<\/span><\/div>\n
\u201eA\u0161 manau, kad pasi\u016blymai didinti MMA buvo rinkiminiai pa\u017eadai, agitacijos dalis ir juos reikia u\u017emir\u0161ti, tai tas pats kaip pasi\u016blyti gyventojams per ketverius metus i\u0161sikelti gyventi \u012f M\u0117nul\u012f ar kit\u0105 utopij\u0105. Tai yra \u012fmanoma vieninteliu atveju, jeigu Lietuvoje b\u016bt\u0173 labai didel\u0117 infliacija, reik\u0117t\u0173 atri\u0161ti lit\u0105 nuo euro, tai yra panaikinti valiut\u0173 valdybos model\u012f, ir masi\u0161kai spausdinti litus. Kita vertus, MMA padidinimas labiausiai atsiliept\u0173 valstybiniam sektoriui, nes jis nedirba \u0161e\u0161\u0117lyje, tuo tarpu daug smulkaus verslo dirba \u0161e\u0161\u0117lyje, o \u017eymiai pak\u0117lus MMA dalis verslo gali pereiti \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f, prie\u0161ingai nei valstybinis sektorius, tod\u0117l \u0161aliai tekt\u0173 dar labiau skolintis, kad valstyb\u0117s tarnautojams b\u016bt\u0173 galima i\u0161mok\u0117ti atlyginimus\u201c, — sako Lietuvos pramoninink\u0173 konfederacijos Ekonomikos ir finans\u0173 departamento direktorius Sigitas <\/span>Besagir<\/span>skas<\/span><\/a>.<\/span><\/p>\n \u201eI\u0161 ties\u0173, 2004-2008 m. kadencijos metu pavyko MMA pakelti daugiau kaip 80 proc., tod\u0117l per vis\u0105 ateinan\u010di\u0105 kadencij\u0105 MMA padidinim\u0105 nuo 850 iki 1509 Lt dar galima \u012fsivaizduoti. Vis d\u0117lto yra vienas \u201ebet\u201c \u2013 tada i\u0161gyvenome Lietuvos ekonomikos aukso am\u017ei\u0173, o \u016bkis buvo ties perkaitimo riba ir net u\u017e jos. Dabar gi kovojame su daugybe vidaus ir i\u0161or\u0117s i\u0161\u0161\u016bki\u0173, kurie smarkiai susiaurina veiksm\u0173 laisv\u0119. Dar skepti\u0161kiau vertin\u010diau \u0161io tikslo \u012fgyvendinim\u0105 per vienerius metus, t.y. iki 2013 m. pabaigos. M\u0117ginimas veikti \u201eper j\u0117g\u0105\u201c tur\u0117t\u0173 dramati\u0161k\u0173 pasekmi\u0173 darbo rinkai\u201c, — teigia SEB banko prezidento patar\u0117jas Gitanas Naud\u0117da.<\/span><\/p>\n Pasak jo, vertinant socialdemokrat\u0173 pasi\u016blym\u0105 MMA didinti iki 1 t\u016bkst. lit\u0173, \u0161is tikslas yra neambicingas, jei kalbama apie planus MMA padidinti per vis\u0105 j\u0173 kadencij\u0105.<\/span><\/p>\n \u201eJeigu pakelti MMA, tai b\u016bt\u0173 versl\u0105 sunkinantis pasi\u016blymas, nes i\u0161karto padid\u0117ja gyventoj\u0173 pajam\u0173, \u201eSodros\u201c mokes\u010diai. Galima statisti\u0161kai pa\u017ei\u016br\u0117ti, kiek verslas pelningas ir grei\u010diausiai vis\u0105 peln\u0105 suvalgyt\u0173 gyventoj\u0173 pajam\u0173 ir kiti mokes\u010diai, o tai rei\u0161kia, kad nelieka jokio pelno investicijoms. Ai\u0161ku, galima sakyti, kad didinant alg\u0105 skatinamas vartojimas, ta\u010diau verslui jau galima sakyti, bus lengvai \u012fgyvendinamas ir kitas pasi\u016blymas: \u012fmon\u0117ms, kuri\u0173 apyvarta iki 1 mln. lit\u0173, b\u016bt\u0173 taikomas 0 pelno tarifas, nes pelno papras\u010diausiai neliks\u201c, — d\u0117sto mokes\u010di\u0173 konsultacijos \u012fmon\u0117s \u201eFidexperta\u201c steig\u0117ja ir ekspert\u0117 R\u016bta <\/span>Bi<\/span>lk\u0161tyt\u0117<\/span><\/a>.