Komandiruotės ir reprezentacija Graikijoje

aktualijos

Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, 2014-08-05 Nr. 29
 
Rūta BILKŠTYTĖ

Mokesčių ekspertė,

UAB „Fidexperta“ vadovė

Situacija

Mėsos produktus Lietuvoje gaminančios įmonės direktorius 2014 m. birželio mėn. išvyko į Graikiją verslo tikslais. Šios komandiruotės metu jis susitiko su potencialiu verslo partneriu iš Austrijos. Šis asmuo yra Austrijos mokesčių rezidentas, nevykdo jokios ekonominės veiklos, nedirba ir neatstovauja jokiai įmonei.

Su šiuo asmeniu, Lietuvos įmonės direktorius kelias dienas derėjosi dėl jo tarpininkavimo, plečiant įmonės produkcijos rinką Austrijoje. Tačiau susitikimų metu nebuvo pasiektas joks susitarimas. Įmonė apmokėjo potencialaus verslo partnerio kelionės iš Austrijos į Graikiją ir apgyvendinimo viešbutyje išlaidas. Viešbučio sąskaita buvo išrašyta potencialaus verslo partnerio vardu.

Klausimai

Kokie reikalavimai keliami, norint komandiruotės metu patirtas išlaidas priskirti prie leidžiamų atskaitymų? Ar gali įmonė prie reprezentacinių sąnaudų priskirti potencialaus verslo partnerio apgyvendinimo išlaidas?

 

Komandiruotės sąnaudų priskyrimas ribotų dydžių leidžiamiems atskaitymams

LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 17 str. 2 d. 3, 4 punktuose nurodoma, kad prie įmonės ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų priskiriamos komandiruočių ir reprezentacinės sąnaudos. Šios dvi įmonės patiriamų sąnaudų rūšys priskiriamos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų skirtinga tvarka.

PMĮ 21 str. 1 dalyje nurodoma, kad komandiruote laikomas įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu įformintas darbuotojo išvykimas iš savo darbo vietos, kurio metu, nenuolatinėje darbo vietoje, tas darbuotojas atlieka savo darbo funkcijas, tarnybinius pavedimus arba kelia savo kvalifikaciją. Komandiruotėmis pripažįstamos ir individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių ir tikrųjų ūkinių bendrijų tikrųjų narių išvykos, skirtos atlikti anksčiau minėtas užduotis. Įsakyme turi būti nurodomas komandiruotės tikslas, vieta, trukmė, numatomos apmokėti išlaidų rūšys (tai priklauso nuo kur komandiruojamas asmuo, kokiu transportu jis keliaus, kiek truks komandiruotė). Tuo atveju, jei darbuotojas ar su įmone susijęs asmuo yra siunčiamas į vienos dienos komandiruotę, jo išvykimas gali būti įforminamas įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens rezoliucija ant tarnybinio pranešimo ar darbuotojo prašymo, patvirtinančia, kad toks pranešimas ar prašymas yra suderintas, o išvykimas bus pripažintas komandiruote. Pateiktos situacijos atveju įmonės vadovas išvyko iš savo nuolatinės darbo vietos ilgiau kaip 1 dienai, todėl jo išvykimas turėjo būti įformintas įsakymu ir jame turėjo būti nurodyti minėti duomenys. Nesant tokio įsakymo, komandiruotės metu patirtos įmonės vadovo išlaidos gali būti nepripažįstamos ribotų dydžių leidžiamais atskaitymais.

LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkte nurodoma, kad ne vėliau, kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės, komandiruojamam asmeniui turi būti išmokėtas avansas, kuris turi būti ne mažesnis, kaip 50 proc. numatomų dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų. Grįžęs iš komandiruotės asmuo per tris darbo dienas turi pateikti ataskaitą ir komandiruotės metu patirtas faktines išlaidas galinčius patvirtinti dokumentus. Jei komandiruojamas asmuo neišnaudoja išmokėto avanso, avanso likutis turi būti grąžinamas. Komandiruojamam asmeniui dalį komandiruotės išlaidų padengus savo pinigais, įmonė turi su juo atsiskaityti ne vėliau, kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną. Tiesa, ši tvarka įmonėse gali būti skirtinga, t. y. kaip nustatyta įmonės kolektyvinėje arba darbo sutartyse su darbuotojais.

Komandiruočių metu patirtos išlaidos yra atskaitomos iš pajamų LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarime Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Pateiktos situacijos atveju įmonės vadovas komandiruotės metu vyko į užsienio valstybę – Graikiją. Tais atvejais, kai komandiruojami asmenys vyksta į užsienį, komandiruotės išlaidomis gali būti pripažįstamos šios išlaidos:

  • dienpinigių išlaidos;
  • gyvenamojo ploto nuomos išlaidos;
  • kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje patirtos transporto išlaidos;
  • dokumentų, susijusių su vykimu į užsienio valstybę, įskaitant kelionės draudimą, tvarkymo išlaidos;
  • mokėjimai už kelius, transporto priemonės ir jos savininkų draudimo išlaidos;
  • komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos;
  • pašto ir telekomunikacijų išlaidos;
  • jei komandiruotė susijusi su dalyvavimu tam tikrame renginyje, registravimosi renginyje ar bilietų į renginį įsigijimo išlaidos;
  • valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos.

