UAB „Fidexperta“ vadovė
Situacija
Fizinis asmuo A 2014 metais kitam fiziniam asmeniui B suteikė paskolą 3 metams pagal sutartį, kurioje nurodyta, kad palūkanos už suteiktą paskolą bus mokamos vieną kartą per metus. Paskola fiziniam asmeniui B buvo suteikta grynaisiais pinigais.
Taip pat įmonė 2015 m. fiziniam asmeniui A, kuris yra šios įmonės akcininkas, suteikė 100 000 Eur paskolą su palūkanomis.
Klausimai
Ar šios paskolos turi būti deklaruojamos? Ar kyla mokestinės prievolės fiziniams asmenims dėl suteiktų paskolų? Ar kyla mokestinių prievolių įmonei, suteikusiai paskolą akcininkui?
Palūkanų už suteiktas paskolas apmokestinimas
Kalbant apie palūkanų, gautų už suteiktas paskolas, apmokestinimą, reikia pažymėti, kad iki 2014 m. sausio 1 d. gautos palūkanos už suteiktas paskolas, kurios buvo pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip prieš 366 dienas nuo paskolos suteikimo dienos, buvo neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Šias sąlygas atitinkančios palūkanos taip pat galėjo būti nedeklaruojamos, jei palūkanų suma neviršydavo 10 000 Lt (2 896 Eur). Tiesa, ši mokestinė lengvata buvo ribojama, jei paskolą vienetui suteikdavo vieneto dalyvis (pvz., akcininkas ar dalininkas) ar paskolą vienetui ar gyventojui suteikdavo kitas gyventojas, su paskolos gavėju susijęs darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, o už paskolas mokamos palūkanos viršydavo tikrąją rinkos kainą. Tokiu atveju, visos gautos palūkanos už tokias paskolas būdavo apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. gyventojų gautos palūkanos yra apmokestinamos visais atvejais 15 proc. GPM tarifu, neatsižvelgiant į tai, kada suteikta paskola pradedama grąžinti. Palūkanoms, gautoms už suteiktas paskolas, nėra taikomas joks neapmokestinamasis dydis, todėl jos apmokestinamos nuo pirmo lito.
Pateiktos situacijos atveju nurodoma, kad fizinis asmuo A gaus palūkanų iš kito fizinio asmens B vieną kartą per metus už suteiktą paskolą. Galime daryti prielaidą, kad pirmosios palūkanos fiziniam asmeniui A bus išmokėtos 2015 m., t. y. po metų nuo paskolos suteikimo. Remiantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 22 str. 2 d. 1 punktu, nuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos iš kito nuolatinio Lietuvos gyventojo laikomos A klasės pajamomis. Vadovaujantis GPMĮ 24 straipsnio nuostatomis, nuolatinis Lietuvos gyventojas, išmokėjęs palūkanas kitam nuolatiniam Lietuvos gyventojui, turi mokesčių administratoriui pateikti Mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos FR0572 formą (toliau – FR0572 forma). Išmokėtos palūkanos turi būti deklaruojamos FR0572 formos FR0572A priede „Nuo nuolatinio Lietuvos gyventojo A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio duomenys“. Pateiktos situacijos atveju ši prievolė fiziniam asmeniui B atsirastų tik tuo atveju, jei abu fiziniai asmenys pateiktoje situacijoje būtų nuolatiniais Lietuvos gyventojais. Remiantis GPMĮ 23 str. 3 dalimi, jei A klasei priskiriamos pajamos būtų išmokamos iki kalendorinio mėnesio 15 dienos, GPM turėtų būti sumokėtas iki to paties kalendorinio mėnesio 15 dienos. Jei palūkanos išmokamos po kalendorinio mėnesio 15 dienos, tuomet mokestį išskaičiuojantis gyventojas turėtų GPM apskaičiuoti ir išskaičiuoti bei sumokėti iki to paties kalendorinio mėnesio paskutinės dienos.
Jei fizinis asmuo A būtų nenuolatinis Lietuvos gyventojas, tuomet jo gaunamos palūkanos taip pat būtų laikomos A klasės pajamomis, todėl apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti GPM turėtų fizinis asmuo B. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išmokėtas palūkanų sumas fizinis asmuo B turėtų deklaruoti Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos FR0573 formoje ir jos FR573U priede „Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtos A klasės išmokos, nuo jų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis“. Pastaroji deklaracija ir priedas turėtų būti pateikiami mokesčių administratoriui iki kito mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, per kurį buvo išmokėtos palūkanos, vasario 15 d.