<\/span><\/p>\n Su si\u016blomomis mokes\u010di\u0173 reformomis prisimena ir baud\u017eiav\u0105<\/strong><\/span><\/p>\n Savo rinkim\u0173 programoje socialdemokratai deklaravo, jo pakeis \u201ekonservatori\u0173 \u201enaktin\u0117s mokes\u010di\u0173 reformos\u201c sprendimus\u201c ir \u012fves ne tik progresinius mokes\u010dius, bet ir turto mokest\u012f turtingiesiems, mokest\u012f prabangos dalykams, skirting\u0105 nekilnojamojo turto mokest\u012f fiziniams asmenims, priklausomai nuo turto vert\u0117s.<\/span><\/p>\n \u201eJei b\u016bt\u0173 dar viena naktin\u0117 mokes\u010di\u0173 reforma, manau, ne vienas verslininkas \u012f Estij\u0105 persikels, bet sulauksime dar kokio t\u016bkstan\u010dio verslinink\u0173, kurie \u012f kitas \u0161alis perkels verslus. Manau, kad mokes\u010diai tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvedami tik susitarus su verslininkais ir visuomene bei tikrai ne nuo kit\u0173 met\u0173 sausio 1 d. D\u0117l prabangos mokes\u010dio, Liet<\/span>uva<\/span><\/a><\/span> jau suprato, kad tokio mokes\u010dio administravimas kelis kartus vir\u0161ija gaunam\u0105 nauda ir a\u0161 manau, kad taip tiesiog bus i\u0161kraipoma rinka, — sako S. Besagirskas. — Progresyvios \u0161alys eina link to, kad apmokestinami tur\u0117t\u0173 b\u016bti tik du dalykai, tai yra pajamos ir darbas, visa kita yra XV-XVI a. reliktas, o mes vis bandome gr\u012f\u017eti prie t\u0173 laik\u0173 — gal dar sugalvosime baud\u017eiav\u0105 gr\u0105\u017einti? Na, a\u0161 suprantu, kad daug \u0161ali\u0173 turi nekilnojamojo turto mokest\u012f, bet visur yra kalbama, kad jo reikia atsisakyti ir t\u0173 viduram\u017ei\u0173 relikt\u0173 neturi b\u016bti, geriau apskritai Lietuvoje tur\u0117kime 5 mokes\u010dius ir juos tur\u0117kime \u0161iek tiek didesnius, nei daug pinig\u0173 ir laiko kainuojan\u010di\u0173 ma\u017e\u0173 mokes\u010di\u0173.\u201c<\/span><\/p>\n Pasak jo, jei bus daug smulki\u0173 mokes\u010di\u0173, biud\u017eetas pajam\u0173 gaus i\u0161 konsultant\u0173 ir teisinink\u0173, nes prasid\u0117s bylin\u0117jimosi procesai, reik\u0117s i\u0161 naujos nustatyti tvarkas, vertinti turt\u0105 ir taip toliau.<\/span><\/p>\n \u201e\u017dmon\u0117s dirbs ne tam, kad u\u017edirbti sau, darbuotojams ar Lietuvai pinig\u0173, o tam, kad bylin\u0117tis ir i\u0161vengti mokes\u010di\u0173. Manau, kad apie joki\u0173 nauj\u0173 mokes\u010di\u0173 \u012fvedim\u0105 negali b\u016bti kalbos ir reikia atsisakin\u0117ti mokes\u010di\u0173 paliekant pa\u010dius efektyviausius\u201c, — sako S. Besagirskas.