2012 m. spalio 17 d. pakeistos LR Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2, 3, 5, 6 ir 9 straipsnių nuostatos, kurios įsigalios 2013 m. sausio 1 d.
Pagrindiniai pakeitimai:
- LR Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 str. 1 d. išvardyti asmenys, kuriems privaloma deklaruoti turtą (baigtinis sąrašas). Ši dalis papildyta naujomis nuostatomis, pagal kurias turtą taip pat privalo deklaruoti šie gyventojai:
- valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
- valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimos nariai;
- strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
- valstybės ar savivaldybių įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
- LR Vyriausybės siūlymu į pareigas priimti Europos Komisijos nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimos nariai;
- kandidatai į pareigas, nurodytas 2 str. 1 d. 5–23 ir 29–35 punktuose.
- LR Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 str. 1 d. 1–25, 27, 29–36 punktuose nurodyti gyventojai privalo deklaruoti šį savo turimą turtą:
- nekilnojamąjį daiktą, įskaitant nebaigtą statyti statinį;
- kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija;
- pinigines lėšas (toliau – lėšos), turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų;
- pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų;
- paskolintas ir nesusigrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 5 000 litų;
- meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 5 000 litų;
- vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 5 000 litų.
Aktualu gyventojams, teikiantiems žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą
2012 m. lapkričio 13 d. priimtas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 22 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XI-2412. Pakeitimai susiję su LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymu. Naujos nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
2012 m. lapkričio 13 d. priimtu Įstatymu Nr. XI-2412, papildytas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis, taip pat pakeistas GPMĮ 22 straipsnio 2 d. 1 p. Pakeitimai susiję su LR Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymu, kuris įsigalios nuo 2013 m. balandžio 1 d.
Pakeitimai:
- LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis papildoma 55 punktu, kuriuo nustatoma, kad neapmokestinamoms gyventojo pajamoms priskiriama 6 000 litų per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas.
- Pakeičiamas LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas, kuriuo nustatoma, kad gyventojo pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, yra priskiriamos B klasės pajamoms. Vadinasi, gyventojas, kurio atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą per mokestinį laikotarpį viršija 6000 Lt pajamų dydį, nuo viršijančios sumos privalo pats deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Naujos nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2013 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Šaltinis: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=437391&p_query=&p_tr2=2
Aktualu gyventojams, kuriems kompensuojamos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidos
Priimtas LR Gyventojo pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies (Pajamų sąvoka) 5 punkto apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimas. Nuostatos susijusios su gyventojo gautomis pajamomis ir kita nauda, kuri nelaikoma gyventojų pajamų mokesčio objektu.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos parengė LR Gyventojų pajamų mokesčio 2 str. 14 dalies 5 punkto apibendrinto paaiškinimo (komentaro) pakeitimą, suderintą su LR Finansų ministerija.
Remiantis LR Gyventojų pajamų mokesčio 2 str. 14 dalies 5 punktu, gyventojo pajamomis gyventojų pajamų mokesčio prasme nelaikomos sumos (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamos gyventojo išlaidos), skirtos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanoriška veikla ar darbo funkcijomis arba individualia veikla. Jeigu tenkinamos visos nurodytos sąlygos, šios gyventojui kompensuojamos sumos nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas.
Pagal naujai priimtą komentaro pakeitimą, gyventojo pajamomis nelaikomos sumos, kurios:
- skirtos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms (įskaitant išlaidas kelionės sveikatos draudimui, vizos mokesčiui bei civilinės atsakomybės draudimui kelionės laikotarpiui) padengti, ir
- yra susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanoriška veikla
ar darbo funkcijomis arba individualia veikla, ir
3. yra kompensuojamos asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
Komentaro taip pat papildytas nauja 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad savanoriški darbai nėra organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi komentaro pakeitimą sąlygojo savanoriško darbo reglamentavimo pasikeitimai.
Komentare nurodoma, kad santykiai tarp savanorių ir savanorišką darbą organizuojančių asmenų ar organizacijų yra civiliniai teisiniai santykiai ir atitinkamos, su šia veikla susijusios kompetencijos nustatytos patvirtintuose teisės aktuose. Taigi, pagal GPMĮ nuostatas gyventojo pajamomis nelaikomos sumos, skirtos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu jos susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuota gyventojo savanoriška veikla. Ši nuostata taikoma, kai paminėtos sumos mokamos ne tik pagal Lietuvos Respublikos, bet ir pagal užsienio valstybių teisės aktus, kurie reglamentuoja savanorišką veiklą.
Lietuvoje santykius tarp savanorių ir savanorišką darbą organizuojančių asmenų ar organizacijų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Vadovaujantis CK nuostatomis, savanoriška veikla yra grindžiama laisvu organizacijos ir savanorio tarpusavio susitarimu. Taip pat nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymas Nr. XI-1500, kuris nustato savanoriškos veiklos ypatumus, tokios veiklos principus, savanorio ir savanoriškos veiklos organizatoriaus teises ir pareigas, savanoriškos veiklos organizavimo tvarką, savanorių draudimo ir savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo atvejus. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. A1-330 patvirtintas Savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Išvardytų teisės aktų nustatyta tvarka išmokėtos sumos, skirtos nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, nepripažįstamos gyventojo pajamomis, t. y. nėra gyventojų pajamų mokesčio objektas.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000118489