Šios situacijos atveju, gali būti pritaikoma taisyklėse nustatyta nuostata, kad į komandiruotę vykstant įmonės vadovui, jo dienpinigių norma gali būti didinama 100 proc., t. y. jis gali gauti dvigubai didesnius dienpinigius. Kai kuriais atvejais dienpinigiai, skirti komandiruotei į užsienį, gali būti apmokestinami Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Jeigu darbuotojo, kuris vyksta į komandiruotę užsienyje, atlyginimas neviršija 1300 Lt per mėnesį, GPM standartiniu 15 proc. tarifu bus apmokestinama tik ta dienpinigių dalis, kuri viršija 50 proc. darbuotojo mėnesinio atlyginimo. Jei darbuotojo mėnesinis atlyginimas viršija 1300 Lt, dienpinigiai nebus apmokestinami GPM, tačiau jie negali viršyti dienpinigių sumos, apskaičiuotos remiantis nustatyta vienos dienos dienpinigių norma toje šalyje, į kurią komandiruojamas asmuo.

Įmonės patiriamos reprezentacinės sąnaudos

Siekiant išsiaiškinti, ar įmonė pateiktos situacijos atveju patyrė reprezentacinių išlaidų, reikia pažymėti, kad reprezentacinėmis sąnaudomis pripažįstamos išlaidos, kurių įmonės patiria, siekdamos užmegzti naujus ryšius su potencialiais klientais, investuotojais, verslo partneriais ar stiprindamos ryšius su esamais klientais (įmonėmis ar fiziniais asmenimis). Reprezentacinių renginių, susitikimų metu turi būti skleidžiama informacija apie įmonės gaminamas prekes, teikiamas paslaugas, jų pobūdį, kokybę, įmonės ateities planus. Pateiktos situacijos atveju įmonės vadovas susitiko su asmeniu, kuris gali padėti plėsti įmonės produkcijos rinką. Taigi šis susitikimas gali būti laikomas reprezentaciniu. Kartais įmonės gali susidurti su situacija, kai jų bus paprašyta įrodyti, kad tam tikros išlaidos buvo patirtos dėl reprezentacinių tikslų. Pateiktos situacijos atveju įmonė, kaip įrodymus galėtų pateikti susirašinėjimo su potencialiu verslo partneriu medžiagą, taip pat įmonės vidaus dokumentus, kuriuose būtų nurodomi planai plėsti rinką būtent potencialaus verslo partnerio šalyje, t. y. Austrijoje.

Kadangi pateiktos situacijos atveju susitikimas gali būti pripažįstamas reprezentaciniu, įmonė asmeniui, su kuriuo susitiko įmonės direktorius, galėjo apmokėti šio asmens kelionės, apgyvendinimo, vaišinimo, kultūros renginių lankymo, asmeniui įteiktų suvenyrų pirkimo išlaidas. Šiuo atveju potencialiam verslo partneriui, su kuriuo susitiko įmonės vadovas, buvo nupirkti lėktuvų bilietai ir sumokėta už apgyvendinimą viešbutyje. Mokesčių teisės aktai nenustato apribojimo dėl reprezentacinio renginio organizavimo vietos.

Tačiau vien tai, kad susitikimas atitinka reprezentacinį tikslą, dar nereiškia, kad visos patirtos išlaidos gali būti priskiriamos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tais atvejais, kai tokios išlaidos gali būti pagrindžiamos juridinę galią turinčiais dokumentais. Šiuo atveju paslaugos buvo įsigytos iš kitų subjektų, o išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais teisės aktuose nustatytus rekvizitus. Turint išlaidas patvirtinančius apskaitos dokumentus, turi būti surašomas laisvos formos aktas, kuriame nurodoma, kokių ir kiek reprezentacinių išlaidų įmonė patyrė, o pats aktas turi būti pasirašomas įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko arba jų įgaliotųjų asmenų. Tačiau jei turimuose apskaitos dokumentuose operacijų turinys ir esmė yra aiškiai apibrėžta, aktas gali būti nesurašomas, o įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui užtenka ant apskaitos dokumento padaryti įrašą, kuriuo patvirtinama, kad išlaidos yra reprezentacinės.

[content_protector password=”fidexperta”]Pateiktos situacijos atveju reikia pažymėti, kad ne visos patirtos reprezentacinės išlaidos galės būti priskiriamos prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų. Įmonės išlaidos, patirtos už potencialaus verslo partnerio apgyvendinimą viešbutyje, negalės būti priskirtos prie leidžiamų atskaitymų, nes sąskaitoje paslaugos gavėju buvo nurodyta ne įmonė, o potencialus verslo partneris, neatsižvelgiant į tai, kad išlaidas apmokėjo įmonė. Apskaitos dokumentuose nenurodžius, kad įmonė yra paslaugų pirkėja, tokios išlaidos negali būti priskiriamos prie leidžiamų atskaitymų.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta, reikia pabrėžti, kad bet kuri komandiruotė turi būti tinkamai įforminama įmonės vidaus dokumentuose. Įmonės, norėdamos priskirti tam tikras išlaidas prie reprezentacinių sąnaudų, turi įsitikinti, ar išlaidos buvo patirtos reprezentaciniais tikslais. Visos išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, kuriuose prekių ar paslaugų pirkėja turi būti nurodoma įmonė.[/content_protector]