Ar mokamas valdymo mokestis — leidžiami atskaitymai?

Dėl pelno mokesčio prie pajamų šaltinio išskaičiavimo

Pagal LR pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnį, užsienio įmonės pelno mokesčio bazė yra ne per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, t. y.:

 

Taigi tik nuo šių išvardytų pajamų, pagal LR pelno mokesčio įstatymo 37 straipsnį, pelno mokestį išskaičiuotų ir į Lietuvos biudžetą sumokėtų tokias išmokas išmokėjusi Lietuvos įmonė. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos įmonė A, mokėdama atlygį už suteiktas valdymo paslaugas Estijos įmonei B, neturi išskaičiuoti ir sumokėti pelno mokesčio nuo išmokamo atlygio.

 

Dėl valdymo paslaugų išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams

Vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai įmonės sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos įmonė A ir Estijos įmonė B laikytinos susijusiais asmenimis mokesčių tikslais, todėl būtina atkreipti dėmesį ir į LR pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnį, kuris nustato specialias tam tikrų atvejų apmokestinimo nuostatas.

Įstatyme įtvirtinta, kad visi sandoriai turi vykti tikrąja rinkos kaina, laikantis „ištiestosios rankos“ principo, kuris nustatomas pritaikius atitinkamą kainodaros metodą. Pagal LR pelno mokesčio įstatymo 2 str. 37 dalies nuostatas, tikroji rinkos kaina suprantama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas. Tai reiškia, kad susijusios įmonės, nustatydamos sandorio kainą, turėtų įvertinti, ar nesusijusi įmonė būtų pasirengusi atlyginti už tokias paslaugas panašia kaina.

Taigi, Lietuvos įmonė A ir Estijos įmonė B, sulygdamos dėl valdymo paslaugų kainos, turėtų vadovautis ištiestosios rankos principu ir nustatyti tokią sandorio kainą, kuri atitiktų tikrąją rinkos kainą. Taip pat pažymėtina, kad valdymo paslaugų kaina neturėtų būti fiksuota konkrečia suma. Kaina turėtų priklausyti nuo suteiktų paslaugų pobūdžio, jų kiekio, valandinio įkainio, suteiktos naudos Lietuvos įmonei A ir pan.

Lietuvos įmonė A, norėdama valdymo paslaugų išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams ir sumažinti riziką, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis LR pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, galėtų atitinkamai pakoreguoti sandorio kainą, turėtų turėti įrodymus, kad valdymo paslaugų kaina atitinka tikrąją rinkos kainą. Taip pat reikalingi įrodymai, kad iš Estijos įmonės B įsigytos valdymo paslaugos Lietuvos įmonei A yra būtinos ir naudingos, pavyzdžiui, konsultuojant Estijos įmonei B, Lietuvos įmonė A sėkmingai plėtoja savo veiklą, prisitaiko prie rinkos pokyčių ir tendencijų, didina savo pardavimus ar pan.

Žinotina, kad įmonėms, kurių pardavimo pajamos viršija 10 mln. Lt, privaloma kontroliuojamųjų sandorių kainodaros dokumentacija. Dokumentacijoje turėtų būti nurodoma informacija apie sandorio šalis, detaliai aprašytas kontroliuojamas sandoris, naudojamas kainodaros metodas bei kita svarbi ir reikšminga informacija.