<\/span><\/p>\n Pensijas ir motinyst\u0117s skatinim\u0105 sieja su lozungais<\/strong><\/span><\/p>\n Partija \u201eTvarka ir teisingumas\u201c si\u016blo keisti motinyst\u0117s ir t\u0117vyst\u0117s skatinim\u0105: valstyb\u0117 i\u0161mok\u0105 garantuot\u0173 3 metams tokiomis proporcijomis: \u201epirmaisiais metais — 100 proc., antraisiais — 70 proc., tre\u010diaisiais — 50 proc. atlyginimo.\u201c \u0160iuo metu t\u0117tis arba mama gali rinktis i\u0161 dviej\u0173 modeli\u0173: eiti motinyst\u0117s atostog\u0173 metams ir gauti 100 proc. buvusio atlyginimo arba eiti dvejiems metams ir pirmuosius metus gauti 70 proc. atlyginimo, o antraisiais \u2013 40 proc., ta\u010diau kartu suteikiama galimyb\u0117 dirbti neprarandant i\u0161mokos.<\/span><\/p>\n \u201eMes ir taip labai stipriai remiame motinyst\u0119, a\u0161 suprantu, kad mes turime gimstamumo problem\u0105, bet, manau, kad dabar sistema yra pakankamai gera, kai nuo antr\u0173 met\u0173 motinos gali eiti dirbti neprarandant motinyst\u0117s i\u0161mokos. O kuo ilgiau b\u016bnama su vaikais, nors vaikai ir gauna daugiau d\u0117mesio, prarandamas noras ir \u012fg\u016bd\u017eiai gr\u012f\u017eti \u012f darbo rink\u0105. Manau, geriau tvarkos nekeisti, bet svarbiausia — ko gi siekiame? Jei priauginsime daugiau vaik\u0173, daugiau j\u0173 i\u0161va\u017eiuos \u012f Anglij\u0105, Airij\u0105 ir kitur. Mums reikia ne daugiau \u017emoni\u0173, o kad tie, kurie i\u0161va\u017eiuoja, nei\u0161va\u017eiuot\u0173. Vaik\u0173 gali gimti labai daug, bet kad jie kurt\u0173 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 Lietuvai, reikia kurti palankias verslo s\u0105lygas, darbo vietas\u201c, — si\u016blo S. Besagirskas.<\/span><\/p>\n \u201eSkatinant motinyst\u0117s, t\u0117vyst\u0117s i\u0161mokas, i\u0161 karto padid\u0117ja gimstamumas ir ateityje yra u\u017etikrinamas, mano nuomone, geriausias pensijos kaupimas. Net jiems ir i\u0161va\u017eiavus, vaikai siun\u010dia perlaidas t\u0117vams arba galiausiai tuos pa\u010dius pensininkus i\u0161sive\u017ea. Juk ir dabar yra daug i\u0161va\u017eiavusi\u0173, o perlaidos vis tiek plaukia. Tad, manau, jeigu Lietuvoje gims daugiau vaik\u0173, kad ir kiek j\u0173 i\u0161va\u017eiuot\u0173, vis tiek nauda Lietuvai bus\u201c, — sak\u0117 R. Bilk\u0161tyt\u0117.<\/span><\/p>\n Socialdemokrat\u0173 programoje numatytas MMA ir pensijos susiejimas su vidutiniu darbo u\u017emokes\u010diu. MMA tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne ma\u017eesn\u0117 nei 50 proc. vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio, o vidutin\u0117 pensija — ne ma\u017eesn\u0117 nei 40 proc. vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio.