Komentaro papildyme nurodoma, kad tuo atveju, kai nuomojant nekilnojamąjį turtą, turto nuomininkui yra suteikiamos ir kitos su šio nekilnojamojo turto eksploatavimu susijusios paslaugos (draudimo, komunalinių (tarp jų vandens, šilumos tiekimas), pastato rekonstrukcijų ir įrengimų (įskaitant liftą) taisymo, patalpų valymo, saugojimo ir pan.), bei šios nuomos ir su nuomojamo turto eksploatavimu susijusios paslaugos tarpusavyje yra tiek susiję, kad objektyviai sudaro vieną ekonomiškai neskaidomą paslaugą, tai remiantis ETT praktika (byla C-392/11, C-572/07) PVM tikslais laikoma, kad yra sudarytas vienas nekilnojamojo turto nuomos sandoris. Ar taip yra, galima nustatyti tik įvertinus visas sudaryto sandorio aplinkybes. Vienas iš požymių (nebūtinai lemiantis), kad sudarytas vienas nekilnojamojo turto nuomos sandoris yra sąlyga, numatyta nekilnojamojo turto nuomos sutartyje, kad nekilnojamojo turto nuomos sutartis bus nutraukta, jei nuomininkas nesumokės nors už vieną, kartu su nekilnojamojo turto nuoma teikiamą paslaugą. Tai, kad su nekilnojamojo turto eksploatavimu susijusias paslaugas gali suteikti trečiasis asmuo neturi lemiamos įtakos turto nuomą ir su šio turto eksploatavimu susijusias paslaugas laikyti vienu sandoriu.
Tuo atveju, kai teikiant transporto priemonių nuomos paslaugas, šių paslaugų gavėjui yra teikimas ir šių transporto priemonių draudimo paslaugos, tai, remiantis ETT praktika (byla C-224/11), šios paslaugos, priklausomai nuo aplinkybių, PVM tikslai gali būti laikomos: arba vienu paslaugų teikimo sandoriu, kurio dominuojantis elementas yra nuomos paslauga (šiuo atveju nuomininkui tenkantys draudimo kaštai traukiami į transporto priemonės nuomos paslaugų apmokestinamąją vertę) arba dviejų paslaugų teikimo sandoriai (kurie apmokestinami atskirai pagal šioms paslaugoms nustatytas PVM taisykles). Vienas iš kriterijų, kuris lemia, ar transporto priemonės nuomos ir draudimo elementai laikyti vienu ar dviem sandoriais, yra kliento (nuomininko) tikslas, t.y., ar draudimo teikimas sudaro atskirą ir savarankišką nuomininko tikslą. Taip pat svarbus kriterijus yra galimybė nuomininkui pasirinkti, ar sudaryti automobilio draudimo sutartį savarankiškai, ar tai įgalioti padaryti lizingo bendrovę. Jei draudimo paslaugos teikimas sudaro atskirą savarankišką nuomininko (kliento) tikslą, jeigu jam yra galimybė pačiam įsigyti šią paslaugą, tai šios paslaugos laikomos atskiromis, savarankiškomis paslaugomis. Jei draudimo teikimas nesudaro atskiro nuomininko tikslo, bet yra tik priemonė geriausiomis sąlygomis naudotis nuomos paslauga, jei nėra galimybės pačiam įsigyti draudimo paslaugos, tai nuomos ir draudimo paslaugų teikimas laikytinas vienu sandoriu.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000125572
Aktualu parduodantiems nekilnojamąjį turtą.
Papildytas LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 32 str. „Nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas“ 1 ir 2 dalių komentaras.
Įstatymo 32 str. 1 d. komentaras papildytas ETT praktika (bylos C-461/08, C-543/11), paaiškinama, kada parduodant seną pastatą kartu su žeme laikoma, kad tai žemės statyboms tiekimo sandoris. Parduodant seną pastatą kartu su žeme, sandoris laikomas žemės statyboms tiekimo sandoriu, jeigu:
• parduodant seną pastatą kartu su žeme pardavėjas pastatą yra nugriovęs, net jei šio tiekimo metu žemės tvarkymo darbai, išskyrus minėtą nugriovimą, nebuvo atlikti, jeigu iš šio sandorio ir tiekimo metu buvusių aplinkybių (įskaitant šalių ketinimus, jeigu jie patvirtinti objektyviais įrodymais), bendro vertinimo matyti, jog tuo metu nagrinėjama žemė iš tiesų buvo skirta užstatyti;
• pardavėjas yra įsipareigojęs (pvz., pirkimo – pardavimo sutartyje) nugriauti senąjį pastatą, kad vietoj jo būtų pastatytas naujas pastatas, ir kurio griovimas prieš šį sandorį jau buvo pradėtas vykdyti (neatsižvelgiant į tai, kiek pažengę į priekį senojo pastato griovimo darbai faktiškai perleidžiant žemę) .
