Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, ir siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo tvarką, parengė PVM įstatymo 14 straipsnio 6 dalies paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą.
Komentare išaiškinta, kad tais atvejais kai ilgalaikių paslaugų teikėjas arba elektros energijos, dujų, šilumos ir kitų rūšių energijos tiekėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo, o prievolė apskaičiuoti ir sumokėti PVM už šias paslaugas ir prekes pagal PVM įstatymo 95 straipsnio 2 dalies nuostatas tenka šių paslaugų ir prekių pirkėjui, tai:
- kai ilgalaikės paslaugos teikiamos trumpiau nei 12 mėnesių, tai PVM apmokestinimo momentas:
◦ kai PVM įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų kiekis (ilgalaikių paslaugų teikimo atveju PVM sąskaita faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos);
◦ jeigu PVM sąskaita faktūra neišrašoma, tai prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis už per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį;
◦ jeigu PVM sąskaita faktūra nėra išrašyta ir nesumokėtas atlygis, prievolė apskaičiuoti PVM už šias paslaugas atsiranda, kai paslaugos baigiamos teikti;
-
kai ilgalaikės paslaugos teikiamos ilgiau nei 12 mėnesių, tai PVM apmokestinimo momentas yra monetas:
◦ kai PVM įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų kiekis (ilgalaikių paslaugų teikimo atveju PVM sąskaita-faktūra gali būti išrašoma už visą per mėnesį suteiktų paslaugų kiekį ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos arba patiektos prekės, 10 dienos);
◦ jeigu PVM sąskaita faktūra neišrašoma, tai prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis už per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį,
◦ jeigu 12 mėnesių laikotarpiu nėra išrašyta PVM sąskaita faktūra už per atitinkamą laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį ir nesumokėtas atlygis, prievolė apskaičiuoti PVM už per atitinkamą laikotarpį suteiktų paslaugų kiekį atsiranda kiekvienų kalendorinių metų paskutinę dieną, iki paslaugos baigiamos teikti;
-
Jeigu ilgalaikių paslaugų teikėjas arba prekių tiekėjas yra užsienio apmokestinamasis asmuo ir pagal šio Įstatymo 95 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatas apskaičiuoti ir sumokėti PVM privalo pirkėjas (klientas), tai mokestis apskaičiuojamas įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:
◦ kai pirkėjas (klientas) moka atlygį už per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį patiektų prekių arba suteiktų paslaugų kiekį (įskaitant avansą, mokamą pagal nuomos sutartį, kuri numato nuomojamo daikto perdavimą nuomininkui ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos);
◦ kito po ataskaitinio laikotarpio mėnesio paskutinę dieną, jeigu iki šios dienos neįvyko nė vienas 1 ir 2 punktuose nurodytų įvykių.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000119315
Aktualu parduodantiems prekes į kitą valstybę narę, naujas transporto priemones ir akcizais apmokestinamas prekes.
Išaiškinta, kokiais atvejais prekės apmokestinamos 0 proc. PVM tarifu ir kokiais atvejais 0 proc. PVM tarifas negali būti taikomas.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110, ir siekdama suvienodinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taikymo tvarką, parengė PVM įstatymo 14 straipsnio 10 dalies paaiškinimo (komentaro) pakeitimą ir papildymą.
Komentaru nustatyti atvejai, kada į kitą valstybę narę tiekiamos prekės apmokestinamos taikant 0 (nulinį) PVM tarifą. Pagal šio straipsnio nuostatas 0 (nulinis) PVM tarifas taikomas, kai:
-
prekės tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena).
-
naujos transporto priemonės tiekiamos bet kuriam asmeniui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę.
-
akcizais apmokestinamos prekės, tiekiamos 49 straipsnio 1 dalyje nenurodytam juridiniam asmeniui ir išgabenamos iš šalies teritorijos į kitą valstybę narę, kai jos laikantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatų gabenamos su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu ar su supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu.
-
prekės pervežamos į kitą valstybę narę (kai toks pervežimas laikomas prekių tiekimu pagal šio Įstatymo nuostatas), jeigu, tas prekes patiekus kitam asmeniui joms pagal 49 straipsnio 1-3 dalių nuostatas galėtų būti taikomas 0 procentų PVM tarifas. 0 (nulinis) PVM tarifas netaikomas prekėms, apmokestinamoms taikant specialią schemą, išgabenamoms į kitą valstybę narę ir prekėms, kurių tiekimas Lietuvoje pagal PVM įstatymo nuostatas būtų visais atvejais neapmokestinamas PVM.
Taip pat išaiškinta, kad neatsižvelgiant į kitas šio straipsnio nuostatas, prievolė apskaičiuoti PVM už pirmoje dalyje nurodytą prekių tiekimą į kitą valstybę narę, atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas toks prekių tiekimas, bet ne vėliau kaip kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prekės buvo išgabentos, 15 dieną.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000119315
Aktualu išrašantiems prekių/paslaugų pirkimo — pardavimo kvitą.
Pakeistas taisyklių punktas, nustatantis, kada turi būti išrašomas prekių/paslaugų pirkimo – pardavimo kvitas.
2012 m. gruodžio 12 d. įsigaliojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. VA-105 ,,Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 379 „Dėl Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito formos bei šių kvitų pildymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“.
Įsakymu patikslintos Prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvito FR0508 formos pildymo taisyklių 16 punktas, kuriame nustatoma, kad Prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvitą privaloma išrašyti, kai ,,tai numatyta Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283“. Iki pakeitimo buvo nustatyta, kad Kvitą privaloma išrašyti, kai prekybos verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato vadovaudamasis Aprašo 11 punktu, parduoda prekes.
Atvejai, kuriais turi būti išrašomi Kvitai, kai neprivaloma naudoti kasos aparato buvo išdėstyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 12 d. rašte Nr. (18.23-31-1)-R-8518 ,, Informacinis pranešimas dėl Finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 415 „Dėl Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ ir dėl Finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimų“.
Šaltinis: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000119317