<\/span><\/p>\n \u201eManau, kad n\u0117ra \u0161ali\u0173, kurios priri\u0161a MMA ar pensijas prie vidutini\u0173 atlyginim\u0173, be to, kok\u012f mes darbo u\u017emokest\u012f turime omenyje, oficial\u0173, ar \u012fvertiname \u0161e\u0161\u0117l\u012f? Bet toks reguliavimas ma\u017eina \u0161alies konkurencingum\u0105, reikia ne dirbtinio reguliavimo, o leisti \u017emon\u0117ms ir verslui u\u017edirbti: per princip\u0105 atimkime i\u0161 to, kas turi, paskatinkime juos dar ma\u017eiau dirbti, bet b\u016bkime visi biedni, bet vienodai teisingi, yra gr\u012f\u017eimas prie socializmo. Manau, tai yra atgyven\u0119s dalykas, nes mes nestosime \u012f Nepriklausom\u0173 valstybi\u0173 sandraug\u0105, nesijungsime prie Kubos, ar dar ka\u017ekaip bandysime j\u012f gr\u0105\u017einti. Einame rinkos ekonomikos keliu ir turime orientuotis kaip galima daugiau u\u017edirbti, pritraukti daugiau investicij\u0173, o ne kaip i\u0161 t\u0173, kurie legaliai moka, atimti ir perskirstyti\u201c, — d\u0117sto S. Besagirskas.<\/span><\/p>\n \u201eU\u017esikim\u0161us ausis ir nenorint vertinti objektyvi\u0173 apribojim\u0173, malonu gird\u0117ti tok\u012f lozung\u0105. Deja, jis nesuderinamas su tuo pat metu teikiamais si\u016blymais ma\u017einti darbo mokes\u010dius, nustatyti \u201eSodros\u201c \u012fmok\u0173 \u201elubas\u201c ir pana\u0161iai. Belieka kliautis, kad surinksime pinigus i\u0161 \u0161e\u0161\u0117lin\u0117s ekonomikos, ta\u010diau, nei\u0161girdus konkre\u010di\u0173 si\u016blym\u0173 kaip ketinama i\u0161traukti pinigus i\u0161 \u0161e\u0161\u0117lio, visi\u0161kai neai\u0161ku, kod\u0117l naujajai vald\u017eiai \u0161ioje srityje tur\u0117t\u0173 sektis geriau nei ankstesniajai\u201c, — sako G. Naus\u0117da.<\/span><\/p>\n D\u0117l daugiabu\u010di\u0173 renovacijos pasigenda konkretumo<\/strong><\/span><\/p>\n Darbo partijos pasi\u016blymas sukurti efektyv\u0173 valstybin\u012f b\u016bsto renovacijos fond\u0105, \u201ekuris padengt\u0173 100 procent\u0173 renovacijos s\u0105naud\u0173, kompensuojam\u0173 i\u0161 gyventoj\u0173 u\u017e \u0161ildym\u0105 sutaupyt\u0173 l\u0117\u0161\u0173 bei nukelt\u0173 nuo \u017emoni\u0173 pe\u010di\u0173 b\u016btinyb\u0119 bendrauti su bankais, imant paskolas b\u016bsto renovacijai\u201c, anot ekspert\u0173, yra nekonkretus.<\/span><\/p>\n \u201eRaimon<\/span>das <\/span>Ku<\/span>odis<\/span><\/a> \u0161it\u0105 dalyk\u0105 si\u016bl\u0117 jau ir dabartinei vald\u017eiai, bet pagal \u0161it\u0105 nuostat\u0105 galima sukurti ma\u017eiausiai de\u0161imt variant\u0173, dalis j\u0173 bus visi\u0161ka nes\u0105mon\u0117, o dalis veiks labai gerai. Manau, kad dabar \u0161i nuostata nieko nepasako. I\u0161 esm\u0117s visi esame u\u017e tai, kad renovacijos programa gyventojams b\u016bt\u0173 priimtina, nedid\u0117t\u0173 valstyb\u0117s \u012fsipareigojimai ir procesas vykt\u0173 spar\u010diau, ta\u010diau koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasirinktas modelis \u2013 dar turi b\u016bti diskutuojama\u201c, — sako S. Besagirskas.