LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 str. reglamentuoja neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD) ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – PNPD) taikymo tvarką.
LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo komentaro pakeitimai susiję su PNPD taikymu:
- Patikslinta bendrojo lavinimo mokyklos samprata. PNPD, susijęs su dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių auginamų vaikų skaičiumi, tėvams (įtėviams) taikomas iki tol, kol jų vaikai baigia minėtas mokyklas.
Taip pat komentare apibrėžta, kas atitinka dieninę mokymosi formą, tai:
— grupinio mokymosi forma kasdieniniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu,
arba
— pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu.
Taigi besimokančiais ,,dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose“ laikomi bendrojo ugdymo mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu arba pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys mokiniai.
Apibendrinant, PNPD taikomas, jei vyresnis kaip 18 metų vaikas mokosi bendrojo ugdymo mokykloje pagal bendrojo ugdymo programas ir:
— grupinio mokymosi forma kasdieniniu mokymo proceso organizavimo būdu, arba
— pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, arba
- Nustatyta, kad laikinas tėvo (motinos) išvykimas iš gyvenamosios vietos ir/ar trečiųjų asmenų teikiama pagalba prižiūrint vaikus nepaneigia jų auginimo aplinkybės. Pavyzdžiui, kai neįgaliems vaikams yra teikiama Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyta socialinė globa socialinės globos namuose, laikoma, kad tėvai patys augina savo vaikus, jeigu jiems nėra paskirti kiti globėjai ar rūpintojai.Tuo atveju, kai vienas iš tėvų yra laikinai išvykęs dirbti į užsienio valstybę, o sutuoktinio buvimo užsienio valstybėje laikotarpiu vaiką augina motina, laikoma, kad vaiką augina abu tėvai. Jeigu abu tėvai yra laikinai išvykę į užsienio valstybę, o jų buvimo užsienio valstybėje laikotarpiu vaiką prižiūri senelė, laikoma, kad vaiką augina abu tėvai.
- Patikslinta sąvoka „vienas auginantis vaiką“. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme samprata ,,vienas auginantis vaiką“ nepateikta, todėl vadovaujamasi LR Civilinio kodekso nuostatomis bei teismų praktika.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003-12-29 nutarimo Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 str.) taikymo praktikoje“(Teismų praktika, 2004.03.01, Nr. 20) 12.2 punkte paaiškino, kas yra darbuotojai, vieni auginantys vaikus (įvaikius), tai: našlys (našlė), vieniša motina (įmotė), vienas iš tėvų, kai kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę ar jam neterminuotai arba terminuotai apribota tėvų valdžia,vienas iš tėvų, kai santuoka yra nutraukta ar gyvena skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio)gyvenamoji vieta yra nustatyta su juo. Pažymėta, kad šiame nutarime pateiktas sąrašas nėra baigtinis, nes gali būti ir kitų situacijų, kai darbuotojas bus laikomas vienas auginantis vaiką. Aplinkybė, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) dalyvauja vaikų auklėjime ir prisideda teikiant jam materialinį aprūpinimą, negali būti tapatinamos su vaiko auginimu. Atsižvelgus į tai, skyrium nuo vaikų gyvenantis (išsiskyręs ar sudaręs separaciją) tėvas (motina), nors ir atliekantis pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir prisidėti prie jų auklėjimo, PNPD taikymo tikslu nelaikomas auginančiu vaikus, nes nuolatinė ir didesnė pareiga auginti vaikus tenka tam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta (teismo sprendimu ar teismo patvirtinta tėvų sutartimi) vaiko gyvenamoji vieta.Gyventojams, kurie nėra nutraukę santuokos, gali būti taikomas visas PNPD, jei jų sutuoktiniai: teismo yra pripažinti nežinia kur esančiais, įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinti neveiksniais, taip pat kitais atvejais, kai pateikiami dokumentai, pagrindžiantys aplinkybę, kad tėvas ar motina vaiką augina vienas.
- Patikslinta, kokie dokumentai turi būti pateikti dėl PNPD taikymo. Tam, kad PNPD tėvams (įtėviams), kartu auginantiems vaikus (įvaikius), mokestiniu laikotarpiu būtų taikomas pagrįstai, jie darbdaviui turi pateikti ne tik prašymą taikyti PNPD, bet ir teisę į jį patvirtinančius dokumentus: vaikų gimimo ar įvaikinimo dokumentų nuorašus. Kai vaikas (įvaikis) yra vyresnis kaip 18 metų ir mokosi bendrojo ugdymo mokykloje pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu arba pavienio mokymosi forma savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, pateikiama ir tos mokyklos išduota pažyma, patvirtinanti šias mokymosi aplinkybes (įskaitant mokymosi programą, formą ir proceso organizavimo būdą). Kitų dokumentų (pažymos apie šeimyninę padėtį, apie visų šeimos narių deklaruotą gyvenamąją vietą ir pan.) pateikti nereikia, nes susituokusių tėvų, turinčių vaikų, atžvilgiu vaikų auginimo aplinkybė yra preziumuojama.
- Papildytos nuostatos dėl MPNPD taikymo. Galimybė dalintis MPNPD tėvų (įtėvių) nuožiūra pasirinktu santykiu sudaro prielaidas nuolatiniam Lietuvos gyventojui, vaikus (įvaikius) auginančiam kartu su nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, pasinaudoti visu MPNPD. Pavyzdžiui, nuolatinei Lietuvos gyventojai, kartu su nenuolatiniu Lietuvos gyventoju auginančiai vieną vaiką, mokestiniu laikotarpiu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų gavimo vietoje buvo taikyta 1⁄2 PNPD, po 50 litų į mėnesį, pritaikyta 600 litų MPNPD suma. Visu 1200 litų MPNPD nuolatinė Lietuvos gyventoja pasinaudoti galės mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, pateikdama metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000124299