Tuo atveju, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna palūkanas iš juridinio asmens ar nenuolatinio Lietuvos gyventojo, tokios gautos pajamos yra priskiriamos B klasės pajamoms, todėl apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM turi pats palūkanas gavęs gyventojas. Gautas palūkanas jis turi deklaruoti pateikdamas Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formą šios deklaracijos formos GPM308P priede „Apmokestinamosios pajamos“. Pateiktos situacijos atveju fiziniam asmeniui A prievolė pačiam apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti GPM atsirastų tik tuo atveju, jei fizinis asmuo B būtų nenuolatinis Lietuvos gyventojas. Tuomet fizinis asmuo A turėtų gautas palūkanas deklaruoti Metinėje pajamų deklaracijoje GPM308 iki mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kurį buvo išmokėtos palūkanos, gegužės 1 d. ir sumokėti GPM.
Pagal pateiktą situaciją taip pat nurodoma, kad fiziniam asmeniui A paskolą suteikė įmonė, kurios akcininkas jis yra. Tačiau nenurodoma kokios palūkanos už suteiktą paskolą buvo nustatytos. Fizinis asmuo A ir įmonė, remiantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 2 str. 8 ir 33 dalimis, laikomi asocijuotais asmenimis. Remiantis PMĮ 40 str. 1 dalimi, įmonė, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, pajamomis arba sąnaudomis iš bet kokio sandorio arba ūkinės operacijos, turi pripažinti tokią sumą, kuri atitinka tokio sandorio ar ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Tikrąją rinkos kainą bendrovė turi apskaičiuoti remdamasi LR finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K‑123 „Dėl LR pelno mokesčio įstatymo 40 str. 2 dalies ir LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 str. 2 dalies įgyvendinimo taisyklių“ patvirtintomis taisyklėmis (toliau – taisyklės). Šiose taisyklėse nurodoma, kad bendrovė, kaip ūkio subjektas, turi įvertinti asocijuotų asmenų sandorį ar operaciją, remdamasi įvertinimo rezultatais parinkti nekontroliuojamą transakciją, ją įvertinti ir galiausiai pritaikyti vieną iš nustatytų kainodaros metodų. Tuo atveju, jei įmonė, suteikusi paskolą fiziniam asmeniui A, nustatytų mažesnes palūkanas nei kad yra taikomos rinkoje paskolos suteikimo momentu, remiantis PMĮ 40 str. 2 dalimi, įmonė savo pajamomis turėtų pripažinti tikrąją rinkos kainą atitinkančias palūkanas. Rinkos kainą atitinkančios palūkanos būtų traukiamos į vieneto apmokestinamąsias pajamas.
[content_protector password=”fidexperta”]Pateiktos situacijos atveju, nustačius, kad paskolos, suteiktos fiziniam asmeniui A, palūkanų normos neatitinka tikrosios rinkos kainos, mokestinės prievolės atsirastų ir fiziniam asmeniui A. Fizinio asmens A gauta nauda būtų laikoma pajamomis natūra pagal GPMĮ 2 str. 15 dalį. Pajamomis natūra būtų pripažįstamas skirtumas tarp palūkanų sumos, kuri būtų mokama remiantis tikromis rinkoje nustatytomis palūkanų normomis ir faktiškai fizinio asmens A sumokėtos palūkanų sumos. Tuo atveju, jei iš tiesų už fiziniam asmeniui A suteiktą paskolą buvo nustatytos palūkanos, neatitinkančios rinkos kainos, jo gautos naudos įvertinimas, jeigu visa paskola (vienu kartu arba dalimis) būtų grąžinta per metus, būtų atliekamas paskolos ar (ir) jos dalies grąžinimo metu. Jei per metus grąžinama tik dalis paskolos ar tais metais negrąžinama nei paskola, nei jos dalis, tuomet gautos naudos įvertinimas atliekamas mokestinio laikotarpio paskutinę mėnesio dieną. Tiesa, jei paskolos sutarties sąlygos yra pakeičiamos ir nustatomos tikrąją rinkos kainą atitinkančios palūkanos, o naujai nustatytos palūkanos sumokamos už visą paskolos laikotarpį, tuomet anksčiau sumokėtas pajamų mokestis būtų grąžinamas ar išskaitomas teisės aktų nustatyta tvarka.
(Bus daugiau)