<\/span><\/p>\n \u201eTai, kad renovacijos model\u012f b\u016btina keisti, patvirtina faktas, kad ankstesniajai programai taip ir nepavyko \u201e\u012fp\u016bsti gyvyb\u0117s\u201c, nors net kelet\u0105 kart\u0173 m\u0117ginta j\u0105 reanimuoti, — teigia G. Naus\u0117da, manantis, jog Darbo partijos tikslas renovuoti 25 proc. daugiabu\u010di\u0173 yra realus. — Manau, kad pakeitus sistem\u0105 ir per\u0117mus atsakomyb\u0119 savivaldybi\u0173 administruojamiems fondams per kadencij\u0105 \u012fmanoma atnaujinti net iki tre\u010ddalio daugiabu\u010di\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173.\u201c<\/span><\/p>\n Primena neapmokestinamas turtuoli\u0173 pajamas<\/strong><\/span><\/p>\n Vienas pagrindini\u0173 socialdemokrat\u0173 pasi\u016blym\u0173 \u2013 Lietuvoje \u012fvesti labiau progresin\u0119 mokes\u010di\u0173 sistem\u0105 taip pat sulauk\u0117 ekonomist\u0173 kritikos.<\/span><\/p>\n \u201eA\u0161 asmeni\u0161kai esu u\u017e progresinius, bet su s\u0105lyga, kad mokes\u010dius mok\u0117t\u0173 visi. Ta\u010diau Lietuvoje mokes\u010di\u0173 labai didel\u0117 dalis \u017emoni\u0173 nemoka ir dirba \u0161e\u0161\u0117lyje, tad progresiniai mokes\u010diai tik dar labiau paskatint\u0173 \u0161e\u0161\u0117l\u012f arba b\u016bt\u0173 m\u0117ginama j\u0173 i\u0161vengti. Kitas dalykas, manau, jog \u017emon\u0117s gaunantys 5-6 t\u016bkst. lit\u0173 popierin\u012f atlyginim\u0105 dar priklauso vidurinei klasei, jie n\u0117ra turtingieji. O bendras ES tikslas yra, kad augt\u0173 vidurinioji klas\u0117, nes ji skatina kokybi\u0161k\u0173 produkt\u0173, paslaug\u0173 pirkim\u0105, tai yra intelektualiausia \u017emoni\u0173 dalis ir taip toliau \u2013 niekas vidurin\u0117s klas\u0117s progresiniais mokes\u010diai neapmokestina. Be to, mes kalbame, kad skatiname inovacijas, esame auk\u0161t\u0105 prid\u0117tin\u0119 vert\u0119 kurianti \u0161alis, tad, jei \u0161i\u0105 srit\u012f dar labiau apmokestinsime, ne\u017einau, gal sodinsime, atsipra\u0161au \u016bkinink\u0173, morkas, gaminsime nekokybi\u0161kus baldus ir viskas, nes niekas neateis \u012f auk\u0161t\u0173j\u0173 technologij\u0173 sektori\u0173. O \u012fmon\u0117s, kurios veikia tiek farmacijos, tiek auk\u0161t\u0173j\u0173 technologij\u0173 srityje, jos tiesiog perkels savo versl\u0105 \u012f koki\u0105 nors gretim\u0105 \u0161al\u012f, tai yra labai paprasta\u201c, — svarsto S. Besagirskas.