Įmonių grupės ar kelių bendrovių savininkai bendrą mokesčių naštą gali sumažinti perleisdami vienos grupei priklausančios įmonės kontrolinį akcijų paketą kitai grupės bendrovei ar prijungdami vienas bendroves prie kitų.
Mokesčius mažina didesnė akcijų kaina
Jeigu už akcijas buvo sumokėta daugiau, nei buvo vertas įsigyjamos įmonės materialusis turtas, šis akcijų kainos ir turto vertės skirtumas tampa nematerialiuoju turtu, kuris apskaitoje vadinamas prestižu.
Daroma prielaida, kad pirkėjas šitaip sumokėjo ne tik už įmonės materialųjį turtą, bet ir už žinomumą, prekės ženklus ir pan. Šį prestižą galima amortizuoti ir taip mažinti bendrovės apmokestinamąjį pelną.
Rūta Bilkštytė, konsultacinės bendrovės UAB „Fidexperta“ vadovė, teigia, kad pinigus už akcijas gavusi bendrovė nuo akcijų pardavimo pajamų paprastai irgi nemoka mokesčių.
„Tokia galimybė yra, jeigu įmonė pardavimo metu valdo daugiau kaip 25% bendrovės akcijų ir iki tol 2 metus, o kai kuriais atvejais 3 metus, be pertraukos valdė šią bendrovę“, – pažymi p. Bilkštytė.
Tokiu būdu pajamų gavęs vienetas mokesčių nemoka, o kitame vienete sukuriamas turtas, kurį galima amortizuoti apskaitoje ir taip mažinti įmonės apmokestinamąjį pelną.
Ne vieną kartą
Marius Grajauskas, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vadovaujantysis partneris, neatmeta galimybės, kad pasibaigus prestižo amortizacijai bendrovės akcijos gali būti parduotos ir vėl susiformuotų prestižas, kurį ir toliau būtų galima amortizuoti.
„Tai galima tęsti kelis kartus, jei už to slypi natūralūs įmonės verslo plėtros poreikiai. Mokesčių administratoriui būtų sunku įrodyti, kad reorganizavimas daromas tik siekiant mokestinės naudos, jei mokesčių mokėtojas pateikia įrodymų, kad tokia buvo jo verslo plėtros strategija, o prijungiamos įmonės vertėsi panašia veikla ar turėjo kitokios naudos iš prisijungimo“, – tokią galimybę komentuoja p. Grajauskas.
Vilma Vildžiūnaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja. „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslo plėtra ir tarptautinis apmokestinimas 2013 m.“ aptardama minėtą mokesčių planavimo atvejį, atkreipė dėmesį, kad jeigu perkama akcijų už didesnę nei rinkos kainą, mokesčių administratorius gali pakoreguoti sandorio kainą.
Ponia Bilkštytė pataria nekurti dirbtinių struktūrų, o į tokią mokesčių planavimo galimybę atsižvelgti tuomet, kai reorganizavimą skatina verslo poreikiai. Tačiau kartais planuodamos mokesčius bendrovės perlenkia lazdą.
„Įmonės nesugeba pateikti įrodymų, kad kitą verslą reikėjo pirkti dėl solidžių klientų ar verslo partnerių, kurių mokesčių mokėtojui savo jėgomis nesisekė pasiekti, arba kad perkamas verslas turėjo mokesčių mokėtojui reikalingų darbuotojų, patirties ar prekės ženklų“, – teigia p. Grajauskas. Bendrovės reorganizuojamos ir todėl, kad siekiama mažinti sąnaudas, perskirstyti verslo funkcijas.