudos gavėjo patirtų išlaidų metodu arba tikrosios rinkos kainos pajamų natūra gavimo momentu metodu.[/content_protector]