Mokestinių nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius laikotarpius

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2015-05- 19  Nr. 19
Rūta BILKŠTYTĖ
Mokesčių ekspertė,
UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Lietuvos vienetas, priklausantis įmonių grupei, 2014 m. dėl sumažėjusio produkcijos pardavimo patyrė 300 000 Lt (86 886 Eur) mokestinių nuostolių. Vienetas pasinaudojo galimybe savo mokestinius nuostolius perduoti kitiems įmonių grupės vienetams, tačiau perdavė tik dalį 2014 m. patirtų mokestinių nuostolių.

 

Klausimai

Ar Lietuvos vienetas gali 2014 m. patirtus ir neperduotus mokestinius nuostolius perkelti į kitus savo mokestinius laikotarpius? Kokie apribojimai taikytini, mokestinius nuostolius perkeliant į kitą laikotarpį?

 

Mokestinių nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius laikotarpius

Remiantis LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 30 str. 1 dalies nuostatomis, vienetas, mokestiniu laikotarpiu patyręs mokestinių nuostolių, gali juos perkelti į kitus mokestinius laikotarpius ir taip susimažinti tais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną. Vienetų patiriami mokestiniai nuostoliai yra skirstomi į dvi rūšis: įprastinės veiklos nuostolius ir nuostolius dėl vertybinių popierių bei išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Šios dvi nuostolių rūšys turi būti atskirai apskaitomos vienetų apskaitoje, nes nuo mokestinių nuostolių rūšies priklauso jų perkėlimo į kitus mokestinius laikotarpius tvarka ir sąlygos.

Pateiktoje situacijoje nurodoma, kad Lietuvos vienetas 2014 m. patyrė nuostolių dėl sumažėjusių pajamų iš produkcijos pardavimo. Atsižvelgiant į tai, patirti nuostoliai laikytini Lietuvos vieneto įprastinės veiklos nuostoliais. Situacijoje taip pat nurodoma, kad Lietuvos vienetas jau pasinaudojo viena iš galimybių optimizuoti susidariusius mokestinius nuostolius, juos perduodant kitiems įmonių grupės vienetams. Tačiau kitiems įmonių grupės vienetams buvo perduota tik dalis 2014 m. patirtų mokestinių nuostolių, todėl nepanaudoti mokestiniai nuostoliai liko Lietuvos vienetui. Šiuos mokestinius nuostolius, susidariusius iš vykdomos įprastinės veiklos, Lietuvos vienetas galėtų perkelti į kitus savo mokestinius laikotarpius ir, apskaičiuodamas kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, priskirti juos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų. Tačiau būtina pažymėti, kad, norint susidariusius mokestinius veiklos nuostolius perkelti į kitus mokestinius laikotarpius, turi būti tenkinamos tam tikros sąlygos.

 

Veiklos tęstinumas

Remiantis PMĮ 30 str. 3 dalimi, tuo atveju, jei vienetas patiria mokestinių nuostolių kelis mokestinius laikotarpius iš eilės, jie perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius iš eilės ta tvarka, kokia susidarė. Vadinasi, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestiniai nuostoliai ir, tik juos padengus atitinkamų mokestinių laikotarpių apmokestinamuoju pelnu, galima perkelti vėliau patirtus mokestinius nuostolius. Pateiktos situacijos atveju, jei Lietuvos vienetas 2015 m. taip pat patirtų mokestinių nuostolių, o 2016 m. gautų apmokestinamąjį pelną, tuomet 2016 m. apmokestinamasis pelnas būtų pirmiausia mažinamas 2014 m. patirtais mokestiniais nuostoliais ir, tik padengus 2014 m. mokestinius nuostolius, 2016 m. gautu apmokestinamuoju pelnu būtų galima dengti mokestinius nuostolius, patirtus 2015 m.

Nuo 2008 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais susidariusius įprastinės veiklos nuostolius galima perkelti į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laiką. Tačiau, jei vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė (išskyrus atvejus, kai veikla nebetęsiama dėl nuo vieneto nepriklausančių priežasčių), nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius laikotarpius nutraukiamas. Nuo vieneto nepriklausančiomis aplinkybėmis pripažįstamos stichinės nelaimės ar kiti įvykiai, dėl kurių buvo nutraukta tam tikra veikla ir vienetas to pakeisti niekaip negalėjo (pvz., gaisras, teisinio reglamentavimo pasikeitimas ar kt.). Pateiktos situacijos atveju Lietuvos vienetas galėtų savo 2014 m. patirtus įprastinės veiklos nuostolius perkelti į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laiką, tačiau turėtų ir toliau vykdyti veiklą, dėl kurios susidarė šie mokestiniai nuostoliai.

