Pasaulį sudrebinusio skandalo gijos veda ir į Lietuvą

Naujienos Lietuvoje ir pasaulyje

Delfi, 2016 04 04

Ugnė Karaliūnaitė  su mokesčių ekspertės R. Bilkštytės komentarais

Sekmadienį paviešinus informaciją iš nutekintų Panamoje esančios teisininkų įmonės „Mossack Fonseka“ dokumentų, visas pasaulis sukluso.

Į žurnalistų rankas patekus daugiau nei 11 mln. elektroninių laiškų, akcininkų sąrašų, finansinių ataskaitų, pasų kopijų, įmonių dokumentų, atskleista, kaip pasaulio turtingieji ir valdžios atstovai naudojosi ofšorinėmis kompanijomis mokesčių rojuose, kad galimai nuslėptų ar gautų kitokią naudą perkeliant turtą į ofšorines kompanijas. Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (angl. International Consortium of Investigative Journalists) visus nutekintus dokumentus paviešinti žada gegužės pradžioje, tačiau jau dabar lenda galai, kuriuose matyti ir Baltijos šalys. Antradienį Latvijos nacionalinis transliuotojas paskelbė, kad šalis ruošiasi dar vienai informacijos iš nutekintų dokumentų dozei. Laukiama, kad paskelbtose žiniose gali atsirasti ir Latvijoje žinomų pavardžių, kalbant apie teisininkų įmonę, teikusią paslaugas turtuoliams.

Kaip skelbiama, Panamoje įsikūrusi „Mossack Fonseca“ turėjo skyrių Rygoje Nuo 2009 m. iki 2015 m. gruodžio. Tegiama, kad ši bendrovė galėjo teikti paslaugas visai Baltijos šalių rinkai. Kaip matyti, „The Irish Times“ paskelbtame „Panama Papers“ žemėlapyje su nutekintais dokumentais yra siejami asmenys ir objektai tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek Estijoje. Pagal sudarytą nutekintų dokumentų žemėlapį ir su jais susijusias įmones čia figūruoja 33 įmonės, 2 klientai, 3 naudos gavėjai ir 26 akcininkai, susiję su Lietuva. Tiesa, Estijos ir Latvijos skaičiai daug įspūdingesni.

Tiria Ūkio banko veiklą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) teigia, kad šiuo metu tikrina paskelbtą informaciją dėl galimų neteisėtų finansinių operacijų, naudojant lengvatinio apmokestinimo įmones (ofšorines – red.). Vis dėlto portalui DELFI pateiktame FNTT atsakyme teigiama, kad duomenų apie Lietuvos piliečių dalyvavimą vykdant minėtas finansines operacijas ar valdant užsienio įmones, nėra gauta. Atsakyme FNTT taip pat pamini 33 ofšorinės kompanijas ir nurodo, kad jos turėjo sąskaitas Ūkio banke. „Dėl minėto Ūkio banko veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, turto iššvaistymo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo, tarnybos paslapties atskleidimo ir dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo. Šiame tyrime įtarimai pareikšti 16 asmenų, – teigia FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė. – Tarnyboje dėl „Panama Papers“ minimų ofšorinių kompanijų galimų neteisėtų finansinių operacijų atliekama analizė, vertinama surinkta informacija, ar finansinės operacijos nėra susijusios su pinigų plovimu“. FNTT primena, kad nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas yra analogiškas nusikalstamai veikai pinigų plovimui ir yra traktuojamas kaip Baudžiamojo kodekso uždrausta nusikalstama veika. Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą galima maksimali laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė.

Ofšorinės kompanijų steigimas Lietuvoje – ne naujiena Įmonių perkėlimas į ofšorines kompanijas – ne naujiena Lietuvos verslo padangėje. O ir Panamos respublika nėra svetima verslui Lietuvoje. Kaip rodo DELFI užklausa gauti Registrų centro duomenys, Lietuvoje šiuo metu yra 24 įmonės , kurių vieninteliai akcininkai yra juridiniai asmenys Panamos respublikoje. Nemažai įmonių pamėgę ir kitas ofšorines kompanijas glaudžiančių šalių. Pavyzdžiui, Belize esantiems asmenims tiesiogiai priklauso 16 Lietuvoje registruotų įmonių, Bermuduose – 3, Kaimanų salose – 1. Ne ką mažiau pamiltos Didžiosios Britanijos mergelių salos. Čia esantiems juridiniams objektams, Registrų centro duomenimis, priklauso 23 Lietuvoje registruotos įmonės. Tarp jų ir su Ūkio banku ir jo akcininku Vladimiru Romanovu sietas degalinių tinklas „Vakoil“. Šios bankrutavusios įmonės akcininkas „Monto Commerce Corp.“. Didžiosios Britanijos mergelių salose įsteigtai įmonei priklauso ir visos Sporto rūmus valdančios UAB „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijos. Vienintelis akcininkas – Didžiosios Britanijos mergelių salose registruota „Milson Capital Corp.“. Schemos naudojamos turto saugumui užtikrinti Mokesčių ekspertė ir konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė aiškino, kad kokias ofšorines valstybes renkasi įmonės skiriasi nuo pačių šalių teisinio reguliavimo. „Kai įmonės renkasi, kurioje šalyje steigti kompaniją, žiūrima į administracinius kaštus, steigimo greitį, aptarnavimo struktūros kvalifikaciją“, – aiškino pašnekovė. Pasiteiravus, kodėl įmonės renkasi steigti ofšorines kompanijas vykdant veiklą vienoje valstybėje, R. Bilkštytė teigė, kad renkamasi tas šalis, kuriose įsteigta įmonė nėra apmokestinama. Mokesčių konsultantė teigė, kad, jos nuomone, ofšorinių kompanijų steigimas yra mokesčių planavimas, tačiau ne visais atvejais mokesčių vengimas.

„Mokesčių vengimas gali būti tik tuo atveju, jei įkuriama bendrovė ir jos lėšomis fizinis asmuo naudojasi savo reikmėms“, – aiškino R. Bilkštytė. Pasiteiravus, ar ofšorinės kompanijos nenaudojamos turtui nuslėpti, pašnekovė teigė, kad, jos nuomone, tokios schemos daugiau naudojamos turto saugumui užtikrinti, nes fizinis asmuo nebėra tiesioginis turto valdytojas. Pasak R. Bilkštytės, Lietuvoje ofšorinėmis įmonėmis Lietuvos verslas naudojasi jau daugiau nei 20 metų. „Kai verslas tampa nors kažkiek tarptautinis, jis išmoksta iš partnerių naudoti tarptautines schemas verslui kurti“, – teigė ji. Pasiteiravus, kaip mokesčių ekspertė vertina nutekintus „Panama papers“ dokumentus, ar čia galima įžvelgti daug mokesčių vengimo schemų, ar tiesiog politikų sąžiningumo susikirtimo deklaruojant savo interesus, pašnekovė atsakė: „Čia daugiau kriminalo dėl nedeklaravimo, o ar tai yra agresyvus mokesčių planavimas, ar vengimas, tai yra labai vienas aiškus kriterijus: jei gali skaidriai atskleisti schemą ir pagrįsti, kodėl verslas yra taip daromas, kad ir naudojant kitas šalis mokesčius optimizuoti, tai nėra kriminalas“. R. Bilkštytė pastebi, kad Panamos respublika nėra viena mėgstamiausia šalis ofšorinėmis kompanijoms steigti tarp Lietuvos verslininkų.

Straipsnį skaitykite čia