Taip pat remiantis ETT praktika (byla C-326/11), paaiškinama, kad jeigu parduodant seną pastatą kartu su žeme, šio tiekimo momentu buvo atlikta tik dalis pastato griovimo darbų, tačiau pastatas dar bent iš dalies buvo naudojamas kaip pastatas (nesvarbu, kad po šio tiekimo pirkėjas prireikus visiškai užbaigs griovimo darbus), tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas seno pastato, perduodamo kartu su žeme, tiekimo sandoris, kuris PVM neapmokestinamas.
Įstatymo 32 str. 2 d. komentaras papildytas Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A602-200/2012), kuria remiantis išaiškinama, kas laikytina žeme statyboms. Konkretus žemės sklypas gali būti priskirtas ,,žemei statyboms“ PVM įstatymo 32 str. 2 dalies taikymo prasme, jei pagal parengtus ir patvirtintus specialiuosius teritorinio planavimo dokumentus ir (ar) detaliuosius planus šiame sklype esančiai žemei nustatoma tokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, kurios naudojimo būdas bei pobūdis leidžia šioje žemėje vykdyti statybą. Sprendžiant klausimą, ar žemės sklypas laikomas ,,žeme statyboms“ reikėtų vadovautis tokiais kriterijais: teisės aktuose nustatyto subjekto sprendimo dėl paskirties pakeitimo priėmimu; detaliojo plano patvirtinimu; detaliajam planui prilyginto teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatyta galimybė užstatyti sklypą bei sklypo užstatymo sąlygos, patvirtinimu; duomenų dėl žemės paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio, įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą; bendrojo ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimu. Visi minėti kriterijai gali būti reikšmingi sprendžiant, ar žemės tiekimas turėtų būti apmokestinamas PVM, ar šio tiekimo dalykas yra statybos sklypas, ar žemė yra skirta statyboms. Lemiamą reikšmę, nustatant, ar konkretus žemės sklypas laikomas ,,žeme statyboms“, turi kriterijai dėl žemės paskirties nustatymo bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, pagal kuriuos yra nustatytos konkrečių sklypų ar jų grupių užstatymo sąlygos, buvimo. Vienu iš esminių ir dažniausiai lemiamu kriterijumi, nustatant, ar konkretus žemės sklypas laikomas ,,žeme statyboms“ yra patvirtintas sklypo detalusis ar jam prilygintas planas, specialusis planas, pagal kuriuos yra nustatytos konkrečių sklypų ar jų grupių užstatymo sąlygos ar yra teisės aktų nustatyta tvarka išspręsti klausimai, susiję su galimybe ruošti šiuos sklypus statybai, t. y. priimti kompetentingų institucijų sprendimai dėl minėtų teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo (bendrasis planas negali būti vertinamas kaip lemiamas kriterijus, patvirtinantis konkretaus žemės sklypo statusą PVM tikslais). Žemės sklypo pardavimo pripažinimas „žemės statyboms“ tiekimu turi būti paremtas aplinkybėmis, egzistavusiomis prievolės apskaičiuoti PVM atsiradimo momentu, t. y. žemės sklypų perleidimo momentu.
Taip pat remiantis ETT praktika (bylos C-180/10 ir C-181/10) paaiškinama, kada fizinis asmuo, pardavęs žemės sklypą, gali būti laikomas vykdančiu ekonominę veiklą. Kai fizinis asmuo, vykdęs žemės ūkio veiklą, parduoda žemės sklypą, kuriam nuo šio asmens valios nepriklausančių priežasčių buvo pakeista žemės naudojimo paskirtis į žemę skirtą statybai, tai toks pardavimo sandoris nelaikomas ekonomine veikla. Tačiau jeigu fizinis asmuo pradeda aktyvius prekybos žeme veiksmus ir imasi priemonių, panašių į gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens (pvz., nutiesia kelius, priveda vandentiekį, elektrą, kitas komunikacijas, sukuria infrastruktūros objektus ir pan.), tai tokia fizinio asmens veikla laikoma ekonomine veikla.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000125573