Prekių ir paslaugų sunaudojimas reprezentacijos ir paramos tikslais (1)

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2016-08-23   Nr. 34
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

ituacija

Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, nusprendė išplėsti savo gaminamų maisto produktų asortimentą, todėl įrengė papildomas gamybos linijas šiems produktams gaminti. Siekdama supažindinti su naujai gaminamų maisto produktų asortimentu, Lietuvos įmonė pakvietė įvairių prekybininkų atstovus į savo gamyklą, kurioje buvo parodytas gamybos procesas ir degustuojami naujai gaminami maisto produktų gaminiai.

Po kelių dienų vienas iš Lietuvos įmonės klientų atšaukė vieną iš užsakytų maisto produktų partiją. Lietuvos įmonė jau pagamintai produkcijai naujo pirkėjo nerado. Matydama, kad maisto produktų galiojimo terminas greitai baigsis, Lietuvos įmonė perdavė šiuos maisto produktus labdaros organizacijai.

Klausimai

Ar Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, degustacijos metu suvartotus produktus turėtų laikyti suvartotais privatiems poreikiams? Ar Lietuvos įmonė, PVM mokėtoja, labdaros organizacijai perduotus maisto produktus turėtų laikyti prekėmis, suvartotomis saviems poreikiams?

 

Prekių perdavimo ar sunaudojimo saviems poreikiams apmokestinimas PVM

Vadovaujantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 5 str. 1 dalimi, prekių tiekimu už atlygį laikomas ir prekių (įsigytų ar pasigamintų) suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti. Pagal PVMĮ, PVM mokėtojas suvartojo prekę privatiems poreikiams, jei:

– pirkimo arba importo PVM ar jo dalis už šias prekes buvo įtraukta PVM atskaitą;
– šios prekės yra perduodamos neatlygintinai, o asmuo, kuriam tokios prekės yra perduodamos, įgyja teisę disponuoti šiomis prekėmis, kaip jų savininkas, arba
– šios prekės yra sunaudojamos, bet kokiu kitu būdu, jeigu PVM mokėtojas tokiam sunaudojimui skirtų prekių pirkimo arba importo PVM negalėtų atskaityti.

Prekių suvartojimas privatiems poreikiams iš esmės reiškia, kad PVM mokėtojas turi apskaičiuoti prekių, sunaudotų tokiems poreikiams, pardavimo PVM nuo prekių apmokestinamosios vertės ir jį įtraukti į mokestinio laikotarpio deklaraciją. Pardavimo PVM turi būti apskaičiuojamas, vadovaujantis PVMĮ 15 str. 2 dalimi, pagal kurią prekių, sunaudotų privatiems poreikiams tenkinti, apmokestinamąja verte yra laikoma jų įsigijimo vertė, atėmus PVM. Jeigu privatiems poreikiams suvartotas prekes pagamino pats PVM mokėtojas, tai pardavimo PVM turi būti apskaičiuojamas nuo prekių savikainos (išskyrus patį PVM).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių“ patvirtintų taisyklių 14 ir 15 punktais, prekių suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams turi būti įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje turi būti nuoroda, kad prekės suvartotos saviems poreikiams tenkinti. Tokioje PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta jos išrašymo data, serija ir numeris, PVM mokėtojo kodas, prekių ar paslaugų pavadinimas ir kiekis, kaina, apmokestinamoji vertė, PVM tarifas ir PVM suma eurais.

Atvejai, kai prekių perdavimas ar sunaudojimas nėra laikomi prekių suvartojimu privatiems poreikiams

Ne visais atvejais prekių perdavimas ar jų sunaudojimas yra laikomas prekių suvartojimu PVM mokėtojo privatiems poreikiams.

Prekių suvartojimu privatiems poreikiams nėra laikomas jų perdavimas ar sunaudojimas tyrimų, analizės ar bandymų tikslais, kai tokių tyrimų, bandymų ar analizės reikalingumas yra nustatytas teisės aktuose arba kai tai reikalinga prekių kokybei užtikrinti.

PVMĮ 5 str. 4 dalyje taip pat yra nustatyta, kad nėra laikoma, jog prekės buvo suvartotos PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, jei tokios prekės yra perduodamos ar suvartojamos, kaip nedidelės vertės dovanos, skirtos reklamai, reprezentacijai, labdarai ar paramai. Tai reiškia, kad PVM mokėtojas tokiu atveju neprivalo už tokias prekes apskaičiuoti ir deklaruoti pardavimo PVM ar tikslinti PVM atskaitos. Pagal PVMĮ, reklamos ir reprezentacijos sąvokos yra suprantamos lygiai taip pat, kaip jos nustatytos LR pelno mokesčio įstatyme, o paramos ir labdaros sąvokos yra suprantamos taip pat, kaip jos nustatytos LR labdaros ir paramos įstatyme. PVMĮ 5 str. 4 dalies nuostatų taikymas yra detalizuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintuose „Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 5 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygose ir apribojimuose“ (toliau – Sąlygos).