<\/span><\/p>\n \u201ePas mus kai kurios pajamos yra visi\u0161kai neapmokestinamos, o darbo u\u017emokes\u010dio progresinis apmokestinimas jau egzistuoja, nes yra neapmokestinamasis pajam\u0173 dydis. Jeigu progresiniai mokes\u010diai b\u016bt\u0173 \u012fvedami visoms pajamoms, pavyzd\u017eiui, jeigu gauni bet kokias didesnes nei 1 mln. lito pajamas, turi sumok\u0117ti 3-5 proc., tada progresinis apmokestinimas turi prasm\u0117s, ypa\u010d kai kalbame apie visi\u0161kai neapmokestinamas pajamas. Dabar Lietuvoje yra labai didel\u0117s \u017eirkl\u0117s tarp pajam\u0173 apmokestinimo apskritai, — primena R. Bilk\u0161tyt\u0117. — A\u0161 many\u010diau, kad didesnes pajamas yra lengviau u\u017edirbti nei ma\u017eas, pavyzd\u017eiui, \u017emogus, kuris u\u017edirba 20 t\u016bkst. lit\u0173, vargu ar eit\u0173 dirbti u\u017e 2 t\u016bkst. lit\u0173, tad progresyvumas tam tikro teisingumo turi. Ta\u010diau jei vienos pajamos toliau bus apmokestinamos ir dar didesniu progresyvumu, o kitos pajamos \u2013 ne, tai bus paskata vienas pajamas keisti kitomis. Apskritai, progresiniai mokes\u010diai tur\u0117t\u0173 b\u016bti taikomi ne viduriniajai klasei, t.y. ne nuo 5 t\u016bkst. lit\u0173 atlyginimo, o nuo \u017eymiai didesni\u0173 sum\u0173 ir ne tik nuo darbo pajam\u0173.\u201c<\/span><\/p>\n DELFI skelb\u0117, jog politik\u0173 pajamos gali siekti mil<\/span>ijonus<\/span><\/a>, o mokes\u010diai \u2013 iki 2 proc.<\/span><\/p>\n \u017dada du ne\u012fmanomus dalykus<\/strong><\/span><\/p>\n R. Bilk\u0161tyt\u0117, palyginusi trij\u0173 galimos koalicijos partijos pasi\u016blymus ekonomikai, sako pasteb\u0117jusi neatitikim\u0173.<\/span><\/p>\n \u201ePasteb\u0117jau keist\u0105 neatitikim\u0105: si\u016bloma ir didinti MMA, ir skatinti verslum\u0105, ta\u010diau negalima daryti abiej\u0173 dalyk\u0173 i\u0161 karto, nes didinant MMA, verslas tikrai nebus skatinamas. Kartais viena tez\u0117 prie\u0161tarauja kitai\u201c, — teigia ji.<\/span><\/p>\n Mokes\u010di\u0173 ekspert\u0117 sako pasigedusi si\u016blom\u0173 strukt\u016brini\u0173 reform\u0173 mokes\u010di\u0173 sistemai, o S. Besagirskas antrina, jog jam per\u017ei\u016br\u0117jus programas susidar\u0117 \u012fsp\u016bdis, kad jose pateikiamas id\u0117j\u0173 kratinys.<\/span><\/p>\n \u201eNei viena i\u0161 \u0161i\u0173 partij\u0173 neturi jokios mokes\u010di\u0173 reformos id\u0117jos, kaip gauti papildomai pajam\u0173, suteikus apmokestinimo nuolaidas. Yra tik kalbama apie tai, kaip tas pa\u010dias pajamas i\u0161 jau esan\u010di\u0173 mokes\u010di\u0173 didinti ar ma\u017einti, ta\u010diau negalvojama, kaip per per mokes\u010di\u0173 lengvatas pritraukti daugiau pajam\u0173. Pavyzd\u017eiui, Europos S\u0105jungoje yra skatinamas holdingo bendrovi\u0173 k\u016brimas, intelektinio turto \u012fmoni\u0173 steigimas, kurios gali pritraukti investicijas i\u0161 u\u017esienio, — d\u0117sto R. Bikl\u0161tyt\u0117. — Nepasteb\u0117jau, kad partijos matyt\u0173 b\u016bd\u0173 mokes\u010diais pagerinti situacij\u0105 Lietuvoje, ta\u010diau Latvi<\/span><\/span>ja<\/span><\/a> <\/span>tai padar\u0117 pakankamai s\u0117kmingai ir dabar eina \u012f priek\u012f, o Lietuva pagal mokes\u010di\u0173 sistem\u0105 pasilieka u\u017eribyje.