Rūta BILKŠTYTĖ
Situacija
Bendrovė A, įregistruota Latvijoje (toliau – bendrovė A LV), įsiveža į Lietuvą prekes – lauko baldų komplektus, parduoti Lietuvos pirkėjams. Bendrovė A taip pat yra mokesčių tikslais registruota Lietuvoje ir turi Lietuvos PVM mokėtojo kodą (toliau – bendrovė A LT). Bendrovė A išrašo sąskaitą faktūrą sau. Vežimo dokumentuose nurodyta, kad prekės pervežamos iš bendrovės A sandėlio Latvijoje tiesiogiai galutiniams Lietuvos pirkėjams – Lietuvos įmonėms, registruotoms PVM mokėtojomis Lietuvoje, į jų sandėlius.
Klausimas
Ar prekių tiekimas galutiniams pirkėjams įvyko Lietuvoje? Ar bendrovė A LT gali deklaruoti įsigijimus iš ES ir parduoti galutiniams pirkėjams prekes, taikydama standartinį 21 proc. PVM tarifą? Ar veikla pagal aprašytą schemą laikoma prekių pervežimu verslo tikslais?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymo) 4-1 str. 3 dalimi, taip pat 5-1 straipsniu, prekių įsigijimu iš kitos valstybės narės už atlygį taip pat laikomas apmokestinamojo asmens disponuojamų prekių įsivežimas iš vienos valstybės narės verslo tikslais į kitą valstybę narę, kai prekes taip įsiveža pats apmokestinamasis asmuo ar jo užsakymu kitas asmuo, išskyrus atvejus, kai įsivežimas atitinka PVM įstatymo 5-1 str. 2 dalies sąlygas. Taigi, prekių pervežimas iš vienos ES valstybės narės į kitą verslo tikslais, kai pats prekių savininkas lieka tas pats subjektas, prilyginamas prekių tiekimo sandoriui ir atvirkščiai, savo prekių atsigabenimas iš kitos ES valstybės narės prilyginamas prekių įsigijimo iš kitos ES valstybės narės sandoriui. Sąvoka „verslo tikslais“ yra suprantama kaip įvairios ekonominės veiklos vykdymas kitoje ES valstybėje narėje, t. y. prekių pervežimas į kitą ES valstybę narę turi būti susijęs su kitoje ES valstybėje narėje vykdomu prekių tiekimu ar paslaugų teikimu.
Tačiau reikia pažymėti, kad prekių tiekimu nelaikomas:
1) prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kurioje įvyks šių prekių tiekimas (vykdant nuotolinę prekybą);
2) prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kurioje jos bus instaliuotos arba surinktos ir kurioje įvyks šių prekių tiekimas;
3) prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kai jos bus tiekiamos ES teritorijoje keleivius vežančiuose laivuose, orlaiviuose ir (arba) traukiniuose ir kai kitoje valstybėje narėje įvyks šių prekių tiekimas;
4) prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kai prekės pervežamos dėl tiekimo, kuris pagal PVM įstatymo VI skyriaus (išskyrus 53 str.) nuostatas apmokestinamas taikant 0 proc. PVM tarifą;
5) prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kurioje atliekamas šių prekių vertinimas, aptarnavimas (remontas, priežiūra, derinimas ir kt.), apdirbimas ir (arba) perdirbimas, jeigu po to prekės bus grąžintos atgal į valstybę narę, iš kurios jos buvo išvežtos, tam pačiam apmokestinamajam asmeniui, kuris tas prekes išvežė;
6) prekių pervežimas į kitą valstybę narę, kurioje šias prekes jomis disponuojantis apmokestinamasis asmuo, įsikūręs išvežimo valstybėje narėje, naudoja teikti paslaugoms ir todėl jos ten pervežamos laikinai (t. y. tol, kol jos reikalingos kitoje valstybėje narėje minėtoms paslaugoms teikti);
7) prekių laikinas pervežimas ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui į kitą valstybę narę, jeigu šioms prekėms, jei jos būtų importuojamos iš trečiosios valstybės kitoje valstybėje narėje, galėtų būti įforminta laikinojo įvežimo muitinės procedūra, kurią taikant prekės visai neapmokestinamos importo muitais;
8) dujų perdavimas Europos Sąjungos teritorijoje esančiomis gamtinių dujų sistemomis ar prie jų prijungtais tinklais į kitą valstybę narę, šilumos ar vėsumos energijos perdavimas šilumos ar vėsumos tinklais į kitą valstybę narę, elektros energijos perdavimas į kitą valstybę narę.
Taigi, taikant prekių pervežimo verslo tikslais modelį, svarbu, kad pervežimo dokumentuose būtų nurodytas tas pats savininkas, šiuo atveju – bendrovė A, t. y. prekės būtų vežamos iš Latvijos bendrovės A LV į Lietuvą bendrovei A LT. Nagrinėjant pateiktą situaciją, vežimo dokumentuose nurodyta, kad prekės vežamos iš Latvijos tiesiogiai galutiniams Lietuvos pirkėjams, t. y. prekių savininkas nėra tas pats subjektas, todėl prekių pervežimo verslo tikslais modelis negali būti konstatuotinas. Tokiu atveju galutiniai Lietuvos pirkėjai turi deklaruoti prekių įsigijimą iš kitos valstybės narės – Latvijos, apskaičiuoti mokėtiną PVM, kuris atitinkamai atskaitomas, kadangi prekės naudojamos PVM apmokestinamoje veikloje.
Tuo atveju, jeigu vežimo dokumentuose būtų nurodyta, kad prekės pervežamos iš Latvijos į Lietuvą (prekių savininkas – bendrovė A) ir tik tada prekės būtų Lietuvoje parduodamos bei vežamos galutiniams Lietuvos pirkėjams, bendrovė A LT galėtų deklaruoti įsigijimus iš ES ir, parduodama pirkėjams prekes, taikyti standartinį 21 proc. PVM tarifą.
[content_protector password=»fidexperta»]Apibendrinant, darytina išvada, kad aprašytos situacijos atveju galimi du veiklos modeliai. Pirmas modelis – prekių pervežimas verslo tikslais, kai bendrovė A pervežtų prekes į Lietuvą ir tik tuomet parduotų jas Lietuvos pirkėjams, taikydama standartinį 21 proc. PVM tarifą. Antras – bendrovės A LV tiesioginis prekių pardavimas galutiniams Lietuvos pirkėjams (Lietuvos pirkėjai deklaruotų prekių įsigijimą iš kitos valstybės narės).
Atsižvelgiant į tai, kas aprašyta, pažymėtina, kad konkretaus veiklos modelio pasirinkimas priklauso nuo įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, sandėlio turėjimo, prekių pardavimo įvežtoje šalyje laikotarpio, kas organizuoja transportą, ar žinomi prekių pirkėjai ir panašiai. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vežimo dokumentuose nurodomą informaciją. Atskiri veiklos modeliai, nors savo turiniu nesiskiria, tačiau įforminami skirtingai, taikomi skirtingi reikalavimai mokesčių apskaičiavimui ir deklaravimui. [/content_protector]