Prekių perdavimas ar sunaudojimas reklamos ir reprezentacijos tikslais

Anksčiau minėtų Sąlygų 2 punkte nurodoma, kad perduotomis ar sunaudotomis kaip nedidelės vertės dovanomis reklamos arba reprezentacijos tikslais yra laikomos prekės, kurios atitinka bent vieną iš toliau nurodytų kriterijų:

– prekės atitinka įprastinės PVM mokėtojo veiklos pobūdį, t. y. perduodamos ar sunaudojamos prekės, kurias apmokestinamasis asmuo gamina ar numato gaminti, arba jomis prekiauja ar numato jomis prekiauti;
– prekės yra specialiai pagaminti prekiniai pavyzdžiai. Tokie pavyzdžiai gali būti sumažintos pakuotės prekės, kurios nėra skirtos pardavinėti rinkoje;
– prekės teikia informaciją apie PVM mokėtoją ir (arba) jo ekonominę veiklą. Tai gali būti bet kokios prekės, specialiai pagamintos su PVM mokėtojo simbolika ir kita informacija, susijusia su PVM mokėtojo vykdoma veikla, tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis.

Tiesa, šie minėti kriterijai nėra privalomi, kai prekės yra perduodamos neatlygintinai PVM mokėtojo organizuotų konkursų, loterijų, varžybų ir kitų renginių laimėtojams ir kai prekės perduodamos neatlygintinai kitiems asmenims, siekiant užmegzti ar plėtoti su jais verslo ryšius (t. y. tokios prekės yra panaudojamos reprezentacijos tikslais).

Tačiau reikia pažymėti, kad PVM mokėtojas, perduodantis ar sunaudojantis prekes kaip nedidelės vertės dovanas, turi atsižvelgti ne tik į tai, kokios prekės yra perduodamos, bet ir į tai, kokiais būdais tokios prekės yra perduodamos ar sunaudojamos. Laikoma, kad PVM mokėtojas prekes perduoda ar sunaudoja reklamai arba reprezentacijai kaip nedidelės vertės dovanas tik tuo atveju, jeigu anksčiau išvardytos prekės yra perduotos ar sunaudotos vienu iš šių būdų:

– prekės, suvartotos PVM mokėtojo organizuotuose reklaminiuose renginiuose, kurių metu PVM mokėtojo esamiems ir potencialiems klientams prekės yra pristatomos ir reklamuojamos. Tokios prekės dažniausiai apima maisto produktus, gėrimus ir panašias prekes, kurias galima suvartoti tokių renginių metu. Tokiu atveju, PVM mokėtojas privalo laisvos formos akte nurodyti apie tokio renginio metu patiektas sunaudotas prekes, renginio vietą, laiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visa minėtų renginių metu galutinai sunaudotų maisto produktų ir gėrimų vertė laikytina nedidelės vertės dovanomis, todėl nuo jų savikainos nėra skaičiuojamas pardavimo PVM ar taikomas PVMĮ 62 str. 2 d. 1 punkte nustatytas apribojimas;

– prekės neatlygintinai perduotos (išdalytos) PVM mokėtojo organizuojamuose reklaminiuose renginiuose (prezentacijose ir panašiai), kurių metu jos yra esamiems ir (arba) potencialiems pirkėjams (klientams) pristatomos ir (arba) reklamuojamos. Tokiu atveju prekės apmokestinamoji vertė negali būti didesnė kaip 10 Eur. Šis vertės apribojimas nėra taikomas reklaminiuose renginiuose išdalintoms maisto prekėms, gėrimams ir kitoms panašioms prekėms, jei jos atitinka įprastinės PVM mokėtojo veiklos pobūdį, t. y. išdalintos ar sunaudotos prekės, kurias apmokestinamasis asmuo gamina ar numato gaminti (prekiauja ar numato prekiauti). PVM mokėtojas privalo laisvos formos akte nurodyti informaciją apie tokio reklaminio renginio metu patiektas ar sunaudotas prekes, renginio vietą, laiką ir kitas svarbias aplinkybes;

– perduotos neatlygintinai konkrečiam pirkėjui (klientui), kuris įsigijo kokią nors PVM mokėtojo tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą. Konkrečiam pirkėjui (klientui) neatlygintinai perduotų prekių apmokestinamoji vertė, negali būti didesnė, kaip 5 proc. to pirkėjo (kliento) įsigytos PVM mokėtojo tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, dėl kurios įsigijimo yra neatlygintinai perduodama papildoma prekė, apmokestinamosios vertės ir bet kuriuo atveju negali būti didesnė kaip 15 Eur. Tais atvejais, kai papildoma prekė įteikiama klientui dėl tęstinių paslaugų įsigijimo (telekomunikacinių, šildymo ar panašių paslaugų pagal ilgalaikes sutartis), tai taikoma 15 Eur riba, nes apskaičiuoti 5 proc. ribos nėra galimybės;

– specialūs išdalinti skirti prekių pavyzdžiai yra išdalinti esamiems ir (arba) potencialiems pirkėjams (klientams);

[content_protector password=“fidexperta“]– perduotos neatlygintinai PVM mokėtojo organizuotų konkursų, loterijų, varžybų ir kitų renginių laimėtojams, o vieno laimėtojo laimėtų prekių apmokestinamoji vertė yra ne didesnė kaip 75 Eur. Šios nuostatos taikomos, kai laimėtojas nustatomas ir dovanos teikiamos „sėkmės principu“ arba kai jis nugalėjo kitus konkurso ar varžybų dalyvius pagal tam tikrus atrankos kriterijus ir (arba) taisykles;

– perduotos neatlygintinai kitiems asmenims, siekiant užmegzti su jais verslo ryšius arba plėtoti jau esamus, t. y. reprezentacijos tikslais, o kiekvieno konkretaus asmens neatlygintinai gautų prekių apmokestinamoji vertė yra ne didesnė, kaip 75 Eur.

(Bus daugiau) [/content_protector]