Kaip taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, perleidžiant sutuoktinių akcijas?

 

Dėl vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinimo

Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatomis, vertybinių popierių pardavimo pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Apmokestinamosios vertybinių popierių pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų pardavimo pajamų atėmus:

  • šių vertybinių popierių įsigijimo kainą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus; taip pat
  • su šių vertybinių popierių pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus.

Įsigijimo kainą sudarančios išlaidos, taip pat kaip ir su turto pardavimu susiję privalomi mokėjimai, turi būti pagrįstos tai patvirtinančiais dokumentais.

Apskaičiavus apmokestinamąsias vertybinių popierių pardavimo pajamas (pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumą), taikomas GPMĮ 6 str. 1 dalyje nustatytas 15 proc. GPM tarifas.

Kalbant apie GPM lengvatas šios rūšies pajamoms, GPMĮ jos nustatytos dvi. Šių lengvatų taikymas susijęs su vertybinių popierių įsigijimo data – iki ar po 1999 m. sausio 1 d.

Nagrinėjamos situacijos atžvilgiu aktualios abi vertybinių popierių pardavimo pajamoms taikomos lengvatos.

Pirmoji lengvata taikoma vertybinių popierių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamoms, už gyventojo parduotus vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Iki šio laikotarpio įsigytų akcijų pardavimo pajamos būtų priskiriamos gyventojo neapmokestinamosioms pajamoms. Šiuo atveju, svarbi akcijų įsigijimo sandorio data.

Antroji lengvata susijusi ne tik su vertybinių popierių įsigijimo momentu, bet ir su šių vertybinių popierių valdymu. Vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 30 punktu, pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., neapmokestinamos, jeigu:

  • vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne anksčiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos, ir
  • gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 proc. įmonės, kurios vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų.

 

Dėl sutuoktinių akcijų

Po santuokos vienam iš sutuoktinių įsigijus akcijų ar kito turto ne iš asmeninių lėšų ar nesant vedybų sutarties, kurioje būtų nustatyta, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, sutuoktinio įsigytos akcijos ar kitas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Parduodant ar kitaip perleidžiant nuosavybėn vertybinius popierius, kurie yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, laikoma, kad pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu jų vedybų sutartyje nenustatyta kitaip. Tokiu atveju, GPM lengvatos sąlygų tenkinimas turi būti taikomas kiekvieno sutuoktinio atžvilgiu atskirai, pagal jam priklausančią vertybinių popierių dalį.

Taigi, nagrinėjant pateiktą situaciją, nuolatinis Lietuvos gyventojas įsigijo bendrovės akcijų po santuokos. Nesant papildomos informacijos, preziumuojama, kad šios akcijos yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. akcijos priklauso abiems sutuoktiniams – tiek gyventojui, tiek jo žmonai – lygiomis dalimis, po 30 proc. akcijų. Šiuo atveju, vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 29 punktu, abiejų sutuoktinių gautos pajamos, pardavus minėtas akcijas, būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, kadangi bendrovės akcijos įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d.

2010 m. gyventojas ir jo žmona papildomai įsigijo bendrovės akcijų dalį. Kadangi situacijoje aprašyta, kad bendrovės akcijos buvo pirktos pagal atskiras sutartis, kiekvieno iš jų pirktų akcijų įsigijimo kaina skirtinga, todėl tiek gyventojo, tiek žmonos atskirai įsigytos akcijos galėtų būti vertinamos kaip asmeninė jų nuosavybė, tačiau, žinoma, tai reikėtų pagrįsti teisiškai. Tokiu atveju, GPM aspektu šių akcijų perleidimo momentu, jos būtų traktuojamos kaip atskirų subjektų akcijos, nebūtų sumuojamos lengvatos taikymo prasme. Tačiau net pagrindus, kad 2010 m. sutuoktiniai pirko bendrovės akcijų iš asmeninių lėšų, GPM lengvata nei gyventojui, nei jo žmonai nebūtų taikoma, kadangi neatitiktų lengvatos taikymo sąlygų. Nors atskirai žmona valdytų tik 5 proc. bendrovės akcijų, tačiau ji 3 mokestinius metus iki akcijų perleidimo būtų valdžiusi daugiau kaip 10 proc. bendrovės akcijų – 30 proc. (bendrąja jungtine nuosavybe) ir 5 proc. akcijų (vėliau įsigytų iš asmeninių lėšų).

 

Dėl deklaravimo

Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn vertybinius popierius, atsiranda prievolė pajamas deklaruoti šiems gyventojams:

  1. pardavusiems vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., kai bendra pajamų suma, gauta už tokius perleistus vertybinius popierius, yra didesnė kaip 10 000 Lt;
  2. pardavusiems vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu jie buvo perleisti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kurį vertybiniai popieriai perleisti nuosavybėn, pabaigos nevaldė daugiau kaip 10 proc. vieneto akcijų (dalių ar pajų), o bendra pajamų suma, gauta už šiuos perleistus vertybinius popierius, yra didesnė kaip 10 000 Lt;
  3. pardavusiems vertybinius popierius, kai jie neatitinka GPMĮ 17 str. 1 d. 29 ir 30 punktuose nurodytų lengvatų sąlygų, nesvarbu, kokia pajamų suma už juos gauta.

Siekiant išsamiai atsakyti į klausimą dėl prievolės deklaruoti pajamas, trūksta informacijos, kiek vertybinių popierių, įsigytų 1998 m., pardavimo pajamų gautų gyventojas ir jo žmona, todėl dėl šių pajamų prievolės deklaruoti nepasisakytina. Vėliau įsigytų akcijų pardavimo pajamas privalės deklaruoti tiek gyventojas, tiek jo žmona, neatsižvelgiant į gautą sumą.

 

Siekiant tinkamai taikyti GPM lengvatas akcijų pardavimo pajamoms ar jas teisingai apmokestinti, reikia įvertinti visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos apmokestinant gyventojo pajamas – ar akcijos priklauso bendrosios jungtinės, ar asmeninės nuosavybės teise, kokia akcijų paketo dalis valdoma, kokiu sandoriu ir kada akcijos įsigytos ir kt.