\u201c<\/span><\/p>\n \u201eMes esame periferin\u0117 valstyb\u0117, \u0161alia m\u016bs\u0173 yra Baltaru<\/span><\/span>sija<\/span><\/a>, Kalining<\/span>radas<\/span><\/a>,<\/span> lenkai, kurie taiko labai daug mokes\u010di\u0173 lengvat\u0173 ir mes prie to turime taikytis, tai tikrai nei\u0161vengiama, — sako S. Besagirskas, komentuodamas vien\u0105 i\u0161 socialdemokrat\u0173 pasi\u016blym\u0173 taikyti daugiau PV<\/span><\/span>M<\/span><\/a> lengvat\u0173. — O kaip parod\u0117 vie\u0161bu\u010di\u0173 atvejis, lengvatiniai tarifai valstybei kartais atsiperka, nes nors vie\u0161bu\u010diai sumok\u0117jo ma\u017eiau PVM, jie sumok\u0117jo daugiau kit\u0173 mokes\u010di\u0173. Antra vertus, manau, kad pagrindin\u0117 prie\u017eastis kod\u0117l nevyksta renovacija yra lengvatiniai tarifai \u0161ildymui ir kompensacijos u\u017e \u0161ildym\u0105, kurios neskatina \u0161ildymo taupyti.\u201c<\/span><\/p>\n Ta\u010diau, pasak jo, paskai\u010diavus galima \u012fvertinti, kurios lengvatos valstybei atne\u0161t\u0173 daugiau pajam\u0173, o kurios bus naudingos tik vienai grand\u017eiai, pavyzd\u017eiui, suma\u017einus PVM m\u0117sai, gali nutikti taip, jog ma\u017eesni mokes\u010diai bus naudingiausi m\u0117sos pardav\u0117jams, ta\u010diau kainos vartotojams nesuma\u017e\u0117s, o \u012f Lietuv\u0105 toliau keliaus m\u0117sa i\u0161 Lenkijos.<\/span><\/p>\n Vienus si\u016blo atleisti nuo pelno mokes\u010dio, kitiems \u2013 reguliuoti vir\u0161pelnius<\/strong><\/span><\/p>\n Pasi\u016blym\u0105 diferencijuoti pelno mokes\u010dius \u012fmon\u0117ms, priklausomai nuo j\u0173 apyvartos, pateik\u0117 Darbo partija: ji rinkimin\u0117je programoje numato taikyti 0 proc. pelno mokes\u010dio tarif\u0105 \u012fmon\u0117ms, kuri\u0173 apyvarta nesiekia 1 mln. lit\u0173.<\/span><\/p>\n \u201eManau, kad \u0161ita nuostata yra labai reali ir labai protinga, kad ma\u017eos \u012fmon\u0117s neapsikrautu darbu apskaityti peln\u0105, nes \u0161io mokes\u010dio apskaita yra sud\u0117tinga, o daugiausiai jo \u012f biud\u017eet\u0105 sumoka vidutin\u0117s ir did\u017eiosios \u012fmon\u0117s, kai ma\u017eosios \u012fmon\u0117s sumoka palyginti juokingas sumas. Be to, pelno mokes\u010dio apskaita \u012fmon\u0117ms kainuoja gerokai brangiau, jei vertinti buhalteri\u0173 darb\u0105, negu valstyb\u0117s gaunama nauda i\u0161 to mokes\u010dio\u201c, — mano S. Besagirskas.<\/span><\/p>\n
![\"R\u016bta](\"http:\/\/wp.fide.lt\/wp-content\/uploads\/2012\/10\/file59781057_4332caf5.jpg\")
<\/p>\n![\"delfi\"](\"http:\/\/wp.fide.lt\/wp-content\/uploads\/2011\/12\/delfi.gif\")
<\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n