Tuo atveju, jei vis tik veikla, iš kurios susidarė nuostoliai, nutraukiama, mokestiniu laikotarpiu susidarę nutrauktos veiklos nuostoliai dengiami to paties mokestinio laikotarpio kitos veiklos pelnu. Jeigu mokestiniu laikotarpiu nutrauktos veiklos nuostoliai yra padengiami kitos veiklos pelnu ir, iš pajamų atėmus leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius), apskaičiuojamas pelnas, tai vienetas gali atskaityti ankstesnių mokestinių laikotarpių nebetęsiamos veiklos nuostolius. Tačiau, jeigu nutrauktos veiklos nuostolių suma viršija vieneto iš kitos veiklos gautą pelną ir dėl to susidaro mokestinio laikotarpio nuostoliai (iš nutrauktos veiklos), tokiu atveju nuostolių dalis, viršijanti įmonės kitos veiklos pelną, ir susidarę ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostoliai (nebetęsiamos veiklos) į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliami.

Jeigu vienetas iš mokestiniu laikotarpiu nutrauktos veiklos uždirbo pelną ir vieneto to paties mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas (apskaičiuotas iš pajamų atėmus leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius) taip pat yra pelnas, vienetas, apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną, gali iš pajamų atskaityti ankstesnių mokestinių laikotarpių nebetęsiamos veiklos mokestinius nuostolius. Iš pajamų neatskaityta likusi nebetęsiamos veiklos nuostolių dalis į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliama.

Vadovaujantis Juridinio asmens pranešimo apie jo duomenų Mokesčių mokėtojų registre papildymą (pakeitimą) FR0791 formos pildymo taisyklėmis, vienetas turi nurodyti vykdomos ar numatomos vykdyti (kai ši forma teikiama pirmą kartą) pagrindinės veiklos rūšies kodą: klasę ir poklasį (6 skaitmenys) pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.). Įrašomas pagrindinės vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos rūšies kodas (vienas arba ne daugiau kaip trys), kuris vėliau įrašomas ir mokesčių deklaracijų atitinkamuose laukeliuose. Atsižvelgiant į tai, identifikuojama vieneto vykdoma pagrindinė veikla arba atskiros veiklos, jei nurodomi keli EVRK 2 red. kodai. Čia aprašytas Lietuvos vieneto mokestinių nuostolių perkėlimas į kitus mokestinius laikotarpius yra analizuojamas remiantis situacijoje pateikiama informacija. Tuo atveju, jei Lietuvos vienetas ankstesniais mokestiniais laikotarpiais patyrė nuostolių iš vertybinių popierių ir kitų išvestinių finansinių priemonių perleidimo, o 2014 m. iš tokios veiklos gavo pelno, nuostolių perkėlimo tvarka priklausytų nuo anksčiau patirtų tokios rūšies nuostolių dydžio ir 2014 m. gauto pelno.

 

[content_protector password=”fidexperta”]Perkeliamų nuostolių suma

Apskaičiuojant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, perkeliamų ir iš pajamų atskaitomų ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. mokestinio laikotarpio pajamų, kurios apskaičiuojamos iš pajamų atimant neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (išskyrus ankstesnių mokestinių laikotarpių nuostolius). Šis atskaitomų nuostolių sumos dydžio apribojimas netaikomas vienetams, kurių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant PMĮ 5 str. 2 dalimi nustatytą 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas taikomas vienetams, kurių metinis vidutinis darbuotojų skaičius ne didesnis kaip 10, o 2014 m. mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. Lt (2015 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais – 300 tūkst. Eur). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į PMĮ 5 str. 3 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms egzistuojant vienetai negali taikyti lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio tarifo.

Taigi, pagal pateiktą informaciją, jei Lietuvos vienetas taiko standartinį pelno mokesčio tarifą, 2014 m. patirtais mokestiniais nuostoliais galės mažinti ateinančių mokestinių laikotarpių pelną neribotą laiką tuo atveju, jei toliau vykdys veiklą, iš kurios šie mokestiniai nuostoliai susidarė. Tačiau būtina pažymėti, kad atitinkamo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas perkeltais mokestiniais nuostoliais galės būti sumažintas ne daugiau kaip 70 proc.

 

Taigi, pelno mokesčio apskaičiavimo atveju yra skiriamos dvi nuostolių rūšys: įprastinės veiklos nuostoliai ir nuostoliai iš vertybinių popierių perleidimo. Vieneto mokestiniu laikotarpiu patirti įprastinės veiklos nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius laikotarpius neribotą laiką, jei vienetas tęsia veiklą, dėl kurios buvo patirti nuostoliai. Perkeliamais įprastinės veiklos nuostoliais galima sumažinti kitų laikotarpių apmokestinamąjį pelną, tačiau ne daugiau kaip 70 proc. kiekvieno mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno. Tačiau jei vieneto apmokestinamajam pelnui yra taikytinas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas, perkeliamais mokestiniais nuostoliais galima mažinti visą mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

[/content_protector]