Lietuvos milijonieriams ir advokatams - regresiniai mokesčiai

Kas Lietuvoje uždirba daugiausia? Remiantis 2011-ųjų pradžioje savaitraščio „Veidas“ atliktu tyrimu, daugiausia Lietuvoje uždirbančiųjų dešimtuko viršuje – didelių įmonių vadovai, finansų specialistai, advokatai.

Ankstesniuose numeriuose jau atkreipėme dėmesį į pirmuosius: Pelno mokesčio įstatymo pataisose tantjemos už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą nebelaikomos paskirstytuoju pelnu. Atitinkamai pelno dalimi, skirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą, gali būti mažinama apmokestinamoji pelno dalis. Paprasčiau tariant juridinis asmuo tantjemas įtraukia į sąnaudas, tai yra leidžiamus atsiskaitymus, taip sumažina savo pelną  ir išvengia 15 proc. pelno mokesčio.Šiame kontekste turbūt nieko nenustebins faktas, kad stambių įmonių išmokamos tantjemos dažnai viršija dividendus, mat pastarieji apmokestinami 32 procentais. Deja, turbūt nenustebins ir tai, kad vidutinė su darbo santykiais susijusių pajamų mokesčių našta siekia 42 procentus. Tačiau grįžkime prie kitų daugiausia uždirbančių pozicijų.

Advokatai, advokatų padėjėjai, notarai ir antstoliai pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriami laisvosioms profesijoms. Šių individualią veiklą vykdančių asmenų gaunamoms pajamoms neapmokestinamasis pajamų dydis netaikomas, taigi 15 proc. dydžio pajamų mokestis skaičiuojamas, iš gautų pajamų atėmus leidžiamus atsiskaitymus, kitaip tariant, biuro nuomą, telefoninių pokalbių sąskaitas ir t.t. O valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų taikant 37,5 proc. tarifą. Viskas būtų lyg ir logiška, išskyrus tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įtvirtinta nuostata, jog šių asmenų socialinių įmokų bazė negali būti didesnė negu   4 680 litų per mėnesį, arba 112 320 litų per metus. Kitaip tariant, nustatytos socialinio draudimo įmokų bazės „lubos“.

Pasak mokesčių konsultantės Rūtos Bilkštytės, mokesčiams reikšminga 112 320 litų apmokestinamųjų pajamų suma per metu: „Nuo šios ribos socialinio draudimo įmokos tampa fiksuotos – 21 060 litų, taigi įmokos nebedidėja, jeigu gaunamos didesnės pajamos.“ Paprasčiau tariant, jei advokatas uždirba, tarkim, 40 tūkst. litų per metus, mokesčių jis sumoka apie 13,5 tūkst. Litų, arba 33,75 proc. savo pajamų. Pagal tą pačią skaičiuoklę advokatas, uždirbantis 120 tūkst. litų, mokesčiams atiduoda 39 tūkst. litų, arba jau tik 32,55 proc. savo metinių pajamų. Dar geriau – 150 tūkst. Litų per metus uždirbantis advokatas mokesčiams atiduoda jau tik 29,04 proc. savo metinių pajamų. Taigi, peržengus šią ribą, netiesiogiai atsiranda regresinė mokesčių sistema. Pasak R. Bilkštytės, nustatytos socialinio draudimo „lubos“ palengvina mokesčių naštą advokatams, notarams anstoliams ir kitiems individualia veikla besiverčiantiems asmenims. Išskyrus tuos, kurie turi verslo liudijimus. Tačiau čia kyla keli klausimai.

Pirma, ar iš tiesų reikia mokesčių naštą lengvinti 150 tūkst. litų per metus uždirbantiems advokatams, kai tokiomis pat pajamomis negalinčius pasigirti jų kolegas slegia kur kas didesnė mokesčių našta? Antra, esama mokesčių sistema pirmiausia kenkia svarbų, tačiau menkiau mokamą darbą dirbantiems teisininkams, kurie tyli dėl akivaizdžiai jiems nenaudingų mokesčių įstatymų. Kodėl tyli? Galima spėti, kad arba tylinčiųjų galvose būsena viltis, nenumaldomas noras galva pramušti socialinio draudimo įmokų „lubas“ ir atsidurti privilegijuotame turtuolių luome, kuriems galioja kitokie įstatymai, arba jie tiesiog bijo, kad jeigu rėks, padėtis gali dar pablogėti.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis, parašytas pakomentuoti šią situaciją, patikino, kad advokatų ir notarų gautos pajamos disponuojamų pajamų dažnai neatitinka, tai yra pastarąsias sumažina, pavyzdžiui, kontorai kurti paimtų paskolų grąžinimas. Tikra tiesa, tik ar 100 tūkst. litų per metus uždirbantis advokatas turi grąžinti mažiau paskolų nei dvigubai daugiau pajamų gaunantis jo kolega? Taip pat, V. Lenkučio teigimu, mokamos įmokos suteikia tam tikras socialines garantijas, išmokas ir t.t. Irgi visiškai teisingai, tačiau kodėl vieni už tas socialines garantijas turi pakloti beveik pusę savo atlyginimo, o kiti, uždirbantys daug daugiau, turi nepagailėti tik penktadalio?

Žinoma, Finansų ministeriją šiuo atveju kaltinti būtų absurdiška, mat įstatymai buvo priimti Seimo narių, o tai tik dar kartą įrodo, kad Lietuvos Respublikos Seime funkcionuojančios kairės kol kas nėra.

Baigiant vertėtų paminėti, kad advokatai, per metus gaunantys daugiau nei 100 tūkst. litų pajamų, tampa pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais. Jei advokato paslaugomis naudojasi fiziniai asmenys, tai padidina mokesčių naštą, tačiau jei klientai – juridiniai asmenys ar kiti PVM mokėtojai, mokesčių našta neišauga. Turbūt nesunku atspėti, kurie klientai visomis prasmėmis palankesni advokatui, tačiau turtingiausiems advokatams  greitai ir dėl šios smulkmenos jaudinti neteks – planuojama PVM mokėjimo ribą didinti iki 150 tūkst.