Pagal tai, kokios rūšies juridinio asmens vadovas yra gyventojas, atitinkamai su juo sudaroma civilinė paslaugų ar darbo sutartis. Vienais atvejais, Lietuvos teisės aktai imperatyviai (įsakmiai) nustato sutarties su vadovu formą, kitais – galima alternatyva.
Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 22 straipsniu, gyventojo pajamos (tiek apmokestinamosios, tiek neapmokestinamosios) pagal mokesčio mokėjimo tvarką skirstomos į dvi klases – A ir B. GPM nuo pajamų, kurios priskiriamos A klasės pajamoms, išskaičiuoti, sumokėti į biudžetą ir deklaruoti privalo tokias pajamas išmokėjęs asmuo, t. y. mokestį išskaičiuojantis asmuo. Tuo tarpu prievolė GPM nuo B klasės pajamų apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą tenka pačiam pajamų gavusiam gyventojui. Vadovo pajamų priskyrimą A ar B klasei lemia tai, kokią veiklos formą pasirenka gyventojas, t. y. gautų pajamų rūšis.
Įmonės vadovas
Bendrovės vadovu gali būti tik fizinis asmuo. Remiantis LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 dalimi, su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Ši minėto įstatymo nuostata yra imperatyvi (įsakmi), taigi, nagrinėjant aprašytą situaciją ir atsakant į pateiktą klausimą, jokiais būdais tarp įmonės ir vadovo negali būti pasirašyta civilinė paslaugų sutartis. Gyventojas, kaip įmonės vadovas, pajamas gali gauti tik darbo sutarties pagrindu. Šiuo atveju, vadovo iš įmonės gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių įmonė, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalo išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą ir deklaruoti ne tik GPM, bet ir valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Mažosios bendrijos vadovas
Visai kitokia situacija susidarytų mažosios bendrijos atžvilgiu. Mažosios bendrijos vadovu gali būti tiek tos mažosios bendrijos narys, tiek kitas asmuo. Pagal nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio LR mažųjų bendrijų įstatymo (MBĮ) 22 str. 2 dalį, su mažosios bendrijos vadovu sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis. Vadinasi, tokiu atveju vadovavimo paslaugos turi būti teikiamos griežtai pagal civilinę paslaugų sutartį. Ši MBĮ nuostata taip pat yra imperatyvi (įsakmi), todėl alternatyvos pasirinkti – sudaryti darbo ar civilinę sutartį – nėra.
Gyventojo – mažosios bendrijos vadovo, gaunamos pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį būtų priskiriamos A klasės pajamoms. Tai reiškia, kad mokestinė prievolė išskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti gyventojų pajamų mokestį nuo mažosios bendrijos vadovui išmokamų pajamų tenka mažajai bendrijai. Pažymėtina, kad nuo pajamų pagal civilinę paslaugų sutartį, nereikia mokėti „Sodros“ įmokų. Tačiau, jeigu gyventojas – mažosios bendrijos vadovas, nebus draustas jokioje kitoje kategorijoje, jam reikės savarankiškai draustis privalomuoju sveikatos draudimu, kas mėnesį mokant 77 litus.
Atkreiptinas dėmesys, kad situacija pasikeistų, jeigu minėtas gyventojas vadovavimo paslaugas teiktų, pavyzdžiui, kelioms mažosioms bendrijoms. Tokiu atveju, esant visiems individualios veiklos požymiams (savarankiškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas), gyventojas turėtų registruoti individualią veiklą pagal pažymą. Šiuo atveju, gyventojo individualios veiklos pajamos būtų priskiriamos B klasei. Vadinasi, gyventojų pajamų mokestį nuo šių pajamų turėtų apskaičiuoti, sumokėti į biudžetą ir deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 dienos pats gyventojas.
Individualios įmonės vadovas
Vadovaujantis LR individualių įmonių įstatymo 7 str. 4 dalimi, kai individualios įmonės savininkas vadovu paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Taigi, skirtingai nei bendrovės ar mažosios bendrijos atveju, čia gyventojui jau galima alternatyva – teikti vadovavimo paslaugas pagal civilinę paslaugų sutartį arba gauti su darbo santykiais susijusias pajamas pagal darbo sutartį. Prieš pasirenkant veiklos formą, naudinga pasverti kiekvienos iš jų pliusus ir minusus.